Rugsėjo 11 d. išpuoliai (dar vadinami Rugsėjo 11-osios išpuoliais) buvo keturi teroristiniai išpuoliai prieš Jungtines Amerikos Valstijas. Visi jie įvyko 2001 m. rugsėjo 11 d., antradienio rytą. Per išpuolius žuvo 2 977 civilių aukų ir dar 19 užpuolikų — iš viso 2 996 žmonės, todėl tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs teroristinis išpuolis šiuolaikinėje istorijoje. Išpuoliai padarė daugiau kaip 10 mlrd. dolerių žalos infrastruktūrai ir ilgalaikių ekonominių nuostolių. Juos įvykdė islamo teroristų grupuotė "Al Qaeda", kuri panaudojo keleivinius lėktuvus, kad tyčia įsirėžtų į garsius pastatus. Buvo įvykdyti du išpuoliai Niujorke ir vienas Arlingtone, Virdžinijos valstijoje. Ketvirtoji ataka nepavyko ir lėktuvas sudužo lauke netoli Šanksvilio, Pensilvanijos valstijoje.

Išpuolių eiga – pagrindiniai faktai

Rugsėjo 11 d. teroristai pagrobė keturis komercinius lėktuvus, išvykusius iš oro uostų rytinėje JAV pakrantėje, ir nukreipė juos į civilius taikinius:

  • American Airlines Flight 11 – pakilo iš Boston Logan oro uosto, 8:46 vietos laiku įsirėžė į Pasaulio prekybos centro (World Trade Center) Šiaurinį bokštą.
  • United Airlines Flight 175 – taip pat skrido iš Boston Logan; 9:03 vietos laiku pataikė į Pasaulio prekybos centro Pietinį bokštą.
  • American Airlines Flight 77 – pakilo iš Vašingtono (Dulles); 9:37 vietos laiku įsirėžė į Pentagoną Arlingtone, Virdžinijos valstijoje.
  • United Airlines Flight 93 – išvyko iš Newark oro uosto į San Franciską; keleiviaų ir įgulos bandymas atsiimti kontrolę lėktuvą nulėmė, kad jis sudužo Pensilvanijoje, netoli Šanksvilio, apie 10:03 vietos laiku, nespėjus pasiekti tikslinio taikinio Vašingtone.

Dėl smūgių ir vėlesnio gaisro Pasaulio prekybos centro bokštai greitai prarado savo konstrukcinį stabilumą: Pietinis bokštas sugriuvo apie 9:59, Šiaurinis – apie 10:28. Pentagonas patyrė didelius pažeidimus ir dalį pastato sudegino ar sugriovė smūgis ir ugnis.

Aukos, gelbėjimo darbai ir žmogaus ryšiai

Per išpuolius žuvo tūkstančiai civilių darbuotojų, keleivių ir pirmųjų reagavimo tarnybų narių — tarp jų gausus skaičius ugniagesių, policininkų ir medicinos personalo. Įvykiai sukėlė milžinišką gelbėjimo ir paieškos operaciją Niujorko centre (vadinamame „Ground Zero“), Arlingtone ir Pensilvanijoje. Po pradinio atsako sekė ilgalaikės paieškos ir atkūrimo operacijos, kurios kai kuriose vietose tęsėsi mėnesius.

Atsakomybė ir tarptautinė reakcija

Po išpuolių Jungtinių Valstijų vyriausybė paskelbė, kad už išpuolius atsakinga grupuotė yra artima arba tiesiogiai susijusi su "Al-Qaeda". JAV prezidentas George W. Bush paskelbė kovą su terorizmu („War on Terror“) ir, remiantis tarptautine parama bei koalicijos partneriais, 2001 m. rudenį pradėjo karinę operaciją Afganistane (Operation Enduring Freedom), kur siekta sunaikinti Al Qaeda infrastruktūrą ir nuversti talibų režimą, kuris suteikė prieglobstį teroristams. Šie įvykiai nuolat keitė tarptautinę politiką, užtikrinimo praktikas ir saugumo standartus visame pasaulyje.

Pasekmės viešajam saugumui ir teisės aktai

Išpuoliai lėmė didelius pokyčius aviacijos ir vidaus saugumo srityse:

  • Suformuotos griežtesnės oro uostų patikros procedūros, patobulinta bagažo ir keleivių tikrinimo sistema.
  • JAV ėmėsi teisės aktų, skirtų terorizmo prevencijai (pvz., 2001 m. priimti teisės aktai, naujos žvalgybos ir saugumo priemonės).
  • 2001–2002 m. įsteigtos naujos institucijos ir programos, skirtos koordinuoti vidaus saugumą (pvz., Transportation Security Administration ir vėliau Department of Homeland Security), taip pat pradėti plačios apimties patikrinimai ir figūrų įtraukimas į sąrašus („no‑fly lists“).

Žala, sveikatos pasekmės ir atmintis

Finansinė ir infrastruktūrinė žala buvo milžiniška: ne tik tiesioginiai renovacijos ir rekonstrukcijos kaštai, bet ir ilgalaikės ekonominės pasekmės Niujorkui ir visai šaliai. Be to, tūkstančiai žmonių vėliau susirgo dėl įkvėptų toksiškų dūmų ir dulkių — daug gelbėtojų, statybos darbuotojų ir vietinių gyventojų patyrė lėtines kvėpavimo, širdies ir psichikos sveikatos problemas.

Tarp politinių ir kultūrinių atsakų – kasmetinis minėjimas JAV, kur rugsėjo 11-oji paskelbta Patriot Day, taip pat pastatyti paminklai ir muziejai: Pasaulio prekybos centro memorialas ir muziejus Niujorke, Pentagono memorialas ir Flight 93 National Memorial Pensilvanijoje, skirti pagerbti aukas ir liudyti įvykių istorijai.

Ilgalaikės geopolitinės pasekmės

Išpuoliai pakeitė tarptautinius saugumo prioritetus: padidėjo bendradarbiavimas žvalgybos srityje, vykdomos kontr‑teroristinės operacijos visame pasaulyje, stiprinamos sienų ir duomenų mainų kontrolės priemonės. Per dešimtmečius po įvykių teisminiai, politiniai ir kariniai sprendimai (įskaitant Osamos bin Ladeno ir kitų „Al Qaeda“ lyderių persekiojimą) ženkliai paveikė regioninę politiką ir visuomeninį diskursą apie saugumą ir pilietines laisves.

Rugsėjo 11-osios tragedija paliko gilų ir ilgalaikį pėdsaką ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir visame pasaulyje: ji pakeitė tarptautinę politiką, kasdienį gyvenimą, saugumo normas ir atminties praktiką. Išpuoliai primena tiek žuvusiųjų ir gelbėtojų auką, tiek būtinybę nuolat siekti prevencijos ir tarptautinio bendradarbiavimo kovojant su ekstremizmu.