Himalajai

Himalajai - tai kalnų grandinė Pietų Azijoje.

Vakarinė dalis yra Pakistane. Jie driekiasi per Džamu ir Kašmyrą, Himačal Pradešą, Utarančalą, Sikimą ir Arunčal Pradešą Indijoje, Nepalą ir Butaną. Rytinė dalis yra Tibeto pietuose. Jie skirstomi į 3 dalis: Himadrio, Himačalo ir Šivaliko.

15 aukščiausių pasaulio kalnų yra Himalajuose. Pagrindiniai iš jų yra Everestas, K2, Anapurna ir Nanga Parbatas. Everesto kalnas yra aukščiausias kalnas Žemėje, kurio aukštis siekia 8 849 metrus. Iš penkiolikos aukščiausių pasaulio kalnų viršūnių devynios yra Nepalo Himalajuose.

Žodis "Himalajai" senąja indų kalba sanskrito kalba reiškia sniego namus. Himalajai yra tokie aukšti, kad didžiąją laiko dalį Indijos ir Kinijos gyventojai buvo atskirti vieni nuo kitų. Indija yra pusiasalis, kurį nuo likusios Azijos dalies atkirto kalnai. Ji dažnai vadinama Indijos subkontinentu, nes yra didesnė ir labiau izoliuota nei kiti pusiasaliai.

Į šiaurę nuo Himalajų yra Tibeto plynaukštė. Ji vadinama "pasaulio stogu". Tačiau Tibeto plynaukštė yra labai sausa, nes plynaukštė ir kalnai sudaro milžinišką lietaus šešėlį. Lietus lyja pietinėje kalnų pusėje. Tai labai paveikė Indijos subkontinento klimatą. Jis ne tik užkerta kelią iš Centrinės Azijos pučiantiems itin šaltiems žiemos vėjams patekti į subkontinentą, bet ir verčia Bengalijos įlankos musono atšaką išlieti drėgmę palei šiaurės ir šiaurės Indijos valstybes, Butaną, Nepalą ir Bangladešą.

Himalajai iš Tarptautinės kosminės stoties, žvelgiant į pietus nuo Tibeto plynaukštės. Viršūnės: Makalu [kairėje (8462 m (27 765 pėdos)], Everestas [viduryje (8848 m (29 035 pėdos)], Lhotse [viduryje (8516 m (27 939 pėdos)] ir Cho Oyu [dešinėje (8 201 m (26 906 pėdos)].

Himalajų kalnų grandinės padėtis

Daugiau nei 6000 km ilgio Indijos subkontinento kelionė iki jo susidūrimo su Azija maždaug prieš 40-50 milijonų metų.

Taktshang vienuolynas, dar vadinamas "Tigro lizdu"

Himalajų susidarymas

Geologiniu požiūriu Himalajų kilmė - Indijos tektoninės plokštės poveikis. Ši juda į šiaurę 15 cm per metus greičiu ir maždaug prieš 40-50 mln. metų prisijungė prie Eurazijos žemyno. Himalajai susiformavo dėl to, kad lengvesnės to meto jūros dugno uolienos buvo pakeltos į kalnus. Šiam procesui iliustruoti dažnai minimas faktas, kad Everesto viršūnė sudaryta iš jūrinio kalkakmenio.

Indijos plokštė vis dar juda į šiaurę 67 mm per metus greičiu. Per ateinančius 10 mln. metų ji nukeliaus apie 1500 km į Aziją. Apie 20 mm per metus Indijos ir Azijos konvergencijos absorbuoja stūmimas palei pietinį Himalajų frontą. Dėl to Himalajai per metus pakyla apie 5 mm, todėl jie tampa geologiškai aktyvūs. Indijos plokštės judėjimas į Azijos plokštę taip pat retkarčiais sukelia žemės drebėjimus.

Laukinė gamta

Himalajai yra labai populiarūs tarp turistų, nes čia gausu laukinės gamtos. Čia paplitusios šios augalų ir medžių rūšys: ąžuolas, pušis, eglė, rododendras, beržas, kadagys ir deodaras. Įvairiose Himalajų dalyse dažniausiai sutinkami gyvūnai: snieginiai leopardai, mėlynosios avys, muskusiniai elniai, tigrai, drambliai, šernai ir krokodilai. Čia taip pat aptinkama net nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių. Šiaurinėje Himalajų dalyje, kur temperatūra nukrenta žemiau nulio, gyvūnai negali gerai išgyventi. Tačiau tie, kurie prisitaikė, gali išgyventi. Šaltomis žiemomis dauguma gyvūnų migruoja į žemesnius Himalajų regionus, o kiti, pavyzdžiui, rudasis lokys, miega žiemos miegu. Jakas dažniausiai sutinkamas šaltose dykumose. Jie panašūs į laukinius jaučius ir yra didžiausi šio regiono gyvūnai. Ladako regionuose aptinkami tokie gyvūnai kaip Nyan, laukinės ir didžiausios avys.

