Regos žievė
Regos žievė yra smegenų dalis, kuri leidžia matyti. Ji yra palyginti plona - nuo 1,5 mm iki 2 mm. Beždžionių ir žmogbeždžionių regos žievė užima didžiąją smegenų dalį. Fiziškai regos žievė yra smegenų gale, pakaušinėje skiltyje.
Davidas Hubelis ir Torstenas Wieselis daugelį metų tyrinėjo regos žievę. Už atradimus, susijusius su informacijos apdorojimu regos sistemoje, jie 1981 m. gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją.
- Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje jie tyrinėjo, kaip vystosi regos sistema. Jie tyrinėjo smegenų regos žievės dalis, kurios gauna signalus iš dešinės arba kairės akies.
- Jų darbe aprašoma, kaip smegenys apdoroja akies signalus, kad sukurtų kraštų detektorius, judesio detektorius, stereoskopinius gylio detektorius ir spalvų detektorius. Tai yra regimosios scenos sudedamosios dalys.
Atliekant pirminės regos žievės tyrimus galima įrašyti veikimo potencialus iš elektrodų, esančių kačių, šeškų, žiurkių, pelių ar beždžionių smegenyse. Signalus galima registruoti ir už gyvūno ribų, naudojant EEG, MEG arba fMRI. Šiais metodais informacija renkama neinvazijos į smegenis būdu.
Pavaizduotas nugarinis srautas (žalia spalva) ir ventralinis srautas (violetinė spalva). Jie ateina iš pirminės regos žievės
Pirminė regos žievė
Pirminė regos žievė (V1) yra geriausiai ištirta regos sritis smegenyse. Čia gaunami pranešimai iš šoninių genikulinių branduolių, kurie yra informacijos iš tinklainės perdavimo stotys. Kiekvienas šoninis genikuliacinis branduolys gauna signalus iš priešingo regos lauko.
Kiekvienas V1 siunčia informaciją į du pagrindinius kelius, vadinamus ventraliniu ir dorsaliniu srautu.
- Ventralinis srautas prasideda V1, eina per regos sritį V2, paskui per regos sritį V4 ir patenka į apatinę laikinąją žievę (IP žievę). Ventralinis srautas, kartais vadinamas "Kokiu keliu", yra susijęs su formų atpažinimu ir objektų vaizdavimu. Jis taip pat susijęs su ilgalaikės atminties saugojimu.
- Dorsalinis srautas prasideda V1, eina per regos sritį V2, tada į dorsomedialinę sritį (DM/V6) ir regos sritį MT (vidurinę temporalinę/V5) bei į užpakalinę parietalinę žievę. Dorsalinis srautas, kartais vadinamas "kur kelias" arba "kaip kelias", yra susijęs su judėjimu, objektų vietos vaizdavimu, akių ir rankų valdymu, ypač kai regimoji informacija naudojama akių judesiams valdyti arba rankoms pasiekti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra regos žievė?
A: Regos žievė yra smegenų dalis, leidžianti matyti. Ji yra užpakalinėje smegenų skiltyje, smegenų gale, ir yra palyginti plona, nuo 1,5 mm iki 2 mm žmogaus smegenų.
K: Kas atliko regos žievės tyrimus?
A: Davidas Hubelis ir Torstenas Wieselis daugelį metų tyrinėjo regos žievę. Jie 1981 m. gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją už atradimus apie informacijos apdorojimą regos sistemoje.
K: Kokius tyrimus jie atliko?
A: Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje jie tyrinėjo, kaip vystosi regos sistema. Jie tyrinėjo smegenų regos žievės dalis, gaunančias signalus iš abiejų akių, ir aprašė, kaip smegenys apdoroja šių akių signalus, kad sukurtų kraštų detektorius, judesio detektorius, stereoskopinius gylio detektorius ir spalvų detektorius - regimosios scenos sudedamąsias dalis.
Klausimas: Kaip mokslininkai gali tirti pirminės regos žievės veiklą?
A.: Pirminės regos žievės aktyvumo tyrimai gali būti atliekami registruojant veikimo potencialus elektrodais gyvūno (katės, šeško, žiurkės, pelės ar beždžionės) smegenyse. Signalus galima registruoti ir už gyvūno ribų, naudojant EEG, MEG arba fMRI metodus, kuriais informacija renkama neinvazijos į gyvūno smegenis būdu.
K: Kokio storio yra žmogaus regos žievė?
A: Žmogaus regos žievė yra palyginti plona - nuo 1,5 mm iki 2 mm storio.
K: Kokį apdovanojimą gavo Hubelis ir Wieselis už atradimus apie informacijos apdorojimą regos sistemoje?
A: Davidas Hubelis ir Torstenas Wieselis 1981 m. gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją už atradimus apie informacijos apdorojimą regos sistemoje.
