Kvėpavimas - tai oro judėjimas į plaučius ir iš jų. Įeinantis ir išeinantis oras vadinamas kvėpavimu. Jei žmogus negali kvėpuoti, jis miršta.

Kvėpavimas padeda žmonėms atlikti du labai svarbius dalykus:

  1. Gaukite deguonies į organizmą. Kiekvienai kūno daliai reikia deguonies, kad išgyventų. Vienintelis būdas gauti deguonies - kvėpuoti.
  2. Iš organizmo pašalinkite anglies dioksidą (CO2 ). Kai organizmas gamina energiją, lieka anglies dioksido. Organizmas turi atsikratyti papildomo anglies dioksido, nes per didelis jo kiekis yra nuodingas. Vienintelis būdas, kaip žmogus gali atsikratyti anglies dioksido, yra kvėpuoti.

Kai žmogus įkvepia, į plaučius patenka oro. Ore yra deguonies. Deguonis iš plaučių patenka į žmogaus kraują. Kai deguonis patenka į kraujotaką, iš jos išsiskiria papildomas anglies dioksidas ir patenka į plaučius. Tai vadinama dujų apykaita: deguonis ir anglies dioksidas keičiasi vietomis. Deguonis patenka į kraujotaką, kuri gali jį pernešti į visas kūno dalis. Anglies dioksidas taip pat patenka į plaučius, iš kurių gali būti iškvėptas.

Suaugusieji kvėpuoja maždaug 18 kartų per minutę, t. y. daugiau nei 25 000 kartų per dieną. Vaikai kvėpuoja dar greičiau.

Kvėpavimo takai ir plaučių struktūra

Kvėpavimo sistema prasideda nosimi arba burna, iš jų oras praeina per gerklę (ryklę), į balso dėžę (gerklas) ir toliau į trachėją (traukinį). Trachėja šakojasi į dešinį ir kairį bronchus, kurie veda į plaučius. Kiekvienas bronchus dalijasi į mažesnes broncheoles, o galiausiai oro pabaigoje yra alveolės – smulkūs oro maišeliai, kurių sienelės yra plonos ir gerai aprūpintos kraujagyslėmis. Būtent alveolėse vyksta didžioji dujų apykaita.

Kvėpavimo mechanizmas

Kvėpavimas yra mechaninis procesas, paremptas spaudimo pokyčiais krūtinės ląstos ertmėje. Pagrindiniai raumenys yra diafragma ir tarpraumeniniai raumenys (tarpšonkauliniai raumenys).

  • Įkvėpimas: diafragma susitraukia ir nusileidžia, krūtinės ląsta plečiasi, plaučių tūris padidėja. Dėl to plaučių viduje sumažėja slėgis ir oras įsiurbiamas.
  • Iškvėpimas: diafragma atsipalaiduoja, krūtinė susitraukia, plaučių tūris sumažėja, slėgis padidėja ir oras išstumiama iš plaučių. Ramybės metu iškvėpimas dažniausiai yra pasyvus (be aktyvaus raumenų susitraukimo), o fizinio krūvio metu dalyvauja papildomi raumenys.

Dujų apykaita išsamiau

Alveolėse deguonis pereina per ploną membraną į kraują difuzijos būdu. Deguonis prisijungia prie hemoglobino raudonųjų kraujo kūnelių pavidalu ir yra pernešamas į audinius. Audiniuose deguonis atiduodamas, o į kraują pereina anglies dioksidas – šalutinis medžiagų apykaitos produktas. Anglies dioksidas grįžta į plaučius ir iškvepiamas.

Kvėpavimo kontrolė

Kvėpavimą reguliuoja centrinės nervų sistemos kvėpavimo centrai (dažniausiai pailgoji smegenų dalis – medulla oblongata ir mozginės dalys). Chemo­receptoriai organizme stebi kraujo rodiklius (pO2, pCO2 ir pH). Labiausiai kvėpavimo dažnį stimuliuoja padidėjęs CO2 kiekis ir susidaręs rūgštinis pH pokytis: organizmas reaguoja dažnindamas kvėpavimą, kad pašalintų perteklinį anglies dioksidą.

Kvėpavimo dažnis ir faktoriai, kurie jį veikia

  • Normali suaugusio kvėpavimo dažnis ramybės būsenoje dažniausiai yra apie 12–20 įkvėpimų per minutę; tekste minimas vidurkis ~18 yra tipiškas pavyzdys.
  • Vaikai kvėpuoja greičiau: kūdikiai ir mažesni vaikai gali kvėpuoti 30 ir daugiau kartų per minutę.
  • Veiksniai, didinantys kvėpavimo dažnį: fizinis krūvis, stresas, karštis, karščiavimas, aukštis (mažesnis deguonies slėgis), įvairios ligos (pvz., infekcijos, astma).

Dažniausiai pasitaikančios kvėpavimo problemos

Štai keli dažni sutrikimai, susiję su kvėpavimu:

  • Astma: lėtinis uždegimas, sukeliantis bronchų spazmus ir kvėpavimo sunkumus.
  • Chroninė obstrukcinė plaučių liga (COPD): apima emfizemą ir lėtinį bronchitą; būdinga kvėpavimo takų užsikimšimas ir sumažėjusi plaučių funkcija.
  • Pneumonija (plaučių uždegimas): infekcija, kuri gali sukelti sunkų kvėpavimo sutrikimą.
  • Miego apnėja: kvėpavimo sustojimai miego metu, kai kvėpavimo takai užsikemša arba kvėpavimas nutrūksta dėl centrinės priežasties.

Pirmoji pagalba ir kada kreiptis į gydytoją

  • Jei žmogus negali kvėpuoti arba kvėpavimas labai sunkus (dusulys, mėlynas lūpų arba veido atspalvis, sąmonės praradimas), reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
  • Esant užspringimui, jeigu kvėpavimo takai užblokuoti, reikia naudoti Heimlicho manevrą arba kitas patvirtintas pirmosios pagalbos priemones.
  • CPR (kardiopulmoninė reanimacija) reikalinga, jei asmuo nebeįkvepia ir neturi pulso; tai atlikti turi apmokytas asmuo arba pagal telefono nurodymus.

Kaip palaikyti sveiką kvėpavimą

  • Nerūkykite ir venkite pasyvaus rūkymo.
  • Skiepijimasis nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos gali apsaugoti plaučius nuo sunkių ligų.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kvėpavimo raumenų ištvermę ir plaučių funkciją.
  • Venkite oro užterštumo, dirgiklių ir alergenų, ypač jei sergate astma ar kitomis lėtinėmis ligomis.
  • Mokykitės kvėpavimo pratimų (pvz., lėtas įkvėpimas per nosį, ilgas iškvėpimas per burną), ypač jei turite kvėpavimo sutrikimų ar norite sumažinti stresą.

Santrauka: kvėpavimas yra gyvybiškai svarbus procesas, leidžiantis organizmui gauti deguonį ir pašalinti anglies dioksidą. Jį užtikrina sudėtinga anatomija, mechanika ir nervų sistemos kontrolė. Rūpinantis kvėpavimo sveikata galima išvengti daugumos problemų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.