Išsivysčiusi šalis: apibrėžimas, rodikliai ir istoriniai pavyzdžiai

Sužinokite, kas apibrėžia išsivysčiusią šalį: pagrindiniai rodikliai, ekonominė raida, istorinis pavyzdžiai ir pramonės bei paslaugų sektorių pokyčiai.

Išsivysčiusi šalis (dar vadinama pramonine šalimi arba ekonomiškai labiau išsivysčiusia šalimi (angl. MEDC)) – tai šalis, kuri turi didesnį industrinį ir paslaugų sektorių, geriau išvystytą infrastruktūrą (kelius, oro uostus, elektros tiekimą, komunikacijas ir kt.) bei aukštesnį gyvenimo lygį negu dauguma besivystančių šalių. Išsivystymo laipsnis nėra vien tik vieno rodiklio funkcija — tai kelių ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksnių visuma.

Apibrėžimas ir pagrindinės savybės

Išsivysčiusios šalys dažniausiai pasižymi:

• aukštesnėmis vienam gyventojui tenkančiomis pajamomis ir santykinai didesniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui;
• išvystyta infrastruktūra – transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir švietimo tinklais (infrastruktūros kokybė);
• aukštu švietimo ir raštingumo lygiu;
• geresne sveikatos apsauga ir ilgesne vidutine gyvenimo trukme;
• mažesniu priklausomumu nuo žemės ūkio kaip pagrindinės pajamų šaltinio — pramonė ir paslaugos dominuoja ekonomikoje;
• stabiliomis institucijomis, teisine sistema ir dažnai aukštesniu technologijų lygiu.

Pagrindiniai rodikliai, naudojami vertinant išsivystymą

Dažniausiai naudojami rodikliai:

• BVP ir BVP vienam gyventojui — bendras ekonomikos dydis ir vidutinės pajamos vienam asmeniui;
• GNI (grynosios nacionalinės pajamos) ir pajamos pagal pirkimo galia (PPP);
• HDI (Žmogaus vystymosi indeksas) — apima gyvenimo trukmę, išsilavinimą ir pragyvenimo lygį;
• raštingumo lygis, mokyklų lankomumas ir kiti švietimo rodikliai;
• vidutinė gyvenimo trukmė ir sveikatos priežiūros prieinamumas;
• infrastruktūros prieinamumas (transportas, energetika, interneto ryšys);
• pramonės ir paslaugų sektorių struktūra — aukšto pridėtinės vertės pramonė, technologijų naudojimas, paslaugų dalis darbo rinkoje.

Svarbu pastebėti, kad nė vienas rodiklis pats savaime neapibrėžia „išsivystymo“ — dažnai naudojami keli rodikliai kartu, o tarptautinės organizacijos (Pasaulio bankas, JT, OECD) taiko skirtingas klasifikacijas.

Ekonomikos struktūra: nuo industrializacijos prie paslaugų sektoriaus

Išsivysčiusių šalių ekonomika dažnai yra poindustrinė, tai reiškia, kad paslaugų sektorius sudaro didžiausią dalį ekonomikos ir užimtumo, o tradicinis pramonės sektorius mažėja arba modernizuojasi. Pramonės darbo vietos dažnai automatizuojamos arba perkeliamos (užsakomosios) į šalis, kur darbo sąnaudos yra mažesnės. Tuo tarpu paslaugų sektoriuje dominuoja finansai, sveikatos priežiūra, švietimas, IT ir kitos žiniomis grįstos veiklos.

Istoriniai pavyzdžiai ir industrializacijos procesas

Industrializacija prasidėjo su pramonės revoliucija, kurios pirmoji pramoninė šalis buvo Jungtinė Karalystė. Po jos sparčiai sekė Belgija, o vėliau – Vokietija, JAV, Prancūzija ir kitos Vakarų Europos šalys. Dėl pramoninio vystymosi šios šalys tapo ekonomikos lyderėmis ir pagrindiniais technologijų, prekybos ir finansų centrais.

Kaip pastebi ekonomistai, pavyzdžiui, Džefris Sačas (Jeffrey Sachs), dabartinis išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio pasidalijimas daugiausia susiformavo per XX a., tačiau globalizacija ir technologijų sklaida sudaro galimybes greitai augti ir kitoms šalims.

Klasifikacijos ir kaip nustatoma, kas yra „išsivysčiusi“

Nėra vieningo tarptautinio standarto, bet dažniausiai naudojami kriterijai:

• pajamų lygis (Pasaulio banko grupės: aukštos, vidutiniosios ir žemos pajamos);
• Žmogaus vystymosi indeksas (JT programos) – integruoja sveikatą, švietimą ir pajamas;
• ekonomikos struktūra – paslaugų ir pramonės dalis bendroje ekonomikoje;
• infrastruktūros ir institucijų kokybė;
• socialiniai rodikliai, tokie kaip skurdas, nelygybė ir prieiga prie paslaugų.

Taigi sprendimas, ar šalis yra „išsivysčiusi“, priklauso nuo to, kokius rodiklius ir ribas pasirenkame. Tai yra tęstinė skalė, o ne griežta dvipolė kategorija.

Kiti svarbūs veiksniai ir dabartinės tendencijos

• Technologinė pažanga ir inovacijos: išsivysčiusios šalys dažnai yra naujų technologijų kūrėjos ir tarptautinės vertės grandinių lyderės.
• Aplinkosauga ir tvarumas: daug dėmesio skiriama siekiui mažinti taršą, pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir spręsti klimato kaitos poveikį.
• nelygybė: net ir išsivysčiusiose šalyse gali išlikti didelė pajamų ir galimybių nelygybė, todėl socialinė politika yra svarbi dalis vystymosi.
• globalizacija ir tiekimo grandinės: gamybinės funkcijos gali būti išskaidytos tarp kelių šalių, todėl „išsivystymo“ požymiai gali pasireikšti skirtingose veiklose.

Iššūkiai

Išsivysčiusios šalys susiduria su ne tik privalumais, bet ir iššūkiais: darbo vietų perkėlimu į pigesnes rinkas, senėjančia populiacija, socialinės apsaugos išlaidų didėjimu, klimato kaitos pasekmėmis ir poreikiu nuolat investuoti į inovacijas bei švietimą.

Santrauka

„Išsivysčiusi šalis“ reiškia šalį, kurioje dominuoja pramonė ir paslaugos, yra aukštesnis gyvenimo lygis, geresnė infrastruktūra, sveikata ir švietimas. Tačiau tai nėra vieno rodiklio kategorija — vertinimas remiasi daugybe ekonominių ir socialinių rodiklių. Istoriškai daugiausiai išsivystymo suteikė industrializacija (pirmiausia Jungtinėje Karalystėje ir vėliau kitose Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos šalyse), o šiuolaikinis pasaulis pasižymi globalizacijos, technologijų ir tvarumo iššūkiais bei galimybėmis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra išsivysčiusi šalis?

K: Kaip matuojame ekonomikos augimą?

Klausimas: Ar yra tikslus būdas nustatyti, kurios šalys yra išsivysčiusios, o kurios - besivystančios?

K: Kokio tipo darbo vietos yra išsivysčiusioje ekonomikoje?

K: Kas atsitinka su pramonės sektoriaus darbo vietomis išsivysčiusioje ekonomikoje?

K: Kokio pobūdžio veikla vykdoma besivystančiose šalyse?

K: Kas buvo vienos iš pirmųjų industrializuotų šalių?

Paieška pagal raidę