Niežulys (pruritus) – kas tai, priežastys, simptomai ir gydymas

Niežulys (pruritus): sužinokite priežastis, būdingus simptomus ir veiksmingą gydymą — diagnozė, prevencija ir patarimai greitam palengvinimui.

Niežulys (lot. pruritus) - tai nemalonus pojūtis, sukeliantis norą arba refleksą draskytis. Niežulys turi daug panašumų su skausmu ir abu yra nemalonūs pojūčiai, tačiau jų elgesio reakcijos modeliai skiriasi. Skausmas sukelia pasitraukimo refleksą, o niežulys - draskymosi refleksą. Tiek niežulį, tiek skausmą sukeliančios nervinės skaidulos yra odoje, tačiau informacija apie jas siunčiama centralizuotai dviem skirtingomis sistemomis, kurios abi naudoja tą patį nervų pluoštą.

Istoriškai niežėjimo ir skausmo pojūčiai nebuvo laikomi nepriklausomais vienas nuo kito, kol neseniai buvo nustatyta, kad niežėjimas turi keletą bendrų bruožų su skausmu, tačiau turi ir svarbių skirtumų.

Ką reiškia niežulys (pruritus)?

Niežulys yra pojūtis, kurį žmogus apibūdina kaip norą nuolat ar periodiškai draskytis. Jis gali būti lokalizuotas (vienoje vietoje) arba difuzinis (visame kūne), ir gali būti ūminis (trukmė kelių dienų ar savaičių) arba lėtinis (trunka 6 savaites ar ilgiau). Niežulys gali būti lydimas matomų odos pakitimų (pūslės, bėrimai, paraudimas, žaizdelės nuo kasymo) arba vykti be jokių odos pokyčių.

Dažniausios priežastys

• Odos ligos: atopinis dermatitas, kontaktinis dermatitas, psoriazė, išsiplėtusi seborėja, utėlės, grybelinės infekcijos ir kt.
• Sisteminės ligos: kepenų ligos (cholestazė), lėtinė inkstų liga (ureminis niežulys), hematologinės ligos (pvz., policitemija, limfomos), skydliaukės sutrikimai, diabetas).
• Neurologinės priežastys: neuropatinis niežulys po herpes zoster, cukrinės neuropatijos ar centrinės nervų sistemos ligų.
• Vaistai ir cheminės medžiagos: kai kurie antibiotikai, opioidai, diuretikai ir kiti vaistai gali sukelti niežėjimą; taip pat reakcijos į kosmetiką ar ploviklius.
• Psichogeninis niežulys: susijęs su stresu, depresija, somatoforminiais sutrikimais—kartais be matomų odos pokyčių.
• Parazitinės ar infekcinės ligos: utėlės, skabligė, kandidozė ir kt.
• Neaiškios priežastys (idiopatinis): kai tikslios priežasties nustatyti nepavyksta.

Kaip pasireiškia

• Intensyvus noras kasytis, dažnai blogėjantis vakare ir naktį.
• Odos pakitimai nuo kasymo: paraudimas, žaizdelės, šašai, randai.
• Miego sutrikimai, dirglumas, sumažėjusi gyvenimo kokybė dėl nuolatinio diskomforto.
• Jei priežastis sisteminė – gali būti lydima bendrųjų simptomų: svorio kritimas, karščiavimas, nuovargis ar kepenų/inkstų funkcijos sutrikimo požymiai.

Kaip nustatomas niežulys — tyrimai ir diagnostika

Pirmiausia gydytojas surinks anamnezę (ką sukelia, kada pradėjo, ar susiję vaistai ar ligos) ir apžiūrės odą. Priklausomai nuo įtarimų, gali būti atliekami šie tyrimai:

• kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, kepenų ir inkstų funkcijos, skydliaukės rodikliai, gliukozė;
• uždegimo žymenys (CRP/ESR) ir imunologiniai tyrimai, jei įtariama sisteminė liga;
• alerginiai tyrimai, odos mėginiai ar Pasienio odos biopsija, jei reikalinga;
• specializuoti tyrimai (hepatologiniai, nefrologiniai, hematologiniai) pagal klinikinį vaizdą.

