Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV): istorija, struktūra ir veikla

Sužinokite viską apie CŽV: istoriją, struktūrą, slaptas operacijas ir veiklą — kaip veikia JAV centrinė žvalgyba ir kodėl ji kelia tiek ginčų.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) yra JAV federalinės vyriausybės žvalgybos agentūra, įsikūrusi Džordžo Bušo žvalgybos centre Langlyje, Langlyje, Virdžinijos valstijoje. Oficialiai CŽV įsteigta 1947 m. Nacionalinio saugumo aktu (National Security Act), nors jos šaknys siekia Antrojo pasaulinio karo laikų, kai veikė Strateginių slaptųjų tarnybų biuras (OSS). Daugelis CŽV kūrėjų ir ankstyvųjų darbuotojų anksčiau dirbo tame biure. Tarp tų, kurie dalyvavo naujos agentūros kūrime, buvo kariniai ir žvalgybos specialistai; tarp žinomų to laikotarpio asmenų minimas ir generolas Džonas K. Singlaubas.

Istorija ir raida

CŽV buvo suformuota po karo siekiant koordinuoti užsienio žvalgybą, kaupti informaciją apie tarptautinius įvykius ir teikti analizę prezidentui bei kitoms aukštoms valdžios struktūroms. Pirmieji vadovai ir daug darbuotojų atkeliavo iš Antrojo pasaulinio karo žvalgybinių tarnybų. Per savo istoriją CŽV išgyveno daug pertvarkymų, ypač po reikšmingų įvykių ar žvalgybos fiasko; po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių žvalgybos sistema Jungtinėse Valstijose buvo reformuota ir sukurta nauja koordinavimo institucija — Nacionalinio žvalgybos direktoriaus (DNI) postas, kad būtų glaudžiau koordinuojamos skirtingos žvalgybos agentūros.

Struktūra ir pagrindinės funkcijos

Tradiciškai CŽV skirstoma į kelias pagrindines valdybas, kurių kiekviena atlieka skirtingas funkcijas:

• Operacijų valdyba (Directorate of Operations) — užsiima slaptomis užsienio operacijomis, agentų verbavimu ir žvalgybiniu veikimu už valstybės ribų.
• Analizės valdyba (Directorate of Analysis) — rengia intelektualines ataskaitas, vertina gautą informaciją ir teikia sprendimų priėmėjams apibendrintus vertinimus.
• Mokslo ir technologijų valdyba (Directorate of Science & Technology) — kuria technologijas žvalgybai, technines priemones ir analizės įrankius.
• Paramos valdyba (Directorate of Support) — teikia logistinę, administracinę ir techninę paramą operacijoms ir personalui.

CŽV nuolat bendradarbiauja su kitomis žvalgybos organizacijomis — tiek viduje (pvz., Nacionalinė žvalgybos bendruomenė ir kitos federacijos agentūros), tiek sąjungininkų žvalgybomis užsienyje. Nors CŽV renka informaciją iš įvairių šaltinių, jos pagrindinė specializacija yra žmogiškoji žvalgyba (HUMINT). Kitų rūšių žvalgybą, pavyzdžiui, ryšių žvalgybą (SIGINT) ar palydovų vaizdų analizę (IMINT), dažniau vykdo kitos institucijos, pavyzdžiui, NSA ar karinės žvalgybos padaliniai.

Teisinė reguliacija ir priežiūra

CŽV veikla reguliuojama JAV teisės aktų, prezidentinių įsakymų ir žvalgybos reformų. Pagal Amerikos teisę, įskaitant prezidentinius įsakymus, agentūrai draudžiama vykdyti vidaus teisėsauginių priemonių funkcijas ir vykdyti užduotis, kurios prieštarauja draudimui vykdyti žmogžudystes ar nušalinti politinius lyderius — pavyzdžiui, ilgą laiką galiojęs draudimas dėl assassination (žudymo) buvo formalizuotas prezidentiniuose įsakymuose. Be to, CŽV veikla yra prižiūrima Kongreso žvalgybos komitetų ir koordinuojama per Nacionalinio žvalgybos direktoriaus biurą.

