2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliai: keturios teroristinės atakos prieš JAV
2001 m. rugsėjo 11: keturi teroristiniai išpuoliai JAV — Pasaulio prekybos centro dvyniai, Pentagonas, aukos, Al‑Qaeda ir istorinis poveikis (9/11)
Rugsėjo 11 d. išpuoliai (dar vadinami Rugsėjo 11-osios išpuoliais) buvo keturi teroristiniai išpuoliai prieš Jungtines Amerikos Valstijas. Visi jie įvyko 2001 m. rugsėjo 11 d., antradienio rytą. Per išpuolius žuvo 2 977 civilių aukų ir dar 19 užpuolikų — iš viso 2 996 žmonės, todėl tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs teroristinis išpuolis šiuolaikinėje istorijoje. Išpuoliai padarė daugiau kaip 10 mlrd. dolerių žalos infrastruktūrai ir ilgalaikių ekonominių nuostolių. Juos įvykdė islamo teroristų grupuotė "Al Qaeda", kuri panaudojo keleivinius lėktuvus, kad tyčia įsirėžtų į garsius pastatus. Buvo įvykdyti du išpuoliai Niujorke ir vienas Arlingtone, Virdžinijos valstijoje. Ketvirtoji ataka nepavyko ir lėktuvas sudužo lauke netoli Šanksvilio, Pensilvanijos valstijoje.
Išpuolių eiga – pagrindiniai faktai
Rugsėjo 11 d. teroristai pagrobė keturis komercinius lėktuvus, išvykusius iš oro uostų rytinėje JAV pakrantėje, ir nukreipė juos į civilius taikinius:
- American Airlines Flight 11 – pakilo iš Boston Logan oro uosto, 8:46 vietos laiku įsirėžė į Pasaulio prekybos centro (World Trade Center) Šiaurinį bokštą.
- United Airlines Flight 175 – taip pat skrido iš Boston Logan; 9:03 vietos laiku pataikė į Pasaulio prekybos centro Pietinį bokštą.
- American Airlines Flight 77 – pakilo iš Vašingtono (Dulles); 9:37 vietos laiku įsirėžė į Pentagoną Arlingtone, Virdžinijos valstijoje.
- United Airlines Flight 93 – išvyko iš Newark oro uosto į San Franciską; keleiviaų ir įgulos bandymas atsiimti kontrolę lėktuvą nulėmė, kad jis sudužo Pensilvanijoje, netoli Šanksvilio, apie 10:03 vietos laiku, nespėjus pasiekti tikslinio taikinio Vašingtone.
Dėl smūgių ir vėlesnio gaisro Pasaulio prekybos centro bokštai greitai prarado savo konstrukcinį stabilumą: Pietinis bokštas sugriuvo apie 9:59, Šiaurinis – apie 10:28. Pentagonas patyrė didelius pažeidimus ir dalį pastato sudegino ar sugriovė smūgis ir ugnis.
Aukos, gelbėjimo darbai ir žmogaus ryšiai
Per išpuolius žuvo tūkstančiai civilių darbuotojų, keleivių ir pirmųjų reagavimo tarnybų narių — tarp jų gausus skaičius ugniagesių, policininkų ir medicinos personalo. Įvykiai sukėlė milžinišką gelbėjimo ir paieškos operaciją Niujorko centre (vadinamame „Ground Zero“), Arlingtone ir Pensilvanijoje. Po pradinio atsako sekė ilgalaikės paieškos ir atkūrimo operacijos, kurios kai kuriose vietose tęsėsi mėnesius.
Atsakomybė ir tarptautinė reakcija
Po išpuolių Jungtinių Valstijų vyriausybė paskelbė, kad už išpuolius atsakinga grupuotė yra artima arba tiesiogiai susijusi su "Al-Qaeda". JAV prezidentas George W. Bush paskelbė kovą su terorizmu („War on Terror“) ir, remiantis tarptautine parama bei koalicijos partneriais, 2001 m. rudenį pradėjo karinę operaciją Afganistane (Operation Enduring Freedom), kur siekta sunaikinti Al Qaeda infrastruktūrą ir nuversti talibų režimą, kuris suteikė prieglobstį teroristams. Šie įvykiai nuolat keitė tarptautinę politiką, užtikrinimo praktikas ir saugumo standartus visame pasaulyje.
Pasekmės viešajam saugumui ir teisės aktai
Išpuoliai lėmė didelius pokyčius aviacijos ir vidaus saugumo srityse:
- Suformuotos griežtesnės oro uostų patikros procedūros, patobulinta bagažo ir keleivių tikrinimo sistema.