Gydymas

Pagrindinis principas – jei įmanoma, gydyti pagrindinę priežastį. Be to, taikomi simptominiai ir vietiniai gydymo būdai:

Vietinis ir nemedikamentinis gydymas

• Drėkinamieji kremai (emolientai): reguliariai naudojami, ypač esant sausai odai, mažina niežėjimą ir padeda atstatyti odos barjerą.
• Vėsinimas ir fizinės priemonės: šaltas kompresas, vėdinimas, medvilniniai drabužiai, vengti karštų vonių ir dirginančių prausiklių.
• Apsauga nuo pažeidimų: trumpi nagai, minkšti pirštinės naktį, kad sumažinti odos pažeidimus.

Topiniai preparatai

• Kortikosteroidai (tepalai): naudingi uždegiminiams odos susirgimams (pvz., atopiniam dermatitui).
• Topiniai imunomoduliatoriai: pavyzdžiui, takrolimus ar pimekrolimus tam tikrais atvejais (ypač veido, lankstesnėms sritims).
• Topiniai anestetikai ar kiti tepalai: gali trumpai sumažinti niežėjimą.
• Specifiniai preparatai: kapsaicino tepalai (kai kuriais atvejais) sumažina vientį per natrinimą nervų galūnėms.

Systeminis gydymas

• Antihistamininiai vaistai: sandarinantys sedatyvūs H1 blokatoriai gali padėti ūminiam ar alerginiam niežėjimui; lėtinio niežėjimo atvejais jie dažnai būna mažiau efektyvūs (daug priklauso nuo priežasties).
• Neuromoduliatoriai: gabapentinas ar pregabalinas dažnai naudojami neuropatiniam ir lėtiniam pruritus, ypač kai antihistaminikai nepadeda.
• Antidepresantai: mirtazapinas gali būti naudingas naktiniam niežėjimui; SSRI kartais vartojami specifiniuose atvejuose.
• Opioidų moduliai: opioidinių receptorių antagonitai (pvz., naltreksonas) ar agonistai/antagonistai gali būti naudojami pažengusiems ar sunkiems atvejams (tai sprendžiama specialisto).
• Imuninės terapijos naujovės: biologiniai vaistai, pvz., dupilumabas (sergant atopiniu dermatitu) ir anti-IL-31 agentai (pvz., nemolizumabas) rodo gerus rezultatus slopinant lėtą niežėjimą tam tikrose indikacijose; jų prieinamumas ir vartojimo sritis skirtingose šalyse gali skirtis.
• Ligos spesifiniai vaistai: cholestazės sukeliamam niežėjimui gali padėti tulžies rūgščių surišikliai (pvz., kolestiraminas), rifampicinas ar kiti skyriai; ureminiam niežėjimui – dializės optimizavimas, gabapentinas ir kt.

Šviesos terapija (fototerapija)

UVB arba PUVA terapija dažnai taikoma lėtiniam niežėjimui, susijusiam su odos ligomis (pvz., atopija, psoriaze) arba kai vietinis gydymas nepakankamas.

Savipagalbos priemonės

• Venkite galimų dirgiklių (aštrių muilų, stiprių kvapiklių, vilnonių drabužių).
• Laikykitės odos drėkinimo režimo: kasdien naudokite emolientus.
• Naudokite šaltus kompresus vietinei palengvinimui.
• Jei žinote, kad tam tikras maistas ar vaistas sukelia niežėjimą — venkite jo ir pasikonsultuokite su gydytoju.
• Psichologinės priemonės: streso valdymas, atsipalaidavimo technikos, kognityvinė elgesio terapija gali padėti asmenims su psichogeniniu ar iš dalies psichogeniniu niežuliu.

