Pušys (Pinus) – rūšys, paplitimas ir ilgaamžiškumas

Pušys (Pinus): 126 rūšių apžvalga, paplitimas visame Šiaurės pusrutulyje, ilgaamžiškumas ir rekordinė ~4600 m. Metušela — išsamus vadovas apie rūšis ir gyvavimo stebuklus.

Autorius: Leandro Alegsa

Pušys yra didelė ir ekologiniu bei ekonominiu požiūriu svarbi spygliuočių (Pinaceae) šeimos spygliuočių gentis. Pagal Karališkojo botanikos sodo Kve ir Misūrio botanikos sodo sąrašus, gentyje aprašyta apie 120–126 rūšių bei keletas sinonimų. Pušys svyruoja nuo maždaug kilnojamų krūmų iki stambių medžių, kurių aukštis gali siekti 50 m ir daugiau.

Morfoligija ir gyvenimo būdas

Pušys turi ilgus, siaurus spyglius, kurie dažniausiai susitelkę kuokšteliais po 2–5 spygliais. Jų žievė, vainikas ir šakos labai kinta priklausomai nuo rūšies: kai kurios turi tankią, šiurkščią žievę, kitos – ploną ir luobinančią. Pušys dauginasi kankorėžiais (konais): vyriškieji kankorėžiai gamina žiedadulkes, kurios vėju dispersuojamos ant moteriškųjų kankorėžių – tai užtikrina sėklų susidarymą ir plitimą. Dauguma pušų yra vėjopollinuojamos ir priklauso nuo vėjo sėklų sklaidai, tačiau kai kurios rūšys turi sėklas, pritaikytas paukščiams ar graužikams.

Paplitimas

Pušys paplitusios beveik visame Šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje jos aptinkamos nuo pietinės Arkties dalies iki Nikaragvos ir Ispanijos salų. Europoje pušys užima teritorijas nuo Portugalijos ir Škotijos iki gilios Rusijos vidinių sričių. Azijoje jos aptinkamos nuo Rusijos iki Japonijos ir net Filipinų kalnuotų regionų. Pušys taip pat auga Himalajuose, kai kuriose šiaurinėse Afrikos dalyse ir kalvotose teritorijose šiauriau nuo Maljorkos. Dėl plataus ekologinio amplitude jos užima tiek sausas, smėlingas vietas, tiek aukštumų miškus ir miškų pakraščius.

Ilgaamžiškumas ir rekordai

Pušys yra ypač ilgaamžės: dažniausiai jų amžius svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio metų, priklausomai nuo rūšies ir augimo sąlygų. Viena ilgiausiai gyvenančių rūšių yra Didžiojo Baseino šermukšninė pušis (Pinus longaeva), kurios atstovas, pramintas Metušela, priskaičiuojamas prie seniausių gyvų organizmų – jam apskaičiuotas amžius yra apie 4 600 metų. Šį medį galima rasti Kalifornijos Baltuosiuose kalnuose. Ilgaamžiškumą pušims lemia lėtas augimas, atsparumas atšiaurioms sąlygoms, polinkis augti nedidelėmis grupėmis ar atskirose nišose bei gebėjimas atsinaujinti po žalos.

Ekologinė reikšmė ir prisitaikymai

Pušys atlieka svarbias ekologines funkcijas: sudaro miškų biomasę, aprūpina maistu ir buveine daugybę gyvūnų, prisideda prie dirvos formavimo ir stabilizuoja smėlėtus ar eroduojančius paviršius. Daugelis pušų formuoja ryšius su mikorizinėmis grybų rūšimis, kurie pagerina vandens ir maistinių medžiagų pasisavinimą. Kai kurios rūšys yra pionierės – greitai apgyvendina atviras, disturbance paveiktas vietas. Be to, kai kurioms pušims sėklų išsiskyrimą ar išgyvenimą gerina gaisrai: kaitra gali atverti tankius kankorėžius ir taip paskatinti ploname dirvožemyje naują kartą.

Nauda žmogui ir grėsmės

Pušų mediena plačiai naudojama statyboje, baldų gamyboje, popieriaus pramonėje, taip pat išgaunamos dervos ir eteriniai aliejai. Pušys dažnai sodinamos kraštovaizdžio tvarkymui, rekultivacijai bei kaip kalėdinės eglutės. Tačiau pušys susiduria su grėsmėmis: intensyvus kirtimas, miškų pakeitimas ūkinėms naudmenoms, klimato kaita, kenkėjai (pvz., žievėgraužiai) ir ligos mažina jų populiacijas. Dėl to svarbi miškų apsauga, tvarus valdymas, reintrodukcijos bei genetikos tyrimai, padedantys išsaugoti genų įvairovę ir prisitaikymą prie kintančių sąlygų.