- JAV ėmėsi teisės aktų, skirtų terorizmo prevencijai (pvz., 2001 m. priimti teisės aktai, naujos žvalgybos ir saugumo priemonės).
- 2001–2002 m. įsteigtos naujos institucijos ir programos, skirtos koordinuoti vidaus saugumą (pvz., Transportation Security Administration ir vėliau Department of Homeland Security), taip pat pradėti plačios apimties patikrinimai ir figūrų įtraukimas į sąrašus („no‑fly lists“).
Žala, sveikatos pasekmės ir atmintis
Finansinė ir infrastruktūrinė žala buvo milžiniška: ne tik tiesioginiai renovacijos ir rekonstrukcijos kaštai, bet ir ilgalaikės ekonominės pasekmės Niujorkui ir visai šaliai. Be to, tūkstančiai žmonių vėliau susirgo dėl įkvėptų toksiškų dūmų ir dulkių — daug gelbėtojų, statybos darbuotojų ir vietinių gyventojų patyrė lėtines kvėpavimo, širdies ir psichikos sveikatos problemas.
Tarp politinių ir kultūrinių atsakų – kasmetinis minėjimas JAV, kur rugsėjo 11-oji paskelbta Patriot Day, taip pat pastatyti paminklai ir muziejai: Pasaulio prekybos centro memorialas ir muziejus Niujorke, Pentagono memorialas ir Flight 93 National Memorial Pensilvanijoje, skirti pagerbti aukas ir liudyti įvykių istorijai.
Ilgalaikės geopolitinės pasekmės
Išpuoliai pakeitė tarptautinius saugumo prioritetus: padidėjo bendradarbiavimas žvalgybos srityje, vykdomos kontr‑teroristinės operacijos visame pasaulyje, stiprinamos sienų ir duomenų mainų kontrolės priemonės. Per dešimtmečius po įvykių teisminiai, politiniai ir kariniai sprendimai (įskaitant Osamos bin Ladeno ir kitų „Al Qaeda“ lyderių persekiojimą) ženkliai paveikė regioninę politiką ir visuomeninį diskursą apie saugumą ir pilietines laisves.
Rugsėjo 11-osios tragedija paliko gilų ir ilgalaikį pėdsaką ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir visame pasaulyje: ji pakeitė tarptautinę politiką, kasdienį gyvenimą, saugumo normas ir atminties praktiką. Išpuoliai primena tiek žuvusiųjų ir gelbėtojų auką, tiek būtinybę nuolat siekti prevencijos ir tarptautinio bendradarbiavimo kovojant su ekstremizmu.
Dalyvaujantys lėktuvai
Pirmasis iš keturių pakilusių lėktuvų buvo "American Airlines" 11-ojo reiso lėktuvas "Boeing 767-200ER". Jo ilgis buvo 159 pėdų (48 m), o plotis - 16 pėdų (4,9 m). Jame buvo du praėjimai. Lėktuvas kasdien vykdė skrydžius tarp Bostono ir Los Andželo. Vienuoliktosios dienos rytą 7.59 val. pakilęs į orą, jis vežė tik 81 keleivį 158 sėdimose vietose. Po 47 minučių jis 440 mylių per valandą (710 km/val.) greičiu rėžėsi į Šiaurės bokštą. Jame buvo 9 717 galonų reaktyvinių degalų, t. y. 14 000 galonų mažiau, nei jis galėjo gabenti.
"United Airlines" skrydis 175, taip pat "Boeing 767-200ER", buvo antrasis. Kaip ir "American Airlines 11", jis turėjo skristi iš Bostono į Los Andželą. Kai "United 175" pakilo 8.14 val. ryto, jis buvo dar lengvesnis už amerikiečių skrydį: Iš 168 vietų buvo užimtos tik 56. Kai 9:03 val. jis, skrisdamas 540 mylių per valandą (870 km/h) greičiu, įsirėžė į Pasaulio prekybos centro pietinį bokštą, jo bakuose buvo 9 118 galonų degalų. Šią avariją tiesiogiai transliavo daugelis pasaulio televizijos kanalų, kurie jau rodė degantį Šiaurės bokštą.
"American Airlines" 77-asis reisas buvo trečiasis pakilęs lėktuvas. Tai buvo "Boeing 757-200". Jis išskrido iš Vašingtono 8.20 val. ryto į Los Andželą. Lėktuvas buvo du trečdaliai tuščias, jame buvo 58 keleiviai 176 sėdimose vietose. Lėktuve buvo 4 000 galonų degalų, t. y. mažiau nei 11 500 galonų, kuriuos jis galėjo vežti. Lėktuvas į Pentagoną įsirėžė 9.37 val. ryto, skrisdamas 530 mylių per valandą (850 km/h) greičiu.
