Rugsėjo 11 d. atakos

Dalyvaujantys lėktuvai

Pirmasis iš keturių pakilusių lėktuvų buvo "American Airlines" 11-ojo reiso lėktuvas "Boeing 767-200ER". Jo ilgis buvo 159 pėdų (48 m), o plotis - 16 pėdų (4,9 m). Jame buvo du praėjimai. Lėktuvas kasdien vykdė skrydžius tarp Bostono ir Los Andželo. Vienuoliktosios dienos rytą 7.59 val. pakilęs į orą, jis vežė tik 81 keleivį 158 sėdimose vietose. Po 47 minučių jis 440 mylių per valandą (710 km/val.) greičiu rėžėsi į Šiaurės bokštą. Jame buvo 9 717 galonų reaktyvinių degalų, t. y. 14 000 galonų mažiau, nei jis galėjo gabenti.

"United Airlines" skrydis 175, taip pat "Boeing 767-200ER", buvo antrasis. Kaip ir "American Airlines 11", jis turėjo skristi iš Bostono į Los Andželą. Kai "United 175" pakilo 8.14 val. ryto, jis buvo dar lengvesnis už amerikiečių skrydį: Iš 168 vietų buvo užimtos tik 56. Kai 9:03 val. jis, skrisdamas 540 mylių per valandą (870 km/h) greičiu, įsirėžė į Pasaulio prekybos centro pietinį bokštą, jo bakuose buvo 9 118 galonų degalų. Šią avariją tiesiogiai transliavo daugelis pasaulio televizijos kanalų, kurie jau rodė degantį Šiaurės bokštą.

"American Airlines" 77-asis reisas buvo trečiasis pakilęs lėktuvas. Tai buvo "Boeing 757-200". Jis išskrido iš Vašingtono 8.20 val. ryto į Los Andželą. Lėktuvas buvo du trečdaliai tuščias, jame buvo 58 keleiviai 176 sėdimose vietose. Lėktuve buvo 4 000 galonų degalų, t. y. mažiau nei 11 500 galonų, kuriuos jis galėjo vežti. Lėktuvas į Pentagoną įsirėžė 9.37 val. ryto, ­skrisdamas 530 mylių per valandą (850 km/h) greičiu.

Ketvirtasis lėktuvas, "United Airlines" 93-iasis reisas, taip pat buvo 757-200. Jis skrido iš Niuarko (Naujasis Džersis) į San Franciską. Jis turėjo išskristi 8 val. ryto, tačiau buvo atidėtas 42 minutėms. Kai jis pagaliau pakilo, jame buvo tik 37 ­keleiviai (182 sėdimos vietos). Jame buvo šiek tiek daugiau nei 7 000 galonų degalų. 10.03 val. ryto jis 560 mylių per valandą (900 km/h) greičiu nukrito į tuščią lauką netoli Šanksvilio, Pensilvanijos valstijoje.

2001 m. kovo mėn. per išpuolius sugriautas Pasaulio prekybos centras.


1998 m. Pentagonas, kuris buvo apgadintas po to, kai į jį įsirėžė "American Airlines" 77-ojo reiso lėktuvas.

Rezultatas

Visi 246 keturiuose lėktuvuose buvę žmonės žuvo per katastrofas. Per išpuolius taip pat žuvo 19 teroristų. Po katastrofų abu Pasaulio prekybos centro bokštai užsidegė. Pietinis bokštas (2 WTC) degė 56 minutes, kol nukrito ir buvo sunaikintas. Šiaurinis bokštas (1 WTC) degė 102 minutes, kol taip pat nukrito. Bokštams griūnant, jų dalys atsitrenkė į kitus aplink esančius pastatus. Manoma, kad dėl šios žalos trečiasis pastatas, 7-asis Pasaulio prekybos centras (7 WTC), nukrito 17:20. Daug kitų pastatų toje teritorijoje buvo smarkiai apgadinti ir vėliau turėjo būti nugriauti, todėl visas Pasaulio prekybos centro kompleksas liko sugriautas. Pasaulio prekybos centre žuvo 2 602 žmonės.

Į Pentagoną atsitrenkęs lėktuvas atsitrenkė į žemę kaip tik tuo metu, kai atsitrenkė į vakarinę pastato pusę. Tada jis praskriejo pro tris iš penkių Pentagoną sudarančių "žiedų". Per katastrofą Pentagone žuvo 125 žmonės.

JAV vyriausybė išpuolių aukų šeimoms išmokėjo vidutiniškai 1,8 mln. dolerių.