Trumpai apie rūšis

  • Daug žinomų pušų rūšių: paprastoji (Scots pine), juodoji, raudonoji, baltosios ir daug kitų – kiekviena pritaikyta tam tikroms klimato bei dirvožemio sąlygoms.
  • Rūšių įvairovė pasireiškia spyglio ilgiu, kankorėžių dydžiu, žievės tekstūra ir medžių forma.
  • Kartais rūšys hibridizuojasi tarpusavyje, todėl vietinė taksonomija gali būti sudėtinga ir reikalauti genetinių tyrimų.

Apibendrinant: pušys yra plačiai paplitusi, ekologiškai reikšminga ir istoriškai svarbi medžių gentis, kuri tiek prisitaiko prie įvairių sąlygų, tiek susiduria su naujais iššūkiais šiuolaikiniame pasaulyje.

Paprastoji pušis (Pinus taeda): vyriškieji spurgaiZoom
Paprastoji pušis (Pinus taeda): vyriškieji spurgai

Visiškai subrendęs Monterėjaus pušies kūgis ant miško paklotėsZoom
Visiškai subrendęs Monterėjaus pušies kūgis ant miško paklotės

Konusai

Pušys paprastai turi vyriškus ir moteriškus spurgus ant to paties medžio (vienanamiai). Vyriškieji spurgai yra maži, paprastai 1-5 cm ilgio, ir būna tik trumpą laiką, paprastai pavasarį. Jie nukrenta vos tik išbarstę žiedadulkes. Po apdulkinimo moteriškieji spurgai subręsta per 1,5-3 metus (priklausomai nuo rūšies), o tikrasis apvaisinimas užtrunka vienerius metus. Subrendę moteriškieji spurgai būna 3-60 cm ilgio. Kiekvienas kūgelis turi daugybę spirališkai išsidėsčiusių žvynelių, ant kiekvieno vaisingo žvynelio yra po dvi sėklas; žvyneliai prie kūgelio pagrindo ir viršūnės yra maži ir sterilūs, be sėklų. Sėklos dažniausiai būna mažos, sparnuotos ir išbarstomos vėjo. Kai kurias išbarsto paukščiai.

Subrendę kūgiai paprastai atsidaro ir išsiskiria sėklos, tačiau kai kurių paukščių platinamų rūšių (pvz., baltosios pušies) sėklos išsiskiria tik paukščiui sudaužius kūgį. Kitų pušų sėklos daugelį metų saugomos uždaruose ("serotininiuose") kūgeliuose, kol aplinkos veiksnys paskatina kūgelius atsidaryti ir išlaisvinti sėklas. Labiausiai paplitusi serotino forma yra piriscencija, kai derva suriša kūgelius, kol jie neištirpsta miško gaisro metu.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra pušų šeimos pavadinimas?


A: Pušys priklauso Pinaceae šeimai.

K: Kiek pušų rūšių įtraukta į Karališkojo botanikos sodo, Kew ir Misūrio botanikos sodo augalų sąrašą?


A: Karališkojo botanikos sodo, Kju ir Misūrio botanikos sodo augalų sąraše yra 126 pušų rūšys.

K: Kur auga Didžiojo Baseino šermukšninė pušis, seniausias pasaulyje gyvas medis?


A: Didžiojo Baseino šermukšninė pušis, seniausias pasaulyje gyvas medis, auga Baltuosiuose kalnuose Kalifornijoje.

K: Kuriose pasaulio dalyse gyvena pušys?


A: Pušys auga beveik visame Šiaurės pusrutulyje, Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, kai kuriose šiaurinėse Afrikos dalyse ir į šiaurę nuo Maljorkos (Maljorkos), ant kalnuotų kalnų.

K: Kokio aukščio paprastai užauga pušys?


A: Pušys yra ilgaamžiai medžiai (retai - dideli krūmai), paprastai užaugantys iki 5-70 m aukščio.

K: Koks yra pušų amžiaus intervalas?


A: Pušys gali gyventi 100-1000 metų, kai kurios net ilgiau.

K: Koks yra seniausias gyvas medis pasaulyje?


A: Didžiojo baseino šermukšninė pušis (Pinus longaeva) turi individą, pavadintą "Metušela", kuris yra seniausias gyvas medis pasaulyje, jo amžius siekia 4600 metų.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3