Vibrio vulnificus — jūrinė bakterija, sukelianti sepsį ir celiulitą
Vibrio vulnificus — pavojinga jūrinė bakterija: kaip užsikrėsti per moliuskus, rizika sergant kepenų ligomis, greitas celiulitas ir sepsis, prevencija ir gydymas.
Vibrio vulnificus yra bakterijos, dėl kurių žmonės gali susirgti, pavyzdžiui, valgydami blogus moliuskus ar austres, o sergantieji kepenų ligomis - dar daugiau. Vibrio vulnificus yra Gramneigiamų, judrių, lenktų lazdelių (bacilų) formos, patogeninių Vibrio genties bakterijų rūšis. V. vulnificus paplitusi jūrinėje aplinkoje, pavyzdžiui, estuarijose, druskinguose tvenkiniuose ar pakrančių zonose, yra gimininga V. cholerae, kaip bakterijai, kuri gali sukelti žmonėms cholerą.
Užsikrėtus V. vulnificus, greitai plinta celiulitas arba sepsis. Pirmą kartą kaip ligos šaltinis jis buvo išskirtas 1976 m. Manoma, kad kapsulė, sudaryta iš polisacharidų, apsaugo nuo fagocitozės. Pastebėtas infekcijos ryšys su kepenų ligomis (susijęs su padidėjusiu geležies kiekiu serume) gali būti susijęs su virulentiškesnių padermių gebėjimu pagauti su transferinu surištą geležį.
Pernešimas ir rizikos veiksniai
V. vulnificus dažniausiai plinta dviem pagrindiniais būdais:
- valgant nepakankamai termiškai apdorotus ar žalius jūros gėrybių produktus (ypač austres ir kitus moliuskus);
- užterštam jūriniam vandeniui patekus į atviras žaizdas arba įpjovimus, pavyzdžiui, maudantis ar dirbant prie kranto.
Aukštesnę riziką turi šios grupės:
- asmenys, sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (cirozė, hepatitas);
- hemokromatoze ar kitos būklės su geležies pertekliaus požymiais;
- imunosupresija, cukrinis diabetas, didelis alkoholinio vartojimo istorija;
- senyvi žmonės ir asmenys su lėtinėmis sveikatos problemomis.
Simptomai
Infekcija gali pasireikšti skirtingais klinikiniais vaizdais:
- Per burną įsiskverbianti infekcija: trumpas virškinimo trakto simptomų laikotarpis (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas), po to gali išsivystyti sepsis su karščiavimu, šokine būkle ir charakteringomis pūslelėmis ar bėrimu ant odos.
- Žaizdų infekcija: greitai progresuojantis vietinis uždegimas — stiprus skausmas, paraudimas, patinimas, pūslelės (bulae), audinių nekrozė ir gali greitai vystytis į sisteminę infekciją.
Simptomai paprastai atsiranda greitai — dažnoje literatūroje nurodoma nuo kelių valandų iki kelių parų po užsikrėtimo; sepsio atvejais būklė gali pablogėti labai greitai.
Diagnozė
- Diagnozė remiasi klinikine nuotrauka ir mikrobiologiniu tyrimu: kraujo pasėliu, žaizdų tepinėliais ar išmatų pasėliais.
- Vibrio rūšys auga ant specialių auginimo terpės (pvz., TCBS agar), jas taip pat galima identifikuoti naudojant biochemines reakcijas, MALDI-TOF arba molekulinius metodus (PCR).
- Ankstyva žaizdų arba kraujo kultūrų paieška ypač svarbi sunkių simptomų atvejais.
Gydymas
- Yra svarbu kuo greičiau skirti efektinį gydymą — tai sumažina komplikacijų ir mirties riziką.
- Antibiotikai: dažniausiai rekomenduojama kombinacija, pavyzdžiui, doksiciklinas kartu su trečios kartos cefalosporinu (pvz., ceftazidimu). Kai kuriais atvejais vartojami fluorchinolonai arba kitos tinkamos antibiotikų kombinacijos pagal mikroorganizmo jautrumą.
