Al-Qaeda: kas tai? Istorija, tikslai ir garsiausi išpuoliai

Al-Qaeda: išsamus ginkluotos grupuotės istorijos, tikslų ir garsiausių išpuolių aprašymas — Rugsėjo 11, ambasadų sprogdinimai, USS Cole; faktai, analizė ir pasekmės.

al-Qaeda (arab. القاعدة, al-qāʿidah, "bazė") – ginkluota islamo grupuotė, susikūrusi 1988 m. rugpjūčio mėn. – 1989 m. pabaigoje.^p75 Ji veikia kaip tinklas, kaip kariuomenė be valstybės ir kaip radikalus musulmonų sunitų judėjimas, kviečiantis į pasaulinį džihadą. Didžioji pasaulio dalis mano, kad tai takfiritų ir teroristinė organizacija.

"Al Qaeda" nariai įvykdė daug teroro aktų. Dauguma jų buvo nukreipti prieš Jungtines Valstijas ir šiitus. Vieni žinomiausių jos išpuolių buvo Rugsėjo 11-osios išpuoliai, JAV ambasadų Kenijoje ir Tanzanijoje sprogdinimai 1998 m. ir JAV karinio jūrų laivyno laivo "USS Cole" užpuolimas 2000 m. Al-Qaeda yra įvykdžiusi savižudžių išpuolių ir vienalaikių (tuo pačiu metu) skirtingų taikinių sprogdinimų.

Vienas iš "Al Qaeda" tikslų – kad kitos šalys nustotų daryti įtaką musulmoniškoms šalims ir būtų sukurtas naujas islamo kalifatas. Buvo pranešimų, kad al-Qaeda mano, jog krikščionių ir žydų islamofobija bando sunaikinti islamą ir kad džihado metu religiškai pateisinamas pašalinių asmenų ir civilių žudymas.

Istorija ir kilmė

Al-Qaeda ištakos siejamos su kovomis prieš Sovietų Sąjungos pajėgas Afganistane 1980–ųjų pabaigoje. Organizacija išsivystė iš įvairių kovotojų grupių bei paramos tinklų, kuriuos rėmė tiek užsienio savanoriai, tiek kai kurie arabų donorai. Svarbūs ankstyvieji veikėjai – Osama bin Ladenas ir Abdullahas Azzamas – padėjo sukurti infrastruktūrą ir tarptautinius ryšius. 1990–aisiais metadatai ir perkelti veikėjai leido organizacijai plėstis į kitas regionines sritis.

Ideologija ir tikslai

Al-Qaeda ideologija remiasi radikaliu salafi-jihadistiniu požiūriu: ji pasisako už griežtą islamo interpretaciją, laiko daug šiuolaikinių musulmoniškų valstybių valdžių nevytikes (angl. "apostate") ir skelbia, kad privaloma kovoti prieš užsienio įtaką. Organizacija taiko takfiritinį mąstymą – esą tam tikri musulmonai gali būti paskelbti ne musulmonais (takfir), o tai pateisina smurtą prieš juos. Toks požiūris pateisina masinius ir savižudžius išpuolius kaip priemonę politiniams tikslams pasiekti.

Organizacija, lyderiai ir filialai

Al-Qaeda veikia kaip laisvas tinklas – centrinė branduolio grupė vykdo ideologinį ir kartais operatyvinį koordinavimą, o regioniniai filialai (franšizės) veikia turėdami didelę autonomiją. Per laiką susiformavo kelios reikšmingos atšakos, tarp jų:

• Al-Qaeda in the Arabian Peninsula (AQAP)
• Al-Qaeda in the Islamic Maghreb (AQIM)
• Al-Shabaab Somalyje (su sąsajomis ir sąveika)
• Jabhat al-Nusra / Hayat Tahrir al-Sham – Sirijos kontekste (santykiai sudėtingi, kartais vyksta persiderinimai)

Organizacijos lyderiai per pastaruosius dešimtmečius kito: Osama bin Ladenas buvo žinomas lyderis iki savo žūties 2011 m., vėliau ilgą laiką vadovavo Aymanas al-Zawahiri, kuris žuvo 2022 m. Po to kai kurie analitikai nurodė, kad potencialus įpėdinis galėtų būti Saif al-Adel, tačiau dėl slaptumo ir saugumo priemonių tiksli lyderystė dažnai lieka nevisiškai atskleista.

