Humoralinė imuninė sistema
Humoralinė imuninė sistema yra imuninės sistemos dalis, kuri gina organizmą nuo įsibrovėlių ir kitų svetimų medžiagų.
Humeralinę dalį atlieka už ląstelių ribų esančios makromolekulės. Tai gali būti išskiriami antikūnai, komplemento baltymai arba tam tikri antimikrobiniai peptidai. Jų užduotis - pulti bakterijas (ir kitas svetimas medžiagas), laisvai patekusias į kraują ar kitus skysčius. Senesnėje medicinoje šie skysčiai buvo vadinami "humoro medžiagomis". Tiek primityvesnė įgimta imuninė sistema, tiek vėlesnė stuburinių gyvūnų įgyta arba adaptyvioji imuninė sistema turi humoralinių komponentų.
Humeralinė imuninė sistema skiriasi nuo ląstelinio imuniteto. Jis apima fagocitų, antigenui specifinių citotoksinių T limfocitų suaktyvėjimą ir įvairių citokinų išsiskyrimą reaguojant į antigeną.
Kaip veikia humoralinė sistema
Pagrindinės ląstelės, užtikrinančios šio proceso veikimą, yra B ląstelės, kurios sukuria ir išskiria antikūnus, ieškančius užpuolikų ir prie jų prisitvirtinančius. Kai užpuolikas yra padengtas antikūnais, jie nukreipia užpuoliką sunaikinti kitoms imuninės sistemos dalims. Prieš B ląstelėms sukuriant antikūnus, pirmiausia reikia, kad T pagalbinės ląstelės "išmokytų" B ląstelę išsamių duomenų apie atvykusį užpuoliką. Tai yra pagrindinė adaptyviosios imuninės sistemos dalis, o čia pridėtoje nuorodoje apibendrinamas šis procesas.
Svarbiausias elementas yra antikūnų, pritaikytų kovai su konkrečiomis bakterijomis, gamyba, tačiau yra ir daugybė kitų humoralinių apsaugos priemonių, kurias sukuria primityvesnė įgimta imuninė sistema.
| Svarbiausi atradimai tiriant humoralinį imunitetą | ||
| Medžiaga | Veikla | Atradimas |
| Alexin(s) | Tirpūs serumo komponentai, | Buchner (1890), |
| Antitoksinai | Serume esančios medžiagos, kurios gali neutralizuoti | von Behring ir Kitasato (1890) |
| Bakteriolizinai | Serumo medžiagos, kurios veikia su papildomais | Richardas Pfeifferis (1895 m.) |
| Bakteriniai agliutininai | Serumo medžiagos, kurios agliutinuoja bakterijas ir | von Gruber ir Durham (1896), |
| Hemolizinai | Serumo medžiagos, kurios veikia kartu su komplementu, kad | Belfanti ir Carbone (1898) |
| Opsoninai | Serumo medžiagos, kurios padengia | Wright ir Douglas (1903) |
| susidarymas (1900), antigenų ir antikūnų surišimo hipotezė | Įkūrėjas: P. Ehrlichas | |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra humoralinė imuninė sistema?
Atsakymas: Humoralinė imuninė sistema yra imuninės sistemos dalis, kuri gina organizmą nuo įsibrovusių organizmų ir kitų svetimų medžiagų.
K: Ką daro humoralinė imuninės sistemos dalis?
Atsakymas: Humerinę imuninės sistemos dalį atlieka už ląstelių ribų esančios makromolekulės, kurios gali būti išskiriami antikūnai, komplemento baltymai arba tam tikri antimikrobiniai peptidai. Jų užduotis - atakuoti bakterijas (ir kitas svetimas medžiagas), patekusias į kraują ar kitus skysčius.
Klausimas: Kokie skysčiai senaisiais medicinos laikais buvo vadinami "humorais"?
A: Skysčiai, kurie senaisiais medicinos laikais buvo vadinami "humorais", yra kraujo srovė arba kiti skysčiai, kuriuose yra bakterijų (ir kitų svetimų medžiagų).
K: Kokie yra humoralinės imuninės sistemos komponentai?
A: Humoralinės imuninės sistemos komponentai yra išskiriami antikūnai, komplemento baltymai arba tam tikri antimikrobiniai peptidai.
K: Kokioje imuninėje sistemoje yra humoralinė imuninė sistema?
A: Tiek primityvesnė įgimta imuninė sistema, tiek vėlesnė įgimta arba adaptyvioji stuburinių gyvūnų imuninė sistema turi humoralinių komponentų.
K: Kuo skiriasi humoralinė imuninė sistema nuo ląstelinio imuniteto?
A: Humoralinė imuninė sistema gina organizmą nuo įsibrovėlių ir kitų svetimkūnių su makromolekulėmis, esančiomis už ląstelių ribų, o ląstelinis imunitetas apima fagocitų, antigenui specifinių citotoksinių T limfocitų suaktyvėjimą ir įvairių citokinų išsiskyrimą reaguojant į antigeną.
K: Ką atakuoja humoralinė imuninė sistema?
A: Humoralinė imuninė sistema atakuoja bakterijas (ir kitas svetimkūnius), patekusias į kraują ar kitus skysčius.