Per išpuolius žuvo 2996 žmonės. Tarp jų buvo ir ugniagesių bei policijos pareigūnų, bandžiusių gelbėti kitus žmones. Tarp jų taip pat buvo 19 užpuolikų, kurie visi žuvo.

Dėl šių išpuolių taip pat buvo įkurtas Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentas, kuris saugo šalį nuo teroristinių išpuolių.

Pasirodė daug sąmokslo teorijų, kuriose teigiama, kad tam tikri Jungtinių Valstijų vyriausybės žmonės žinojo apie išpuolius ar net juos surengė. Vyriausybė teigė, kad šios teorijos yra klaidingos.

Pasaulio prekybos centro liekanos po išpuolių

Karas su terorizmu

Po išpuolio Jungtinės Valstijos dėl to apkaltino "Al Qaeda", kurią JAV laikė teroristine grupuote. Prezidentas Džordžas V. Bušas pareiškė, kad pradės "karą su terorizmu". Jis turėjo omenyje, kad Jungtinės Valstijos imsis daugiau veiksmų, kad ateityje bandytų sustabdyti terorizmą. Bušas sakė, kad taip siekiama apsaugoti amerikiečius ir jų turtą nuo teroristų. Pavyzdžiui, bus pertvarkyta Amerikos vyriausybė. Buvo sustiprintas saugumas ir kontrolė viešose vietose, ypač oro uostuose. Amerikiečiams kasdien buvo pranešama, ar yra rimta terorizmo grėsmė. (Tai buvo daroma nurodant tos dienos spalvą. Raudona spalva reiškė didelį pavojų, žalia - mažą pavojų, o tarp jų buvo daugybė lygių).

Karas su terorizmu taip pat paskatino tikrus karus. Al-Qaeda lyderis Osama bin Ladenas gyveno Islamo Emyrate Afganistane. Jungtinės Valstijos liepė Afganistano vyriausybei, vadinamai Talibanu, perduoti O. bin Ladeną. Talibai to nepadarė. Talibano lyderis mula Muhamedas Omaras pareikalavo, kad Jungtinių Valstijų vyriausybė pateiktų įrodymus. Jei įrodymai nebus pateikti, mula Omaras pareiškė, kad bin Ladeno neperduos. Prezidentas George'as W. Bushas pasakė, kad įrodymų pateikti nereikia. Tada Jungtinės Valstijos pradėjo karą prieš Afganistaną. Talibanas buvo nušalintas nuo valdžios, į valdžią atėjo nauja vyriausybė, o Afganistano žmonės išrinko naują prezidentą.

Tuo metu Jungtinių Valstijų vyriausybė pasikeitė keliais aspektais. Jungtinių Valstijų Transporto departamentas (DOT) įsteigė Transporto saugumo administraciją (TSA). Iki rugsėjo 11 d. JAV oro uostų saugumu rūpinosi oro transporto bendrovės. TSA oro uostų saugumo užtikrinimą pavedė vyriausybei. TSA įdarbino naujus pareigūnus, kurie dirbo oro uostuose ir skraidė lėktuvais kaip oro maršalai. TSA taip pat užtikrina saugumą Amerikos traukiniuose ir metro. Taip pat buvo įsteigtas naujas Vidaus saugumo departamentas. Jo užduotis tapo saugoti amerikiečius ir jų turtą Jungtinėse Valstijose. Įkūrus šį departamentą, TSA perėjo iš Transporto departamento į Vidaus saugumo departamentą.

Nugalėjęs Talibaną, prezidentas George'as W. Bushas manė, kad JAV turėtų įsiveržti į Iraką. Jis manė, kad Irakas padėjo teroristinėms grupuotėms, įskaitant "Al Qaeda". Jis teigė turįs įrodymų, kad Irakas taip pat gamino masinio naikinimo ginklus. Jis nusiuntė valstybės sekretorių Koliną Pauelą (Colin Powell) į Jungtines Tautas parodyti kai kurių įrodymų. 2003 m. kovo mėn. Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją į Iraką. (Dalyvavo dar keturios šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė, Australija, Lenkija ir Danija). Irako vyriausybė buvo nuversta, o Irako žmonės išsirinko naują vyriausybę. Irake nebuvo rasta jokių masinio naikinimo ginklų.

2011 m. gegužės 2 d. Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno kariai SEAL nukovė "Al Qaeda" lyderį Osamą bin Ladeną, kuris, be kitų teroristinių išpuolių, vadovavo 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliams.

Išpuolius įvykdžiusios grupuotės "Al Qaeda" lyderis Osama bin Ladenas (1997 m. nuotraukoje).