Ketvirtasis lėktuvas, "United Airlines" 93-iasis reisas, taip pat buvo 757-200. Jis skrido iš Niuarko (Naujasis Džersis) į San Franciską. Jis turėjo išskristi 8 val. ryto, tačiau buvo atidėtas 42 minutėms. Kai jis pagaliau pakilo, jame buvo tik 37 keleiviai (182 sėdimos vietos). Jame buvo šiek tiek daugiau nei 7 000 galonų degalų. 10.03 val. ryto jis 560 mylių per valandą (900 km/h) greičiu nukrito į tuščią lauką netoli Šanksvilio, Pensilvanijos valstijoje.
2001 m. kovo mėn. per išpuolius sugriautas Pasaulio prekybos centras.
1998 m. Pentagonas, kuris buvo apgadintas po to, kai į jį įsirėžė "American Airlines" 77-ojo reiso lėktuvas.
Nepavykusio "United 93" išpuolio Vašingtone taikinys buvo arba Baltieji rūmai (viršuje), arba Jungtinių Valstijų Kapitolijus (apačioje).
Rezultatas
Visi 246 keturiuose lėktuvuose buvę žmonės žuvo per katastrofas. Per išpuolius taip pat žuvo 19 teroristų. Po katastrofų abu Pasaulio prekybos centro bokštai užsidegė. Pietinis bokštas (2 WTC) degė 56 minutes, kol nukrito ir buvo sunaikintas. Šiaurinis bokštas (1 WTC) degė 102 minutes, kol taip pat nukrito. Bokštams griūnant, jų dalys atsitrenkė į kitus aplink esančius pastatus. Manoma, kad dėl šios žalos trečiasis pastatas, 7-asis Pasaulio prekybos centras (7 WTC), nukrito 17:20. Daug kitų pastatų toje teritorijoje buvo smarkiai apgadinti ir vėliau turėjo būti nugriauti, todėl visas Pasaulio prekybos centro kompleksas liko sugriautas. Pasaulio prekybos centre žuvo 2 602 žmonės.
Į Pentagoną atsitrenkęs lėktuvas atsitrenkė į žemę kaip tik tuo metu, kai atsitrenkė į vakarinę pastato pusę. Tada jis praskriejo pro tris iš penkių Pentagoną sudarančių "žiedų". Per katastrofą Pentagone žuvo 125 žmonės.
JAV vyriausybė išpuolių aukų šeimoms išmokėjo vidutiniškai 1,8 mln. dolerių.
Per išpuolius žuvo 2996 žmonės. Tarp jų buvo ir ugniagesių bei policijos pareigūnų, bandžiusių gelbėti kitus žmones. Tarp jų taip pat buvo 19 užpuolikų, kurie visi žuvo.
Dėl šių išpuolių taip pat buvo įkurtas Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentas, kuris saugo šalį nuo teroristinių išpuolių.
Pasirodė daug sąmokslo teorijų, kuriose teigiama, kad tam tikri Jungtinių Valstijų vyriausybės žmonės žinojo apie išpuolius ar net juos surengė. Vyriausybė teigė, kad šios teorijos yra klaidingos.
Pasaulio prekybos centro liekanos po išpuolių
Karas su terorizmu
Po išpuolio Jungtinės Valstijos dėl to apkaltino "Al Qaeda", kurią JAV laikė teroristine grupuote. Prezidentas Džordžas V. Bušas pareiškė, kad pradės "karą su terorizmu". Jis turėjo omenyje, kad Jungtinės Valstijos imsis daugiau veiksmų, kad ateityje bandytų sustabdyti terorizmą. Bušas sakė, kad taip siekiama apsaugoti amerikiečius ir jų turtą nuo teroristų. Pavyzdžiui, bus pertvarkyta Amerikos vyriausybė. Buvo sustiprintas saugumas ir kontrolė viešose vietose, ypač oro uostuose. Amerikiečiams kasdien buvo pranešama, ar yra rimta terorizmo grėsmė. (Tai buvo daroma nurodant tos dienos spalvą. Raudona spalva reiškė didelį pavojų, žalia - mažą pavojų, o tarp jų buvo daugybė lygių).
