Konfiskavimas taip pat gali reikšti turto paėmimą, šią reikšmę žr. "Konfiskavimas" (teisė).

Priepuolis ištinka, kai žmogaus smegenyse esantys nervai ima keistai veikti. Nervai siunčia informaciją iš dalies elektriniais signalais. Paprastai nervai smegenyse (vadinami neuronais) suveikia ne vienu metu. Per priepuolį nervų grupės pradeda šaudyti kartu ir per greitai. Dėl to smegenyse atsiranda per daug neorganizuoto elektrinio aktyvumo.

Dauguma žmonių galvoja, kad priepuolio ištiktas žmogus dreba ir trūkčioja. Kai kurie iš jų taip ir daro, tačiau yra ir kitokių priepuolių rūšių.

Kas vyksta priepuolio metu

Priepuolis atsiranda dėl trumpalaikio smegenų elektrinio aktyvumo sutrikimo. Tai gali paveikti tik dalį smegenų (lokalūs priepuoliai) arba visą smegenų žievę (generalizuoti priepuoliai). Priepuolio trukmė skiriasi — nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Dauguma priepuolių praeina savaime, bet kai kurie gali pasikartoti arba sukelti komplikacijas.

Priežastys

  • Epilepsija: lėtinė būklė, kuriai būdingi pakartotiniai neprovokuoti priepuoliai.
  • Galvos traumos: smūgis į galvą gali sukelti priepuolius iškart arba po tam tikro laiko.
  • Infekcijos: meningitas, encefalitas ir kitos centrinės nervų sistemos infekcijos.
  • Priepuolį sukeliantys veiksniai: aukšta temperatūra (ypač vaikams), alkoholio nutraukimas, tam tikri vaistai ar toksinai, miego stoka, stiprus stresas ar nuolatinis hipoglikemija.
  • Struktūriniai pokyčiai smegenyse: navikai, insultas, kraujavimas arba įgimtos anomalijos.
  • Genetiniai faktoriai: kai kuriais atvejais polinkis į priepuolius yra paveldimas.

Simptomai

Priepuolio simptomai priklauso nuo to, kuri smegenų dalis pažeista. Dažni požymiai:

  • Staigus sąmonės praradimas arba sąmonės sutrikimas.
  • Trūkčiojantys raumenų judesiai (toninio-kloninio tipo priepuoliai).
  • Staigus sustingimas arba dingęs judesys (petit mal, absansai).
  • Netikėti pojūčiai — tirpimas, dilgčiojimas, keisti garsų ar kvapų pojūčiai (aura).
  • Elgesio pokyčiai — sumišimas, lėtas reagavimas, staigus emocinis išsiveržimas.
  • Regos, klausos ar kalbos sutrikimai trumpam laikui.
  • Kontrolės praradimas virš šlapimo ar išmatų.

Priepuolių tipai (apibendrinti)

  • Generalizuoti priepuoliai: paveikia abi smegenų puses. Pvz., toninio-kloninio tipo (anksčiau vadinti „grand mal“) — sąmonės praradimas ir trūkčiojimas.
  • Absansai (petit mal): trumpas sąmonės dingimas, žmogus gali tiesiog „nustoti reaguoti“ kelioms sekundėms.
  • Lokalūs (židiniai) priepuoliai: prasideda vienoje smegenų srityje; gali pasireikšti vietiniais judesiais ar jutiminiais simptomais, kartais plisti į generalizuotą priepuolį.
  • Nepertraukiami priepuoliai (status epilepticus): ilgai trunkantys priepuoliai arba serija priepuolių be pilno sąmonės atgavimo — tai skubi medicininė būklė.

Pirmoji pagalba priepuolio metu

  • Išlaikykite ramybę. Stebuklingų priemonių nėra, svarbu užtikrinti saugumą.
  • Patikrinkite aplinką — pašalinkite smūgio ar traumų riziką (stumdymą, aštrius daiktus).
  • Padėkite žmogų ant šono (atsargiai), kad būtų atvira kvėpavimo takų — sumažėja ryšio su užspringimu rizika.
  • Nedėkite nieko į burną (nebandykite atidaryti dantimis arba kišti daiktų).
  • Stebėkite priepuolio trukmę ir simptomus. Iškvieskite greitąją, jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes arba jei prasideda status epilepticus.
  • Po priepuolio likite su žmogumi, kol jis visiškai atsigaus, ir paaiškinkite kas įvyko ramiai.

Diagnozė ir gydymas

Gydytojas imsis išsamaus ligos istorijos, apžiūros ir dažnai paskirs šiuos tyrimus:

  • EEG (elektroencefalograma) — smegenų elektrinės veiklos registracija.
  • Galvos kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) — struktūrinės priežastys nustatyti.
  • Kraujo tyrimai — infekcijos, elektrolitų disbalansas, kepenų ir inkstų funkcija.

Gydymas priklauso nuo priežasties. Dažniausiai taikomi:

  • Antiepilepsiniai vaistai — padeda kontroliuoti priepuolius, parenkami individualiai.
  • Chirurgija — kai vaistai neefektyvūs ir yra aiški židinys, kurį galima pašalinti.
  • Gyvenimo būdo korekcijos — miego režimas, alkoholio vengimas, streso valdymas.
  • Specializuotos intervencijos — vaginės nervo stimuliacija arba ketogeninė dieta kai kuriems pacientams.

Kada kreiptis į gydytoją skubiai

  • Priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes.
  • Per kelias minutes prasideda kitas priepuolis, be pilno sąmonės atgavimo tarp jų.
  • Žmogus yra nėščia, serga diabetu, turi žaizdą ar galvos traumą.
  • Priepuolio metu sustojo kvėpavimas arba atsirado neįprastų ir pavojingų komplikacijų.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Daugelis žmonių su priepuoliais arba epilepsija gali gyventi pilnavertį gyvenimą su tinkamu gydymu. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, nevengti reguliarių patikrinimų ir aptarti galimas gyvenimo apribojimų (vairavimas, darbas, saugos priemonės tam tikrose veiklose).

Prevencija ir rizikos mažinimas

  • Vengti žinomų provokuojančių veiksnių: alkoholio piktnaudžiavimo, narkotikų, miego trūkumo.
  • Laiku gydyti infekcijas ir kontroliuoti lėtines ligas.
  • Naudoti apsaugines priemones (šalmą) atliekant pavojingas veiklas, kad sumažintumėte galvos traumų riziką.

Jeigu turite daugiau klausimų apie konkrečius priepuolių tipus, gydymą ar gyvenimo su priepuoliais kasdienybę, pasitarkite su savo gydytoju ar neurologu.