Tyrimai

FTB

Iš karto po išpuolių Federalinis tyrimų biuras pradėjo vykdyti programą PENTTBOM. Tai buvo didžiausias kriminalinis tyrimas Jungtinių Valstijų istorijoje. Vienu metu prie tyrimo dirbo daugiau nei pusė FTB agentų, kurie sekė pusę milijono užuominų. FTB padarė išvadą, kad yra "aiškių ir nenuginčijamų (jų negalima paneigti)" įrodymų, siejančių "Al Qaeda" ir O. bin Ladeną su išpuoliais.

19 užgrobėjų kilmė
Pilietybė	Numeris
Saudo Arabija	15
Jungtiniai Arabų Emyratai	2
Egiptas	1
Libanas	1

FTB 2001 m. smurtinių nusikaltimų metinėje ataskaitoje neužfiksavo 2 977 mirčių nuo išpuolių. Niujorkas taip pat neįtraukė šių mirčių į savo 2001 m. metinę nusikaltimų statistiką.

CŽV

Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) generalinis inspektorius atliko CŽV veiklos iki rugsėjo 11 d. apžvalgą. Jis labai kritiškai vertino CŽV vyresniuosius pareigūnus už tai, kad jie nepadarė visko, kas įmanoma, kad sustabdytų terorizmą. Jis kritikavo jų nesugebėjimą sulaikyti dviejų rugsėjo 11 d. užgrobėjų - Nawaf al-Hazmi ir Khalid al-Mihdhar, kai jie atvyko į Jungtines Valstijas. Jis taip pat kritikavo jų nesugebėjimą pasidalyti informacija apie šiuos du vyrus su FTB. 2007 m. gegužės mėn. abiejų pagrindinių JAV politinių partijų senatoriai parašė teisės aktą, kad apžvalga būtų paskelbta viešai. Vienas iš rėmėjų, senatorius Ronas Vydenas (Ron Wyden), teigė: "Amerikos žmonės turi teisę žinoti, ką Centrinė žvalgybos valdyba darė tais kritiniais (svarbiais) mėnesiais iki rugsėjo 11-osios."

Kongreso tyrimas

2002 m. vasario mėn. Senato Žvalgybos komitetas ir Atstovų Rūmų Nuolatinis žvalgybos komitetas atliko bendrą JAV žvalgybos bendruomenės veiklos tyrimą. Jų 832 puslapių ataskaita buvo paskelbta 2002 m. gruodžio mėn. Ataskaitoje buvo išsamiai aprašyti FTB ir CŽV nesugebėjimai naudotis turima informacija. Tai apėmė informaciją apie teroristus, apie kuriuos CŽV žinojo, kad jie yra Jungtinėse Valstijose. Jie nesugebėjo pasinaudoti šia informacija, kad sustabdytų planus. Jungtinis tyrimas informaciją apie galimą Saudo Arabijos vyriausybės pareigūnų dalyvavimą gavo iš neįslaptintų šaltinių. Bušo administracija reikalavo, kad 28 susiję puslapiai liktų įslaptinti.

Egipto pilietis Mohamedas Atta buvo užgrobėjų lyderis.

Atstatymas

Išpuolių dieną Niujorko meras Rudy Giuliani sakė: R. Giuliui: "Mes atstatysime. Iš to išeisime stipresni nei anksčiau, politiškai stipresni, ekonomiškai stipresni. Dangoraižis vėl taps vientisas."

Sugadinta Pentagono dalis buvo atstatyta per vienerius metus po išpuolių. 2006 m. balandžio 27 d. pradėta statyti "One World Trade Center". Visą savo aukštį jis pasiekė 2013 m. gegužės 20 d. Tą dieną ant pastato viršaus buvo įrengtas bokštas. Dėl to bendras 1 WTC aukštis siekia 1776 pėdų (541 m). Dėl to jis yra aukščiausias pastatas Vakarų pusrutulyje. 1 WTC baigtas statyti ir atidarytas 2014 m. lapkričio 3 d.

Pasaulio prekybos centro vietoje turėjo būti pastatyti dar trys biurų bokštai. Jie turėjo būti pastatyti už vieno kvartalo į rytus nuo pirminių bokštų. 4 WTC atidarytas 2013 m. lapkričio mėn. Tai antrasis bokštas toje vietoje, kuris buvo atidarytas (7 Pasaulio prekybos centras buvo pirmasis). 3 WTC atidarytas 2018 m. birželio 11 d. Tai reiškia, kad jis yra ketvirtasis baigtas statyti dangoraižis toje vietoje.

2013 m. liepos mėn. baigiamas rekonstruoti "One World Trade Center