Naminis šeškas (Mustela putorius furo) — biologija, išvaizda ir elgsena
Sužinokite viską apie naminį šešką: biologija, išvaizda, elgesys, priežiūra ir sveikata — praktiniai patarimai auginimui bei įdomybės apie rūšių ypatumus.
Šeškai (Mustela putorius furo) yra naminiai gyvūnai. Tai naminė Europos šeško forma. Jie priklauso Mustelidae šeimos usūrinių šunų genčiai.
Vidutinis naminio šeško kūno ilgis siekia apie 20 colių (51 cm) – įskaitant ~5 colių (13 cm) uodegą; svoris dažniausiai būna apie 1,5–4 svarai (0,7–2 kg). Patinai (angl. hobs) būna ženkliai didesni ir sunkesni už pateles (jills). Naminiai šeškai gyvena vidutiniškai 7–10 metų, nors gerai prižiūrimi egzemplioriai gali sulaukti ir daugiau metų. Tai socialūs gyvūnai: dauguma šeškų geriau jaučiasi poromis arba mažomis grupėmis ir mėgsta žaisti bei bendrauti su žmonėmis.
Išvaizda
Šeškai turi ilgas, liesas kūno formas, primenančias dideles lasis. Kailis gali būti labai įvairus: nuo tradicinio „sable“ (tamsi nugarinė dalis su šviesia kauke) iki albino, sidabrinio, cinamono ir kitų spalvų bei žymių kombinacijų. Daugelis šeškų turi kontrastingą veido „kaukę“ aplink akis.
Naminiai šeškai gamina natūralius aliejus, kurie suteikia jiems specifinį, kartais stipresnį kvapą. Nors kai kurie šeškai būna „descented“ (iš dalies pašalintos kvapą sukeliančios liaukos), kvapas paprastai niekada nėra visiškai pašalinamas – daug priklauso nuo priežiūros, maisto ir higienos.
Elgsena ir paros ritmas
Šeškai yra labai žaidžiantys, smalsūs ir vikrūs gyvūnai. Jie mėgsta krapštytis, slėptis vamzdžių sistemose, ropštis ir gaudyti žaislus. Dauguma šeškų yra krepuskalinis (aktyvūs auštant ir sutemus) arba mišrios veiklos ritmu mažiau aktyvūs vidurdienį. Be to, jie praleidžia didelę dalį paros miegodami – dažnai 14–18 valandų per dieną.
Šeškai gali būti puikiai dresuojami: juos galima mokyti naudotis tualetu (smėliukas ar specialus kraikas), atlikti paprastas komandas, žaisti su interaktyviais žaislais. Jie reikalauja daug socialinės sąveikos bei kasdienio išėjimo iš narvo (nusiraminti ir patikrinti aplinką), todėl šeimininkai turi skirti laiko žaidimams ir priežiūrai.
Mityba
Šeškai yra obligatiniai karnivorai — jiems reikalinga didelė gyvūninės kilmės baltymų ir riebalų dalis maiste, o angliavandenių poreikis yra labai mažas. Rekomenduojama naudoti specializuotą maistą šeškams arba aukštos kokybės kačiukų maistą, kuriame aukštas baltymų ir riebalų kiekis, mažai angliavandenių.
Reikėtų vengti saldžių ar krakmolingų produktų (pvz., vaisių, duonos, sausainių) — jie gali sukelti virškinimo sutrikimus ar nutukimą. Kai kuriems šeškams tinka natūralios mėsos dietos (BARF), tačiau prieš pasirenkant tokį maitinimo būdą verta konsultuotis su veterinaru, kad būtų užtikrintas maistinių medžiagų balansas.
Dauginimasis ir reprodukcija
Šeškos dauginasi sezoniškai. Patelės (jills) yra sezoninės ir gali būti itin jautrios – jos yra induciniai ovuliatoriai (ovuliacija dažnai įvyksta tik po poravimosi). Jei patelė ilgai lieka patelės būklėje (estrus) be poravimosi, ilgalaikis estrogenų poveikis gali sukelti sunkų kaulų čiulpų slopinimą ir anemiją, todėl dažnai rekomenduojami kastravimas ar kontroliuotas poravimasis. Vados dydis paprastai svyruoja nuo 3 iki 8 jauniklių (kits).
Jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, jais rūpinasi patelė, ir jie sparčiai auga pirmomis savaitėmis. Juos galima atskirti nuo motinos po kelių savaičių, bet socializacija su žmogaus šeimininkais svarbi nuo mažumės.
Sveikata ir veterinarija
Reguliari veterinarinė priežiūra apima svorio stebėjimą, dantų patikrinimą ir skiepų programą. Daugelyje šalių rekomenduojama skiepyti šeškus nuo pasiutligės ir šunų pasiutligės (canine distemper) (naudoti tik ferretams patvirtintus vakcinų tipus). Taip pat svarbu kasmetiniai patikrinimai dėl parazitų ir bendros sveikatos.
Dažni naminio šeško sveikatos sutrikimai: adrenalų liga (adrenaliniai navikai, dėl hormonų disbalanso), insulinoma (kasos funkcijos sutrikimas, lemia hipoglikemiją), limfoma ir dantų problemos. Ankstyvas simptomų atpažinimas (letargija, apetito praradimas, svorio kritimas, elgesio pokyčiai) leidžia greičiau suteikti gydymą.
Auginimas kaip augintinis — praktiniai patarimai
- Noras narvas: šeškams reikia erdvios, daugiaaukštės narvo struktūros su guoliais ir galimybe lipti. Narve turi būti saugoma vieta miegui, patogi lovelė ir tualeto kampelis.
- Išėjimas: šeškai privalo turėti kasdienį bent kelių valandų laisvą išėjimą prižiūrimoje, šeškai „ferret-proof“ aplinkoje (panaikinti mažas angas, uždengti vietas, kur jie gali įstrigti, neleisti laisvai patekti prie laidų).
- Žaislai ir pramogos: tuneliai, kamuoliukai, interaktyvūs žaislai, pakabinamos lovelės, saugūs kramtomieji žaislai padeda išlaikyti psichinę ir fizinę sveikatą.
- Temperatūra: šeškai jautrūs karščiui; optimali aplinkos temperatūra dažniausiai 15–24 °C. Temperatūros svyravimai gali sukelti stresą ir sveikatos problemų.
- Sauga su kitais gyvūnais: šuniukai ar katės, gerai socializuoti, gali sėkmingai gyventi kartu su šeškais, tačiau mažus graužikus, paukščius ar žuvis geriau laikyti atskirai — šeškai iš prigimties yra plėšrūnai.
Teisiniai ir etiniai aspektai
Prieš įsigyjant šešką verta pasitikrinti vietinius teisės aktus — kai kuriose šalyse ar regionuose jų laikymas ribojamas arba draudžiamas. Taip pat svarbu įsigyti šešką iš atsakingo veisėjo arba globos centro ir pasirūpinti vakcinacija bei veterinarine dokumentacija.
Santrauka
Naminis šeškas (Mustela putorius furo) yra smagus, smalsus ir imlus draugas žmonėms, kurie gali skirti laiko jo priežiūrai, socializacijai ir tinkamai priežiūrai. Jų priežiūra reikalauja specifinių žinių apie mitybą, sveikatą ir elgseną, tačiau tinkamai prižiūrimi šeškai gali tapti ištikimais ir įdomiais augintiniais daugeliui šeimų.
Naminis šeškas.
Keli skirtingų spalvų šeškai.
Žaidžiantys šeškai
Elgesys
Kadangi šeškai iš prigimties yra krepuskuliniai gyvūnai, jie linkę miegoti dieną. Tai atbaido daugelį žmonių nuo jų įsigijimo, nors dauguma šeškų šeimininkų sako, kad jų šeškai keičia miego grafiką pagal šeimininkų miego grafiką.
Šeškai ir žmonės
Naminiai šeškai naudojami medžioklei arba gali būti laikomi kaip naminiai gyvūnai. Medžioklė su šeškais vadinama medžiokle. Dėl plono kūno jie gali leistis į duobes ir medžioti graužikus bei triušius. Nuo viduramžių šeškai laikomi kaip naminiai gyvūnai.