- Sunkių žaizdų infekcijų atveju dažnai reikalingas chirurginis gydymas: debridementas, nekrotectomija, o esant plačiai nekrozei — net amplitudė.
- Sepsio atveju taikoma intensyvios medicinos priežiūra: skysčių terapija, vazopresoriai, organų palaikymas.
- Reikėtų saugotis ir kai kurių medikamentų ar procedūrų, susijusių su geležies chelatizacija — tam tikri vaistai gali pakeisti geležies prieinamumą bakterijoms.
Prevencija
- Jei turite lėtinę kepenų ligą, hemokromatozę ar esate imunosupresuotas, nevalgykite žalių ar nepakankamai apdorotų austres ir kitų žalių moliuskų.
- Venkite atvirų žaizdų išsimaudymo jūroje ar darbų su jūros produktais jei turite odos pažeidimų; naudokite apsaugines priemones (pirštines, vandeniui nelaidžius tvarsčius).
- Jei žaizda buvo sąlytyje su jūros vandeniu ar žaliomis austrių dalimis, ją nedelsiant nuplaukite švariu vandeniu ir kreipkitės į gydytoją, ypač jei atsiranda paraudimas, skausmas ar patinimas.
- Virkite jūros gėrybes iki tinkamos vidinės temperatūros — kruopštus kepimas sunaikina daugumą bakterijų.
Epidemiologija ir sezoniniai aspektai
Vibrio infekcijos dažniau užfiksuojamos šiltesnio vandens sezonuose — vasarą ir ankstyvą rudenį — kada jūros vandens temperatūra pakyla. Dėl klimato kaitos ir vandenų sušilimo infekcijų paplitimas kai kuriose pakrančių zonose didėja.
Svarbiausi patarimai
- Atkreipkite dėmesį į greitai progresuojantį odos paraudimą ir stiprų skausmą po kontakto su jūros vandeniu — kreipkitės į gydytoją skubiai.
- Asmenys su kepenų ligomis ir kiti rizikos veiksniai turėtų vengti žalių jūros gėrybių.
- Ankstyva diagnostika ir agresyvus gydymas gerina išgijimo prognozes.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Vibrio vulnificus?
Atsakymas: Vibrio vulnificus yra patogeninių Vibrio genties bakterijų rūšis, gimininga V. cholerae.
K: Kur randama Vibrio vulnificus?
A: Vibrio vulnificus aptinkama jūrinėje aplinkoje, pavyzdžiui, estuarijose, druskinguose tvenkiniuose arba pakrantės zonose.
K: Kas nutinka, kai žmogus užsikrečia Vibrio vulnificus?
A: Užsikrėtus Vibrio vulnificus greitai plinta celiulitas arba sepsis.
K: Kaip seniai žinoma, kad Vibrio vulnificus sukelia ligas?
A.: Pirmą kartą Vibrio vulnificus kaip ligos šaltinis buvo išskirtas 1976 m.
K: Kokia Vibrio vulnificus kapsulės funkcija?
A: Manoma, kad Vibrio vulnificus kapsulė, sudaryta iš polisacharidų, apsaugo nuo fagocitozės.
K: Kodėl žmonės, sergantys kepenų ligomis, yra jautresni Vibrio vulnificus infekcijai?
A: Pastebėtas infekcijos ryšys su kepenų ligomis (susijęs su padidėjusiu geležies kiekiu serume) gali būti susijęs su virulentiškesnių Vibrio vulnificus padermių gebėjimu pagauti su transferinu surištą geležį.
K: Kaip Vibrio vulnificus perduodama žmonėms?
A: Vibrio vulnificus gali būti perduodamas žmonėms vartojant užkrėstas jūros gėrybes, ypač moliuskus ar austres.
Ieškoti