Pušis
Pušys - didelė ir svarbi spygliuočių (Pinaceae) šeimos spygliuočių gentis. Karališkojo botanikos sodo Kve ir Misūrio botanikos sodo augalų sąraše išvardytos 126 pušų rūšys ir keletas sinonimų.
Pušys auga beveik visame Šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje jos gyvena pietinėje Arkties dalyje iki Nikaragvos ir Ispanijos salų. Europoje jos gyvena teritorijose nuo Portugalijos ir Škotijos iki Rusijos. Azijoje jos auga nuo Rusijos iki Japonijos ir Filipinų. Jie taip pat gyvena Himalajuose, kai kuriose šiaurinėse Afrikos dalyse ir į šiaurę nuo Maljorkos (Maljorkos), ant kalvotų kalnų.
Pušys yra ilgaamžės, jų amžius paprastai siekia 100-1000 metų, o kai kurių net daugiau. Ilgiausiai gyvena Didžiojo Baseino šermukšninė pušis (Pinus longaeva). Vienas šios rūšies individas, pramintas Metušela, yra vienas seniausių gyvų organizmų pasaulyje - jam apie 4600 metų. Šį medį galima rasti Kalifornijos Baltuosiuose kalnuose.
Paprastoji pušis (Pinus taeda): vyriškieji spurgai
Visiškai subrendęs Monterėjaus pušies kūgis ant miško paklotės
Konusai
Pušys paprastai turi vyriškus ir moteriškus spurgus ant to paties medžio (vienanamiai). Vyriškieji spurgai yra maži, paprastai 1-5 cm ilgio, ir būna tik trumpą laiką, paprastai pavasarį. Jie nukrenta vos tik išbarstę žiedadulkes. Po apdulkinimo moteriškieji spurgai subręsta per 1,5-3 metus (priklausomai nuo rūšies), o tikrasis apvaisinimas užtrunka vienerius metus. Subrendę moteriškieji spurgai būna 3-60 cm ilgio. Kiekvienas kūgelis turi daugybę spirališkai išsidėsčiusių žvynelių, ant kiekvieno vaisingo žvynelio yra po dvi sėklas; žvyneliai prie kūgelio pagrindo ir viršūnės yra maži ir sterilūs, be sėklų. Sėklos dažniausiai būna mažos, sparnuotos ir išbarstomos vėjo. Kai kurias išbarsto paukščiai.
Subrendę kūgiai paprastai atsidaro ir išsiskiria sėklos, tačiau kai kurių paukščių platinamų rūšių (pvz., baltosios pušies) sėklos išsiskiria tik paukščiui sudaužius kūgį. Kitų pušų sėklos daugelį metų saugomos uždaruose ("serotininiuose") kūgeliuose, kol aplinkos veiksnys paskatina kūgelius atsidaryti ir išlaisvinti sėklas. Labiausiai paplitusi serotino forma yra piriscencija, kai derva suriša kūgelius, kol jie neištirpsta miško gaisro metu.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra pušų šeimos pavadinimas?
A: Pušys priklauso Pinaceae šeimai.
K: Kiek pušų rūšių įtraukta į Karališkojo botanikos sodo, Kew ir Misūrio botanikos sodo augalų sąrašą?
A: Karališkojo botanikos sodo, Kju ir Misūrio botanikos sodo augalų sąraše yra 126 pušų rūšys.
K: Kur auga Didžiojo Baseino šermukšninė pušis, seniausias pasaulyje gyvas medis?
A: Didžiojo Baseino šermukšninė pušis, seniausias pasaulyje gyvas medis, auga Baltuosiuose kalnuose Kalifornijoje.
K: Kuriose pasaulio dalyse gyvena pušys?
A: Pušys auga beveik visame Šiaurės pusrutulyje, Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, kai kuriose šiaurinėse Afrikos dalyse ir į šiaurę nuo Maljorkos (Maljorkos), ant kalnuotų kalnų.
K: Kokio aukščio paprastai užauga pušys?
A: Pušys yra ilgaamžiai medžiai (retai - dideli krūmai), paprastai užaugantys iki 5-70 m aukščio.
K: Koks yra pušų amžiaus intervalas?
A: Pušys gali gyventi 100-1000 metų, kai kurios net ilgiau.
K: Koks yra seniausias gyvas medis pasaulyje?
A: Didžiojo baseino šermukšninė pušis (Pinus longaeva) turi individą, pavadintą "Metušela", kuris yra seniausias gyvas medis pasaulyje, jo amžius siekia 4600 metų.