Karas su terorizmu taip pat paskatino tikrus karus. Al-Qaeda lyderis Osama bin Ladenas gyveno Islamo Emyrate Afganistane. Jungtinės Valstijos liepė Afganistano vyriausybei, vadinamai Talibanu, perduoti O. bin Ladeną. Talibai to nepadarė. Talibano lyderis mula Muhamedas Omaras pareikalavo, kad Jungtinių Valstijų vyriausybė pateiktų įrodymus. Jei įrodymai nebus pateikti, mula Omaras pareiškė, kad bin Ladeno neperduos. Prezidentas George'as W. Bushas pasakė, kad įrodymų pateikti nereikia. Tada Jungtinės Valstijos pradėjo karą prieš Afganistaną. Talibanas buvo nušalintas nuo valdžios, į valdžią atėjo nauja vyriausybė, o Afganistano žmonės išrinko naują prezidentą.
Tuo metu Jungtinių Valstijų vyriausybė pasikeitė keliais aspektais. Jungtinių Valstijų Transporto departamentas (DOT) įsteigė Transporto saugumo administraciją (TSA). Iki rugsėjo 11 d. JAV oro uostų saugumu rūpinosi oro transporto bendrovės. TSA oro uostų saugumo užtikrinimą pavedė vyriausybei. TSA įdarbino naujus pareigūnus, kurie dirbo oro uostuose ir skraidė lėktuvais kaip oro maršalai. TSA taip pat užtikrina saugumą Amerikos traukiniuose ir metro. Taip pat buvo įsteigtas naujas Vidaus saugumo departamentas. Jo užduotis tapo saugoti amerikiečius ir jų turtą Jungtinėse Valstijose. Įkūrus šį departamentą, TSA perėjo iš Transporto departamento į Vidaus saugumo departamentą.
Nugalėjęs Talibaną, prezidentas George'as W. Bushas manė, kad JAV turėtų įsiveržti į Iraką. Jis manė, kad Irakas padėjo teroristinėms grupuotėms, įskaitant "Al Qaeda". Jis teigė turįs įrodymų, kad Irakas taip pat gamino masinio naikinimo ginklus. Jis nusiuntė valstybės sekretorių Koliną Pauelą (Colin Powell) į Jungtines Tautas parodyti kai kurių įrodymų. 2003 m. kovo mėn. Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją į Iraką. (Dalyvavo dar keturios šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė, Australija, Lenkija ir Danija). Irako vyriausybė buvo nuversta, o Irako žmonės išsirinko naują vyriausybę. Irake nebuvo rasta jokių masinio naikinimo ginklų.
2011 m. gegužės 2 d. Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno kariai SEAL nukovė "Al Qaeda" lyderį Osamą bin Ladeną, kuris, be kitų teroristinių išpuolių, vadovavo 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliams.
Išpuolius įvykdžiusios grupuotės "Al Qaeda" lyderis Osama bin Ladenas (1997 m. nuotraukoje).
Tyrimai
FTB
Iš karto po išpuolių Federalinis tyrimų biuras pradėjo vykdyti programą PENTTBOM. Tai buvo didžiausias kriminalinis tyrimas Jungtinių Valstijų istorijoje. Vienu metu prie tyrimo dirbo daugiau nei pusė FTB agentų, kurie sekė pusę milijono užuominų. FTB padarė išvadą, kad yra "aiškių ir nenuginčijamų (jų negalima paneigti)" įrodymų, siejančių "Al Qaeda" ir O. bin Ladeną su išpuoliais.
| 19 užgrobėjų kilmė | |
| Pilietybė | Numeris |
| Saudo Arabija | 15 |
| Jungtiniai Arabų Emyratai | 2 |
| Egiptas | 1 |
| Libanas | 1 |
FTB 2001 m. smurtinių nusikaltimų metinėje ataskaitoje neužfiksavo 2 977 mirčių nuo išpuolių. Niujorkas taip pat neįtraukė šių mirčių į savo 2001 m. metinę nusikaltimų statistiką.
CŽV
Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) generalinis inspektorius atliko CŽV veiklos iki rugsėjo 11 d. apžvalgą. Jis labai kritiškai vertino CŽV vyresniuosius pareigūnus už tai, kad jie nepadarė visko, kas įmanoma, kad sustabdytų terorizmą. Jis kritikavo jų nesugebėjimą sulaikyti dviejų rugsėjo 11 d. užgrobėjų - Nawaf al-Hazmi ir Khalid al-Mihdhar, kai jie atvyko į Jungtines Valstijas. Jis taip pat kritikavo jų nesugebėjimą pasidalyti informacija apie šiuos du vyrus su FTB. 2007 m. gegužės mėn. abiejų pagrindinių JAV politinių partijų senatoriai parašė teisės aktą, kad apžvalga būtų paskelbta viešai. Vienas iš rėmėjų, senatorius Ronas Vydenas (Ron Wyden), teigė: "Amerikos žmonės turi teisę žinoti, ką Centrinė žvalgybos valdyba darė tais kritiniais (svarbiais) mėnesiais iki rugsėjo 11-osios."