Kai kurios iš pagrindinių Himalajų laukinės gamtos lankytinų vietų yra šios:

Džimo Korbeto nacionalinis parkas
Namdhfos nacionalinis parkas
Karališkasis Čitvano parkas
Kazirangos nacionalinis parkas
Karališkasis Bardijos nacionalinis parkas
Didysis Himalajų nacionalinis parkas

Penkios pagrindinės upės

Penkios pagrindinės Himalajų upės yra Dželumas, Čenabas, Ravis, Beasas ir Satludžas. Šios upės yra pagrindinis žmonių ir gyvūnų gyvybės šaltinis tose vietovėse.

Dželumo upė išteka iš Verinago šaltinio, esančio už 80 km į pietus nuo Šrinagaro. Ji visame pasaulyje žinoma dėl savo devynių tiltų. Tai labai plati upė, kurios vanduo dėl taršos ir kt. yra gana drumzlinas ir nešvarus.
Dvi upės Čandra ir Bhaga susilieja į Čenabo upę. Čenabas teka Himačal Pradešo Lahauro regione. Ji atsirado iš ištirpusio sniego, buvusio pagrindinės Himalajų grandinės papėdėje Spiti ir Lahauro rajone. Iš šių upių taip pat išteka Čandra Talo ežeras.
Ravio upė yra tapusi daugelio meilės legendų dalimi. Čambos miestas įsikūręs ant kalnų šlaito dešiniajame upės krante. Regionas garsėja rankdarbiais, pavyzdžiui, siuvinėtomis nosinaitėmis, sidabro ir odos dirbiniais bei medžio drožiniais.
Kullu ir Kangros slėnį formuoja Beaso upė. Pagrindinė šios upės srovė teka į pietus nuo Lardžio. Ten ji įteka į Mandi rajoną, o toliau - į Kangrą. Musonų sezono metu jos vanduo labai padidėja, todėl aplinkiniuose kaimuose sukelia potvynius. Upėje įrengta Pong užtvanka, skirta hidroelektrinei tiekti elektros energiją.
Sutledž upė išteka iš pietinių Kailašo kalno šlaitų, netoli Mansarovaro ežero. Ji teka lygiagrečiai Himalajams ir galiausiai pasiekia Shipki La perėją. Ji kerta Zanskaro kalnų grandinę ir Kiner Kailaso papėdėje daro gilią šulinio dalį.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kur yra Himalajai?

A: Himalajai - tai kalnų grandinė Pietų Azijoje. Jie driekiasi per Džamu ir Kašmyro, Himačal Pradešo, Utarakhando, Sikimo ir Arunačal Pradešo valstijas Indijoje, Nepalą ir Butaną. Vakarinis galas yra Pakistane, o rytinis - Tibeto pietuose.

K: Kokia yra aukščiausia pasaulio kalnų viršūnė?

A: Everesto kalnas yra aukščiausias kalnas Žemėje, kurio aukštis siekia 8 849 metrus.

K: Kiek iš penkiolikos aukščiausių kalnų viršūnių yra Nepalo Himalajuose?

A: Devynios iš penkiolikos aukščiausių pasaulio kalnų viršūnių yra Nepalo Himalajuose.

K: Ką reiškia "Himalajai"?

A: Žodis "Himalaya" senąja indų kalba sanskrito kalba reiškia sniego namus.

K: Kaip šis kalnų masyvas paveikė klimato dėsningumus?

A.: Himalajai daro didelę įtaką klimatui, nes blokuoja itin šaltų žiemos vėjų iš Centrinės Azijos patekimą į subkontinentą ir verčia Bengalijos įlankos musonų atšaką išlieti drėgmę palei šiaurės ir šiaurės Indijos valstybes, Butaną, Nepalą ir Bangladešą.

K: Kas yra į šiaurę nuo šių kalnų grandinės?

A: Į šiaurę nuo Himalajų yra Tibeto plynaukštė, kuri dažnai vadinama "pasaulio stogu".

K: Kodėl jis vadinamas "pasaulio stogu"?

A: "Pasaulio stogu" jis vadinamas todėl, kad yra labai aukštai, bet taip pat labai sausas, nes veikia kaip milžiniškas lietaus šešėlis, verčiantis lietų kristi į pietų pusę.