Sveikata
Šeškai kenčia nuo kelių sveikatos problemų. Vienos dažniausių sveikatos problemų yra antinksčių, kasos ir limfinės sistemos vėžys. Virusinės ligos - šunų maras ir gripas. Sveikatos problemų gali turėti nekastruotos patelės, kai jos nenaudojamos veisimui. Kai kurių spalvų šeškai taip pat gali turėti genetinį defektą, vadinamą Vaardenburgo sindromu. Kaip ir naminės katės, šeškai taip pat gali sirgti plaukų kamuoliais ir dantų problemomis.
Šeškai kaip naminiai gyvūnai
Daugelyje vietų šeškus leidžiama laikyti kaip naminius gyvūnus. Keliose Jungtinių Valstijų vietose jie nėra legalūs. Šeškai turėtų būti skiepijami. Veisėjas arba gyvūnų prekių parduotuvė jį sterilizuos arba kastruos, taip pat nukenksmins. Neišsiprausę šeškai gali purkšti natūralius aliejus iš savo analinių liaukų, panašiai kaip skunkas.Šeškai yra labai lankstūs ir gali įlįsti į mažas skylutes, kad išplautų triušius ar graužikus. Šeškai gali patekti pro atviras ventiliacijos angas arba mažas skyles sienose. Šeškai yra geri laipiotojai, todėl jei užuolaidos liečia grindis, jie gali lengvai perlipti užuolaidas.
Šermuonėlius reikėtų laikyti grupėje, jei negalite suteikti jiems daugybę valandų veiklos, vieni jie nuobodžiauja. Šeškai linkę miegoti susisukę į kamuoliuką, todėl paprastai jų neįmanoma atskirti vieno nuo kito.
Dieta
Šeškai yra mėsėdžiai, todėl gerai netoleruoja grūdų ar daržovių. Jų racioną turėtų sudaryti apie 20 % riebalų ir 80 % mėsos. Šeškams reikia kaloringo maisto: komerciniame šunų ir kačių ėdaluose nėra pakankamai riebalų ir baltymų, kad jie jiems tiktų. Šėrimas tokiu maistu, nors ir patogus, galiausiai sutrumpins šeškų gyvenimą.Šeškai serga insulinoma, todėl jiems negalima duoti vaisių, išskyrus retus atvejus kaip skanėstą. Dauguma šeškų mėgsta razinas, tačiau jų reikėtų duoti labai retai. Šviežia vištiena, kalakutiena ar net antis yra geras pasirinkimas jūsų šeškui. Galima įsigyti komercinio maisto šeškams, tačiau daugelyje jų yra grūdų ir vaisių, todėl jiems netinka. Ištirkite prekės ženklo sudedamąsias dalis arba raskite receptą, kaip pasigaminti savo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra šeškai?
A: Šeškai yra naminiai gyvūnai ir naminė europinio šeško, priklausančio Mustelidae šeimos usūrinių šunų genčiai, forma.
K: Kokio ilgio yra šeškai ir koks jų svoris?
A: Vidutinis šeškų ilgis yra 20 colių (51 cm), įskaitant 5 colių (13 cm) ilgio uodegą, sveria apie 1,5-4 svarus (0,7-2 kg).
K: Kiek paprastai gyvena šeškai?
A: Paprastai šeškai gyvena apie 7-10 metų.
K: Ar šeškų patinai ar patelės yra didesni?
A: Patinai yra didesni už pateles.
K: Ar šeškai yra bendraujantys gyvūnai ir kaip jie paprastai laikomi?
A: Taip, šeškai yra bendraujantys gyvūnai ir paprastai laikomi grupėmis po du ar daugiau.
K: Kaip atrodo šeškai?
A.: Ilgo ir plono kūno šeškai panašūs į dideles lasis. Jų kailis gali būti įvairių spalvų ir žymių.
K: Kodėl daug šeškų vienoje vietoje kartais turi keistą kvapą?
A: Taip yra dėl natūralių šeškų gaminamų aliejų.
Ieškoti