Plekšniažuvės
Plekšnės yra žuvų rūšis. Yra kelios skirtingos plekšnių rūšys. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, plekšnės, jūrų liežuviai, otai, plekšnės, plekšnės ir paltusai, žvejojamos komerciniais tikslais.
Visos plekšnės yra gana plokščios ir turi spindulius. Jie plaukia šonu. Kai kurie gali slėptis vandenyno dugne ir laukti grobio. Jie turi gebėjimą dinamiškai maskuotis, kurį valdo nervai ir kuris gali keistis "realiuoju laiku".
Pleuronectiformes ordinas priklauso Teleostei infraklasei. Tačiau geriausia į jį žiūrėti kaip į žuvų, prisitaikiusių prie tos pačios buveinės, grupę. Jos turi bendrų bruožų, kurie atitinka jų gyvenimo būdą. Jos abi akis turi vienoje galvos pusėje - viršutinėje. Tai pagrindinis jų prisitaikymas gyventi ant jūros dugno (bentoso). Kiti skiriamieji bruožai - išsikišusios akys: jie gali šiek tiek iškelti akis į viršų, kad matytų aplinkui.
Evoliucija
Plėšriųjų žuvų gyvenimo būdas arba įprotis išsivystė kelis kartus nepriklausomai, todėl ši grupė yra polifilotiška. Jų jaunikliai yra visiškai simetriški, tačiau metamorfozės metu galva yra pertvarkyta. Viena akis perkeliama į kitą pusę, netoli kitos akies. Kai kurių rūšių abi akys yra kairėje pusėje (paprastieji otai), kai kurių - dešinėje (paltusai, jūrų liežuviai); visų iki šiol gyvenančių ir daugumos iškastinių plekšnių akių pusė yra "akyta", o kita - "akla".
Darvinas numatė, kad evoliucijos eigoje akys palaipsniui keisis, atspindėdamos gyvų formų metamorfozę. Neseniai atliktas dviejų iškastinių rūšių iš eoceno tyrimas rodo, kad "plekšnių kūno planas formavosi palaipsniui ir palaipsniui". Tarpinės stadijos išliko gana ilgai - daugiau nei du geologinius etapus. Jų rasta radimvietėse kartu su plokščiažuvėmis, turinčiomis pilną kaukolės asimetriją. Tai rodo, kad tarpinės stadijos nebuvo itin nepalankioje padėtyje. Galiausiai išliko išbaigtesnės formos. Plekšnių evoliucija visiškai atitinka evoliucijos sintezę.
Amphistium yra 50 milijonų metų senumo fosilinė žuvis, kuri buvo identifikuota kaip ankstyvoji plokščiažuvių giminaitė ir pereinamojo laikotarpio fosilija. Amphistium perėjimas nuo stuburiniams būdingos simetriškos galvos yra nebaigtas, viena akis yra netoli viršutinės galvos dalies vidurio. Paleontologai padarė išvadą, kad "pokytis įvyko palaipsniui, būdu, atitinkančiu evoliuciją natūralios atrankos būdu.
Amphistium fosilija su viena akimi galvos centre viršuje
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra plekšnės?
A: Plėšriosios žuvys - tai gana plokščios žuvys, turinčios spindulinius pelekus.
K: Ar visos plekšnės yra vienodos?
A: Ne, yra keletas skirtingų plekšnių rūšių, kai kurios iš jų, pavyzdžiui, plekšnės, jūrų liežuviai, otai, plekšnės, plekšnės ir paltusai, žvejojamos komerciniais tikslais.
K: Kodėl plekšnės turi abi akis vienoje galvos pusėje?
A: Plekšnės abi akis turi vienoje galvos pusėje, viršutinėje, ir tai yra pagrindinis jų prisitaikymas gyventi ant jūros dugno (bentoso).
K: Kaip plaukia plekšnės?
A: Plėšrūnai plaukia viršutine kūno puse į viršų ir gali slėptis smėlyje laukdami grobio vandenyno dugne.
K: Kas yra dinaminė plokščiažuvių maskuotė?
A.: Plėšrūnai geba dinamiškai maskuotis - jie valdomi nervų ir gali "realiuoju laiku" keistis, kad atitiktų foną.
K: Kuo išsiskiria Pleuronectiformes būrys?
A: Į pleuronectiformes ordą geriausia žiūrėti kaip į žuvų, prisitaikiusių prie tos pačios buveinės, grupę. Jos turi bendrų bruožų, kurie tinka jų gyvenimo būdui.
K: Ar plekšnės gali matyti aplink save?
A: Plekšnės turi išsikišusias akis, t. y. jos gali šiek tiek pakelti akis į viršų, kad matytų aplinką.