Kongreso tyrimas
2002 m. vasario mėn. Senato Žvalgybos komitetas ir Atstovų Rūmų Nuolatinis žvalgybos komitetas atliko bendrą JAV žvalgybos bendruomenės veiklos tyrimą. Jų 832 puslapių ataskaita buvo paskelbta 2002 m. gruodžio mėn. Ataskaitoje buvo išsamiai aprašyti FTB ir CŽV nesugebėjimai naudotis turima informacija. Tai apėmė informaciją apie teroristus, apie kuriuos CŽV žinojo, kad jie yra Jungtinėse Valstijose. Jie nesugebėjo pasinaudoti šia informacija, kad sustabdytų planus. Jungtinis tyrimas informaciją apie galimą Saudo Arabijos vyriausybės pareigūnų dalyvavimą gavo iš neįslaptintų šaltinių. Bušo administracija reikalavo, kad 28 susiję puslapiai liktų įslaptinti.
Egipto pilietis Mohamedas Atta buvo užgrobėjų lyderis.
Atstatymas
Išpuolių dieną Niujorko meras Rudy Giuliani sakė: R. Giuliui: "Mes atstatysime. Iš to išeisime stipresni nei anksčiau, politiškai stipresni, ekonomiškai stipresni. Dangoraižis vėl taps vientisas."
Sugadinta Pentagono dalis buvo atstatyta per vienerius metus po išpuolių. 2006 m. balandžio 27 d. pradėta statyti "One World Trade Center". Visą savo aukštį jis pasiekė 2013 m. gegužės 20 d. Tą dieną ant pastato viršaus buvo įrengtas bokštas. Dėl to bendras 1 WTC aukštis siekia 1776 pėdų (541 m). Dėl to jis yra aukščiausias pastatas Vakarų pusrutulyje. 1 WTC baigtas statyti ir atidarytas 2014 m. lapkričio 3 d.
Pasaulio prekybos centro vietoje turėjo būti pastatyti dar trys biurų bokštai. Jie turėjo būti pastatyti už vieno kvartalo į rytus nuo pirminių bokštų. 4 WTC atidarytas 2013 m. lapkričio mėn. Tai antrasis bokštas toje vietoje, kuris buvo atidarytas (7 Pasaulio prekybos centras buvo pirmasis). 3 WTC atidarytas 2018 m. birželio 11 d. Tai reiškia, kad jis yra ketvirtasis baigtas statyti dangoraižis toje vietoje.
2013 m. liepos mėn. baigiamas rekonstruoti "One World Trade Center
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo rugsėjo 11-osios išpuoliai?
A: Rugsėjo 11-osios išpuoliai, dar žinomi kaip rugsėjo 11-osios išpuoliai, buvo keturi teroristiniai išpuoliai prieš Jungtines Amerikos Valstijas, įvykdyti 2001 m. rugsėjo 11 d., antradienio rytą.
K: Kiek žmonių žuvo per išpuolius?
Atsakymas: Per išpuolius žuvo beveik 3000 žmonių, įskaitant 19 užpuolikų.
K: Kas buvo atsakingas už išpuolių įvykdymą?
A: Už išpuolį buvo atsakinga islamo teroristų grupuotė "Al Qaeda".
K: Į kokius pastatus buvo įvykdyta ataka?
A: Buvo užpulti bokštai dvyniai ir dalis Pentagono Niujorke ir Arlingtone, Virdžinijos valstijoje. Ketvirtasis lėktuvas sudužo tuščiame lauke netoli Šanksvilio, Pensilvanijos valstijoje, nespėjęs pasiekti numatyto taikinio Vašingtone, t. y. Baltųjų rūmų arba JAV Kapitolijaus pastato.
Klausimas: Kokią žalą padarė šie išpuoliai?
Atsakymas: Šie išpuoliai padarė daugiau nei 10 mlrd. dolerių žalos infrastruktūrai.
K: Kokiam įvykiui paprastai priskiriama karo su terorizmu pradžia?
A: Rugsėjo 11 d. išpuoliai paprastai laikomi karo su terorizmu pradžia.
Ieškoti