Operacijos, atsakomybė ir ginčai

CŽV dažnai dalyvauja slaptose operacijose užsienyje. Kai kurios iš jų sulaukė pagyrimų už prevencinius veiksmus prieš aukšto lygio grėsmes, kitos — stiprios kritikos dėl teisės pažeidimų, neatskleistų veiksmų ar klaidų. Istorijoje buvo atskleistos operacijos, kurios sukėlė plačią viešąją diskusiją — pavyzdžiui, slaptų veiksmų ir paramos politikos atvejai, išlikę kontroversiški. Kai kurie buvę politikos vadovai ir istorikai kritizavo CŽV už dalyvavimą valstybės perversmuose, praktikas, susijusių su „extraordinary rendition“, bei kitas paslaptis.

1993 m. buvo bandymų pasikėsinti į buvusį prezidentą George'ą H. W. Bushą, kai jis lankėsi Kuveite. Vyriausybė tada įtarė, kad už tai gali būti atsakingos Irako žvalgybinės pajėgos, ir tuometinė administracija ėmėsi karinių priemonių prieš kai kuriuos Irako žvalgybos objektus. Tokie veiksmai kartais buvo kritikuojami dėl netyčinių aukų ir sprendimų pasekmių, kurios galėjo palikti įspūdį, jog civiliams ir pagalbiniam personalui nebuvo skiriama pakankamai apsaugos.

Operacijų rizika ir atminimas

CŽV darbuotojai, dalyvaujantys slaptose operacijose arba dirbantys rizikingoje aplinkoje, rizikuoja gyvybe. Mirę darbuotojai pagerbiami CŽV memoriale, kuriame įrašomi daugumos vardai ir pavardės. Dėl saugumo kai kurių asmenų tapatybės lieka klasifikuotos — vietoje jų ant paminklo kartais yra simbolinės žvaigždutės.

Informacijos šaltiniai ir analizė

Be slaptų šaltinių, CŽV aktyviai naudoja atviruosius šaltinius informacijos rinkimui. Analitikai skaito užsienio laikraščius, stebi užsienio naujienų laidas, analizuoja viešai prieinamą duomenų srautą, akademinius tyrimus, ekonominius rodiklius bei kitas atviras žinias (OSINT). Šią informaciją derindama su žmogiškaisiais ir techniniais duomenimis, agentūra parengia vertinimus skirtingų lygių politiniams sprendimų priėmėjams.

Viešoji reputacija ir kultūrinis atvaizdavimas

CŽV dažnai vaizduojama kine ir televizijoje, kas formuoja visuomenės supratimą apie žvalgybą. Agentūra paminėta ir vaizduota daugelyje projektų, įskaitant, be kita ko, amerikiečių televizijos laidą "Agentūra", amerikiečių televizijos mini serialą "Kompanija", filmą "Šnipų žaidimas" (su Robertu Redfordu ir Bradu Pittu), filmą "Naktinis skrydis į Maskvą" (su Yulu Brenneriu), filmą "Skorpionas" (su Burtu Lancasteriu), "Aiškus ir esamas pavojus" (su Harrisonu Fordu), "Ledo stotis Zebra" ir kelių filmų apie Džeimsą Bondą serijas, kuriose pasirodo CŽV agentas Feliksas Leiteris. Tokie vaizdiniai dažnai supaprastina žvalgybos darbą, pabrėždami konspiracijas ir dramatiškas operacijas, nors reali kasdienė žvalgybos veikla daugeliu atvejų yra analizė, strateginis planavimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Baigiamieji žodžiai

CŽV — tai sudėtinga ir daugiasluoksnė institucija, kurios pagrindinis tikslas yra šalies saugumas per užsienio žvalgybos rinkimą ir analizę. Jos veikla dažnai yra slaptumo sferoje, todėl ji kelia tiek pasitikėjimą, tiek ir kritikos bangas. Demokratinė visuomenė ir toliau reikalauja, kad tokios agentūros veiktų teisėtai, būtų viešai atsiskaitingos kontroliuojančioms institucijoms ir laikytųsi tarptautinių bei nacionalinių teisės normų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)?

K: Kas sukūrė CŽV?

K: Kiek laiko Amerikoje egzistuoja žvalgybos tarnybos?

K: Kas šiuo metu yra Centrinės žvalgybos valdybos direktorius?

K: Kokie žiniasklaidos pavyzdžiai, kuriuose vaizduojama arba minima CŽV?

Paieška pagal raidę