Kada kreiptis į gydytoją

• Niežėjimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ir nesumažėja naudojant paprastus priemones.
• Niežėjimą lydi išbėrimas, pūslės, ypač jei yra infekcijos požymių (karščiavimas, skausmas, pūliai).
• Jeigu niežėjimas yra difuzinis ir be odos pakitimų — būtina atmesti sistemines ligas (kepenų, inkstų, hematologines).
• Greita medicalinė pagalba reikalinga, jei prie niežėjimo prisideda kvėpavimo sutrikimas, veido arba lūpų patinimas (gali būti anafilaksija) arba stiprus veido patinimas.

Prevencija ir gyvenimo kokybė

Reguliarus odos drėkinimas, švelni odos priežiūra, temperatūros ir drėgmės kontrolė patalpose, bei alerginių ar dirginančių medžiagų vengimas padeda sumažinti paūmėjimus. Ilgalaikis lėtinis niežėjimas gali labai bloginti miegą ir psichikos būklę — svarbu ieškoti ir gydyti pagrindinę priežastį ir, jei reikia, konsultuotis su dermatologu ir kitais specialistais.

Pabaigos pastabos

Niežulys yra simptomas, o ne liga — jo gydymas priklauso nuo priežasties. Daugelis atvejų sėkmingai sumažinami paprastomis vietinėmis priemonėmis ir gyvenimo būdo pokyčiais, tačiau užsitęsęs ar sunkus niežulys reikalauja išsamesnės diagnostikos ir kartais specializuoto gydymo. Jei turite nuolatinį arba labai stiprų niežulį, kreipkitės į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Priežastys

Niežėjimo pojūtį gali sukelti plauko judesys arba cheminės medžiagos (histamino) išsiskyrimas iš po oda esančių ląstelių. Niežulys laikomas apsauginiu, nes padeda gyviams pašalinti ant odos patekusius parazitus.

Niežulį gali sukelti:

• Apsinuodijimas maistu
• Xerosis. Tai dažniausia priežastis, dažnai pasitaikanti žiemą. Susijusi su vyresniu amžiumi, dažnu maudymusi karštuose dušuose ar voniose, aukštos temperatūros ir mažo drėgnumo aplinka.
• odos ligos (pavyzdžiui, psoriazė, egzema, nudegimas saulėje, atleto pėda, hidradenitis suppurativa ir daugelis kitų). Dauguma jų yra uždegiminio pobūdžio.
• Vabzdžių įkandimai, pavyzdžiui, uodų ar vikšrų.
• Alerginės reakcijos dėl sąlyčio su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, urusioliu iš nuodingųjų gebenių arba nuodingųjų ąžuolų.
• Hodžkino liga
• Gelta (kai bilirubino koncentracija yra didelė, jis dirgina odą)
• Policistemija, kuri dėl padidėjusio histamino kiekio gali sukelti generalizuotą niežulį.
• Niežai arba utėlių ar kirmėlių infekcija
• Skydliaukės liga
• skutimosi, kuris gali sudirginti odą.
• Cukrinis diabetas
• Pleiskanos (su šiuo pojūčiu siejamas neįprastai didelis pleiskanojimas)
• Geležies stokos anemija
• Parazitinės infekcijos
• Psichiatrijos
• Vaistai:
• Alergija - (dėl asmens imuninės sistemos reakcijos į tam tikrus cheminius junginius)
• Fotodermatitas - (saulės) šviesa reaguoja su odoje esančiomis cheminėmis medžiagomis, todėl susidaro dirginančių metabolitų.
• Tiesiogiai (pvz., morfinas ir kiti opiatai)
• Cholestazė
• Susijęs su nėštumu:
• Nėščiųjų dilgėlinės pūslelės ir plokštelės (PUPPP)
• Gestacinis pemfigoidas

Niežulys yra viena iš niežėjimo priežasčių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra itanas?

K: Kuo niežulys skiriasi nuo skausmo?

K: Kur yra niežulį ir skausmą sukeliančios nervinės skaidulos?

K: Kaip informacija apie niežulį ir skausmą siunčiama į smegenis?

K.: Ar niežulys ir skausmas tradiciškai laikomi nepriklausomais pojūčiais?

K: Ką naujausi tyrimai atskleidė apie niežulio ir skausmo ryšį?

K: Kaip lotyniškai vadinasi niežulys?

Paieška pagal raidę