Maisto apsinuodijimas: priežastys, simptomai ir prevencija

Apsinuodijimas maistu - tai susirgimas, susijęs su sugedusiu, užterštu maistu arba užterštu gėrimu. Apsinuodijimų maistu rūšys skirstomos į dvi pagrindines grupes: apsinuodijimai toksinėmis medžiagomis ir apsinuodijimai infekcinėmis medžiagomis. Infekcinis apsinuodijimas atsiranda, kai maiste esančios bakterijos, virusai, parazitai ar kiti mikroorganizmai sukelia organizmo užkrėtimą. Toksinis apsinuodijimas pasireiškia, kai maiste yra toksinų — įskaitant bakterijų gaminamus egzotoksinus, kurie gali išlikti net ir tada, kai toksiną gaminusio mikrobų jau nebėra ir jie nebegali sukelti infekcijos. Nors kasdien kalbame apie „apsinuodijimą maistu“, dažniausiai jį sukelia įvairios patogeninės rūšys: bakterijos, virusai, prionai ar parazitai, o ne tik cheminiai ar natūralūs toksinai, kuriuos dažniausiai vadiname nuodais. Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 76 mln. žmonių suserga nuo suvalgyto maisto, o apie 5000 iš jų kasmet miršta.

Dažniausios priežastys ir patogenai

• Bakterijos: Salmonella, Campylobacter, Escherichia coli (E. coli), Listeria monocytogenes, Staphylococcus aureus ir Clostridium perfringens. Kai kurios bakterijos gamina toksinus, kurie yra atsparūs karščiui.
• Virusai: žarnyno virusai, pvz., norovirusas ir hepatito A virusas.
• Parazitai: Giardia, Cryptosporidium, Toxoplasma gondii.
• Cheminės medžiagos: pesticidai, sunkieji metalai, toksinai iš netinkamai paruoštų grybų ar tam tikrų žuvų rūšių.
• Netinkamas maisto tvarkymas: netinkamas laikymas, nepakankamas terminis apdorojimas, kryžminė tarša (pvz., žali ir termiškai neapdoroti produktai ant tų pačių pjaustymo lentelių).

Simptomai

Simptomai priklauso nuo sukėlėjo ir individualios organizmo reakcijos, tačiau dažniausi požymiai yra:

• pilvo skausmas ir mėšlungis
• viduriavimas (kartais kraujingas)
• pykinimas ir vėmimas
• karščiavimas
• galvos skausmas, silpnumas, dehidratacija

Simptomai gali pasireikšti per kelias valandas iki kelių dienų ar net savaičių po užteršto maisto suvalgymo, priklausomai nuo sukėlėjo.

Inkubacija ir trukmė

• Norovirusas: simptomai dažnai prasideda per 12–48 valandų.
• Salmonella: inkubacija paprastai 6–72 valandos.
• Staphylococcus aureus toksinas: simptomai gali atsirasti jau per 1–6 valandas.
• Listeria: gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Dažniausiai ūmūs simptomai praeina per kelias dienas, tačiau kai kurie sukėlėjai gali sukelti ilgalaikes komplikacijas.

Diagnostika ir gydymas

• Diagnozei nustatyti gydytojas gali skirti išmatų, kraujo ar kitų mėginių tyrimus, ypač jei simptomai sunkūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas.
• Gydymas dažniausiai palaikomasis: skysčių, druskų ir mineralų atstatymas (ORS), poilsis. Esant stipriam vėmimui ar dehidratacijai — skysčių infuzijos ligoninėje.
• Antibiotikai skiriami tik kai kuriems bakteriniams sukėlėjams ir tik esant indikacijoms (pvz., sunkios infekcijos, rizikos grupėms).
• Venkite antipropiktinių vaistų be gydytojo nurodymų, ypač jei yra karščiavimas ar kraujas išmatose.

