Indijos subkontinentas
Indijos subkontinentas - tai terminas, dažniausiai vartojamas kalbant apie geografinį regioną, apsuptą Indijos vandenyno: Bangladešą, Butaną, Indiją, Maldyvus, Nepalą, Pakistaną ir Šri Lanką.
Kadaise šis subkontinentas buvo senovinio pietinio superkontinento Gondvanos dalis. Geologiniu požiūriu Himalajų kilmė - tai Indijos tektoninės plokštės, judančios į šiaurę 15 cm per metus greičiu, smūgis į Eurazijos žemyną maždaug prieš 40-50 mln. metų. Himalajų lankas susidarė, nes lengvesnės to meto jūros dugno uolienos buvo lengvai iškeltos į kalnus. Šiam procesui iliustruoti dažnai minimas faktas, kad Everesto viršūnė sudaryta iš jūrinio kalkakmenio.
Maždaug prieš 50 milijonų metų ši sparčiai judanti plokštė visiškai uždarė Tečio vandenyną. Kad Tethys egzistavo, įrodė vandenyno dugne nusėdusios nuosėdinės uolienos ir jo pakraščius juosę ugnikalniai. Kadangi šios nuosėdos buvo lengvos, jos ne nugrimzdo į dugną, o sutrupėjo į kalnų grandines. Indijos plokštė vis dar juda horizontaliai po Tibeto plynaukšte, todėl plynaukštė priversta judėti aukštyn.
Indo-Australijos plokštė vis dar juda 67 mm per metus greičiu ir per ateinančius 10 mln. metų ji į Aziją nukeliaus apie 1 500 km. Apie 20 mm per metus Indijos ir Azijos konvergencijos absorbuoja stūmimas palei Himalajų pietinį frontą. Dėl to Himalajai per metus pakyla apie 5 mm, todėl jie tampa geologiškai aktyvūs. Indijos plokštės judėjimas į Azijos plokštę taip pat retkarčiais sukelia žemės drebėjimus.
Indijos subkontinentas
Daugiau nei 6000 km ilgio Indijos sausumos masyvo (Indijos plokštės) kelionė prieš susidūrimą su Azija (Eurazijos plokšte) maždaug prieš 40-50 milijonų metų.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Indijos subkontinentas?
A: Indijos subkontinentas yra geografinis regionas, apimantis Bangladešą, Butaną, Indijos Respubliką, Maldyvus, Nepalą, Pakistaną ir Šri Lanką. Jis yra į pietus nuo Himalajų ir kadaise buvo senovinio pietinio superkontinento Gondvanos dalis.
K: Kaip susiformavo Himalajai?
A: Himalajai susiformavo, kai maždaug prieš 40-50 mln. metų Indijos tektoninė plokštė, judėdama į šiaurę 15 cm per metus greičiu, lėtai suspaudė Eurazijos žemyną. Dėl šio proceso to meto jūros dugno uolienos buvo iškeltos į kalnus.
Klausimas: Kas nutiko Tetiso vandenynui?
Atsakymas: Maždaug prieš 50 mln. metų ši sparčiai judanti plokštė visiškai uždarė Tečio vandenyną. Apie jos egzistavimą liudija vandenyno dugne nusėdusios nuosėdinės uolienos ir jos pakraščius juosę ugnikalniai.
K: Kaip greitai juda Indo-Australijos plokštė?
A: Šiuo metu Indo-Australijos plokštė juda 67 mm per metus. Per ateinančius 10 mln. metų ji gali nukeliauti apie 1 500 km į Aziją.
K: Kaip šis judėjimas veikia Himalajus?
A.: Apie 20 mm per metus Indijos ir Azijos konvergencijos absorbuoja stūmimas pietiniame Himalajų fronte, dėl to Himalajai per metus pakyla apie 5 mm ir tampa geologiškai aktyvūs.
K.: Kokį dar poveikį daro šis judėjimas?
A: Šis judėjimas taip pat kartais sukelia žemės drebėjimus, nes sausumos masyvus spaudžia jų tarpusavio judėjimas.