Žymūs išpuoliai ir pasekmės

Al-Qaeda prisidėjo arba tiesiogiai organizavo keletą didelio masto išpuolių, kurie turėjo tarptautinių politinių pasekmių:

• 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliai JAV – apie 2 977 aukų (žuvusiųjų skaičius gali skirtis pagal šaltinius), radikalus geopolitinių pokyčių iššūkis ir pagrindinis pretekstas JAV inicijuotam „karo su terorizmu“ etapui.
• 1998 m. sprogdinimai JAV ambasadų Kenijoje ir Tanzanijoje – žuvo keli šimtai žmonių, sužeista tūkstančiai.
• 2000 m. užpuolimas prieš JAV laivą "USS Cole" – žuvo apie 17 jūreivių.
• Kiti išpuoliai ir įtariami ryšiai su smurto aktorėmis įvairiuose regionuose, taip pat savižudžių ir koordinuotų atakų taktika.

Tarptautinė reakcija ir kova su al-Qaeda

Po Rugsėjo 11-osios daugelis valstybių sustiprino tarptautinį saugumą, supaprastino mainus tarp žvalgybų, įvedė sankcijas ir pradėjo plataus masto karines kampanijas prieš vietas, kuriose, kaip manoma, veikia al-Qaeda (ypač Afganistanas). JAV ir sąjungininkai 2001 m. invazija į Afganistaną bei tolesnės patrankos, specialiosios operacijos ir taikinių naikinimo operacijos (tarp jų – autonomiški smūgiai pavienių asmenų atžvilgiu) stipriai paveikė organizacijos vadovybę ir infrastruktūrą.

Įtaka, susiskaldymas ir dabartinė padėtis

Nors al-Qaeda patyrė smarkų spaudimą – žuvo arba buvo suimtų daug lyderių, sumažėjo centrinės valdymo galimybės – organizacija išliko pavojinga per savo regionines atšakas. 2010–2014 m. žingsniai bei ideologinės konkurencijos su kita radikalia jėga – ISIL/ISIS – lėmė persidalijimą ir naujus konfliktus radikaliojo judėjimo viduje. Nepaisant „centrinio“ silpnėjimo, lokalūs filialai tęsė ir tebevykdo atakas įvairiuose regionuose.

Skaičiai ir neapibrėžtumas

Spėjama, kad Afganistane gali būti 500–1 000 agentų, o visame pasaulyje – apie 5 000 ar daugiau asmenų, tačiau šie skaičiai labai svyruoja priklausomai nuo laiko, analitikų ir žvalgybos duomenų, todėl nėra vienareikšmiškai patvirtinti. Informacija apie narių skaičių ir organizacijos pajėgumus dažnai būna nevisiška dėl slaptumo, mobilumo ir jų veiklos fragmentiškumo.

Ką tai reiškia visuomenei?

Al-Qaeda poveikis yra tiek tiesioginis (per teroristinius aktus ir jų aukas), tiek platesnis – formuoja užsienio politiką, saugumo procedūras, migracijos ir užsienio kovos strategijas bei visuomenės požiūrį į ekstremizmą. Kovai su tokiais judėjimais nepakanka vien karinių priemonių: analitikai ir politikai pabrėžia prevencijos, de-radikalizacijos, geresnio švietimo ir ekonominių galimybių svarbą, siekiant sumažinti radikalų ideologijų plitimą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra "Al Qaeda"?

Klausimas: Kokie yra vieni žinomiausių "Al Qaeda" išpuolių?

K: Kokie yra kai kurie "al-Qaeda" tikslai?

Klausimas: Kiek "al-Qaeda" turi operatyvininkų?

Paieška pagal raidę