Prevencija — kasdienės priemonės

• Rūpinkitės rankų higiena: plauti rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių prieš maisto ruošimą, po tualeto, po kontaktų su gyvūnais.
• Tinkamas maisto laikymas: šaldytuve palaikyti ≤4 °C, šaldiklyje −18 °C arba žemesnę temperatūrą; nepalikti maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas (karštesnėje aplinkoje — ne ilgiau nei 1 valandą).
• Terminis apdorojimas: mėsa, paukštiena, žuvis ir kiaušiniai turi būti išvirti arba iškepti iki saugios vidinės temperatūros (pvz., vištiena ≥75 °C). Naudokite maisto termometrą.
• Venkite kryžminės taršos: atskiros pjaustymo lentelės žaliai (daržovėms) ir raudonai (mėsai), plauti indus ir paviršius tarp produktų ruošimo.
• Atšildymas: atšildyti maistą šaldytuve, ne ant palangės kambario temperatūroje.
• Venkite nepasterizuotų pieno produktų ir nevirintų gėrimų: ypač rizikos grupėms (vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, imunitetą silpninantiems pacientams).
• Maisto likučiai: laikyti uždarose indeliuose šaldytuve ne ilgiau kaip 2–3 dienas; prieš vartojimą gerai įkaitinti iki garavimos / ~75 °C.
• Kelionės ir vakcinacija: keliaujant į regionus su prasta vandens ir maisto sauga, venkite ledų, nevirinto vandens ir žalių produktų; apsvarstykite hepatito A vakciną jei rekomenduojama.

Kas yra labiau pažeidžiami?

• maži vaikai
• nėščios moterys
• vyresnio amžiaus žmonės
• asmenys su susilpnėjusiu imunitetu (pvz., sergantys lėtinėmis ligomis, gydomi imunosupresantais)

Šios grupės dažnai patiria sunkesnę ligos eigą ir jiems reikėtų ypač vengti rizikingo maisto bei greitai kreiptis į gydytoją susirgus.

Kada kreiptis į gydytoją arba skubią pagalbą

• stiprus, ilgai trunkantis vėmimas arba viduriavimas
• dehidratacijos požymiai: sumažėjęs šlapinimasis, sausa burna, silpnumas, galvos svaigimas
• karščiavimas >38,5 °C arba kraujas išmatose
• ilgaamžiai arba progresuojantys simptomai, nėštumas arba esama lėtinė liga

Pranešimai ir visuomenės sauga

Jei įtariate, kad apsinuodijimas susijęs su maistu iš viešo maitinimo įstaigos arba parduotuvės produktu, svarbu pranešti vietos sveikatos priežiūros institucijoms — tai padeda nustatyti protrūkius ir užkirsti kelią tolimesniems atvejams.

Santrauka: apsinuodijimus maistu dažniausiai sukelia mikroorganizmai arba jų gaminami toksinai. Daugumą atvejų galima išvengti taikant paprastas higienos taisykles: nuolatinis rankų plovimas, tinkamas maisto laikymas ir terminis apdorojimas, vengimas kryžminės taršos bei laikymasis atsargumo taisyklių ruošiant ir vartojant maistą.

Požymiai ir simptomai

Simptomai prasideda praėjus nuo kelių valandų iki kelių dienų po valgio. Priklausomai nuo apsinuodijimo priežasties, jie gali pasireikšti vienu ar keliais iš šių simptomų: pykinimu, pilvo skausmu, vėmimu, viduriavimu, gastroenteritu, karščiavimu, galvos skausmu ar nuovargiu.

Daugeliu atvejų po trumpo ūmaus diskomforto ir ligos laikotarpio organizmas gali visam laikui pasveikti. Per maistą plintančios ligos gali sukelti nuolatinius sveikatos sutrikimus ar net mirtį, ypač didelės rizikos grupės žmonėms, įskaitant kūdikius, mažus vaikus, nėščias moteris (ir jų vaisius), pagyvenusius žmones, ligonius ir kitus asmenis, kurių imuninė sistema silpna.

Per maistą plintančios ligos, sukeltos Campylobacter, Yersinia, Salmonella arba Shigella infekcijos, yra pagrindinė reaktyvaus artrito, kuris paprastai pasireiškia praėjus 1-3 savaitėms po viduriavimo ligos, priežastis. Taip pat kepenų ligomis sergantys žmonės yra ypač jautrūs Vibrio vulnificus infekcijoms, kurių galima rasti austrėse ar krabuose.

Apsinuodijimas rifų žuvimis ir kitais gyvūnais tetrodotoksinu labai greitai pasireiškia tokiais simptomais, kaip tirpimas ir dusulys, ir dažnai būna mirtinas.

Campylobacter - bakterija, kuri yra pagrindinė apsinuodijimo maistu priežastis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra apsinuodijimas maistu?

K: Kiek yra apsinuodijimo maistu rūšių?

K: Kas yra maisto infekcija?

K: Kas yra apsinuodijimas maistu?

K: Kas sukelia apsinuodijimą maistu?

K: Kiek žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet suserga dėl suvalgyto maisto?

K: Kiek žmonių Jungtinėse Valstijose kasmet miršta dėl apsinuodijimo maistu?

Paieška pagal raidę