Bendrasis vidaus produktas (BVP): apibrėžimas, skaičiavimas ir tipai

Sužinokite, kas yra BVP, kaip jis skaičiuojamas (C+I+G+(X-M)), nominalaus ir realaus BVP skirtumus bei ką BVP reiškia šalies ekonominei gerovei ir gyventojams.

Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas (BVP) — tai visų galutinių prekių ir paslaugų rinkos vertė, pagaminta tam tikroje geografinėje teritorijoje per nustatytą laikotarpį (pvz., vienerius metus arba ketvirtį). BVP matuoja ekonominę veiklą toje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar gamintojai yra šalies piliečiai ar užsienio įmonės. Jį galima apskaičiuoti sudėjus tos šalies viduje pagamintą produkciją arba, alternatyviai, per pajamas ar pridėtinės vertės sumavimą.

Šalies BVP dažnai naudojamas kaip pagrindinis ekonomikos dydžio ir augimo rodiklis. Juo remiantis lyginamos šalys, vertinami ekonominiai ciklai ir formuojama fiskalinė bei pinigų politika. Tačiau svarbu prisiminti, kad BVP nėra visapusiškas gerovės ar sąlygų vertinimo rodiklis — jis neparodo pajamų pasiskirstymo, neformalaus sektoriaus, neįskaičiuoja ekologinių nuostolių ar neapmokamo darbo vertės.

Kaip apskaičiuojamas BVP

Dažniausiai vartojamas BVP skaičiavimo būdas — išlaidų (expenditure) metodas. Pagal jį BVP apskaičiuojamas sudėjus:

• C — visas vartotojų (namų ūkių) išlaidas;
• I — visas investicijas (įmonių investicijas į įrangą, statybas, atsargas ir kt.);
• G — valdžios sektoriaus išlaidas (viešieji pirkimai);
• (X − M) — eksportą (X) atėmus importą (M), t. y. grynąjį eksportą.

G D P = C + I + G + ( X - M ) {\displaystyle BVP=C+I+G+(X-M)}

Be išlaidų metodo, yra ir kitų dviejų pagrindinių požiūrių:

• Pajamų metodas — BVP apskaičiuojamas sumuojant visas pajamas, gautas gamybos procese: darbo užmokestį, pelną, nuomos ir palūkanų pajamas, mokesčius ir kt.;
• Gamybos arba pridėtinės vertės metodas — BVP apskaičiuojamas kaip visų ekonomikos sektorių pridėtinės vertės (išankstinė gamybos vertė minus tarpinės sąnaudos) suma.

Nominalusis ir realusis BVP

Nominalusis BVP matuoja šalies pagamintų prekių ir paslaugų piniginę vertę einamųjų kainų lygiu. Realusis BVP yra nominalusis BVP, pakoreguotas dėl kainų pokyčių (infliacijos arba defliacijos), todėl geriau atspindi tikrąjį gamybos kiekio pokytį laikui bėgant. Pavyzdžiui, jei kainos padidėja 2 %, o nominalusis BVP padidėja 5 %, realusis BVP padidėja apie 3 % — t. y. iš nominalaus augimo atimama infliacijos dalis.

BVP vienam gyventojui ir kiti rodikliai

BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas padalinus šalies BVP iš gyventojų skaičiaus. Tai dažnai naudojamas rodiklis, leidžiantis palyginti gyvenimo lygį tarp šalių ar regionų, bet jis neparodo pajamų pasiskirstymo ar socialinių sąlygų. Kiti naudingi rodikliai:

• BVP augimo tempas — rodo ekonomikos plėtros spartą per tam tikrą laikotarpį;
• Pirkimo galios paritetas (PPP) — leidžia lyginti realų perkamąjį pajėgumą tarp šalių, koreguojant kainų skirtumus;
• Struktūriniai rodikliai — pvz., sektorių dalys BVP (žemės ūkis, pramonė, paslaugos).

Pasauliniai pavyzdžiai ir palyginimai

Šis rodiklis dažnai naudojamas siekiant įvertinti šalies ekonomiką: šalis su dideliu BVP paprastai laikoma didesne ekonomika. Jungtinių Valstijų BVP yra vienas didžiausių pasaulyje. Europoje didžiausias yra Vokietijos, Afrikoje - Nigerijos, Azijoje - Kinijos. Reikia atkreipti dėmesį, kad tarpiniai palyginimai gali keistis priklausomai nuo naudojamo metodo (nominalus BVP, BVP pagal PPP, realus BVP) ir metų.

BVP ribotumai ir ko nereikia vertinti per BVP

Nors BVP yra naudingas ekonomikos dydžio matas, jis turi ribotumų:

• Nepaslėpia pajamų nelygybės — aukštas BVP nebūtinai reiškia, kad dauguma gyventojų gerai gyvena;
• Neįvertina neapmokamo namų ūkio darbo arba savanoriškos veiklos;
• Dažnai neįtraukiama neformali ekonomika (pvz., dalis prekybos ar paslaugų, neatspindima oficialiuose įrašuose);
• Negalvoja apie aplinkos išteklių išeikvojimą ar taršos kainą — gali būti ekonominis augimas su didelėmis ekologinėmis sąnaudomis;
• Neatsižvelgia į gyvenimo kokybę, sveikatą, išsilavinimą ar kitas socialines gerovės sudedamąsias dalis.

Santrauka

BVP yra pagrindinis ekonomikos dydžio ir veiklos lygio rodiklis, apskaičiuojamas keliais metodais (išlaidų, pajamų, pridėtinės vertės). Jis gali būti pateiktas nominaliai, realiai arba vienam gyventojui. BVP praverčia ekonominiams palyginimams ir politikos formavimui, tačiau jis turi ribotumų kaip gerovės ir socialinės pažangos matas, todėl vertinant šalies vystymąsi dažnai naudojami ir papildomi rodikliai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra BVP?

K: Kaip apskaičiuojamas BVP?

Klausimas: Ką reiškia, kai šalies BVP yra didelis?

K: Kurių šalių ekonomika yra didžiausia atitinkamuose regionuose?

K: Kas atsitinka, kai šalies BVP du ketvirčius iš eilės yra neigiamas?

K: Kas yra nominalusis ir realusis BVP?

Paieška pagal raidę