This painting showing Syphilis was attributed to Albrecht Dürer

Lytiškai plintanti liga (LPL) - tai liga, plintanti lytinių santykių metu. Lytiškai plintančios ligos gali plisti per oralinį ar analinį seksą arba kai liečiasi dviejų žmonių lytiniai organai. Šiandien lytiškai plintančios ligos paprastai vadinamos lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Anksčiau jos buvo vadinamos venerinėmis ligomis (VL).

Lytiškai plintančias ligas gali sukelti virusai, bakterijos arba parazitai. Dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų pavyzdžiai pateikiami šiame puslapyje.

Kas sukelia LPI ir kaip jos plinta

LPI gali sukelti įvairūs mikroorganizmai:

  • Virusai – pvz., ŽIV, žmogaus papilomos virusas (ŽPV / HPV), genitalinis herpesas (HSV), hepatitas B.
  • Bakterijos – pvz., chlamidijos (Chlamydia trachomatis), gonorėja (Neisseria gonorrhoeae), sifilis (Treponema pallidum).
  • Parazitai – pvz., trichomonozė (Trichomonas vaginalis).
Infekcija gali perduoti tiesioginio kontakto metu (liaudiškai – „lyginių organų kontakto“ metu), taip pat per užterštus kūno skysčius. Kai kurios LPI gali perduoti ir per odos pažeidimus arba gleivinių kontaktą (pvz., oralinio sekso metu perduodami ŽPV arba sifilis), o hepatitas B ir ŽIV – taip pat per kraują ir perinataliai (iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu).

Simptomai ir asimptominiai atvejai

Daugelis LPI gali būti be aiškių simptomų, ypač pradžioje. Tai reiškia, kad žmogus gali platinti infekciją nežinodamas apie ją. Visgi galimi požymiai:

  • neįprastas išskyras iš šlaplės ar makšties, nemalonus kvapas;
  • skausmas ar deginimas šlapinantis;
  • gumbai, opelės ar bėrimai ant genitalijų, tarpvietės, burnos ar išangės;
  • skausmingi lytiniai santykiai;
  • bendras silpnumas, karščiavimas ar padidėję limfmazgiai (kai kurios sisteminės infekcijos).
Jeigu įtariate LPI arba pastebite bet kurį iš šių simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją — laiku pradėtas gydymas sumažina komplikacijų riziką.

Galimos komplikacijos

Negydomos LPI gali sukelti rimtų problemų:

  • vaisingumo sutrikimai (pvz., ilgalaikės chlamidijų ir gonorėjos komplikacijos, uždegimas ir rando audinys);
  • nėštumo ir naujagimių komplikacijos (pvz., infekcijos perdavimas naujagimiui, priešlaikinis gimdymas);
  • sisteminiai pažeidimai (pvz., sifilio vidutinės ir vėlyvos stadijos komplikacijos, ŽIV progresavimas ir imuninės sistemos susilpnėjimas);
  • padidėjusi rizika užsikrėsti arba perduoti ŽIV; taip pat komplikacijos dėl ilgalaikių uždegimų ir randėjimo.

Prevencija

Prevencija yra efektyviausia priemonė:

  • Prezervatyvai – nuolatinis ir taisyklingas latekso arba poliuretano prezervatyvų naudojimas sumažina daugumos LPI riziką. Svarbu naudoti prezervatyvus tiek vaginaliniam, tiek analiniam ir oraliniam seksui.
  • Vakcinacija – yra vakcinos prieš ŽPV (prevencija prieš tam tikrus gimdos kaklelio ir kitus susijusius vėžius) ir hepatitą B. Skiepijimai rekomenduojami pagal šalių vakcinacijos programas.
  • Partnerių skaidrumas – atviras pokalbis apie lytinę sveikatą, reguliari tikrinimosi praktika ir atsakingas elgesys mažina perdavimo riziką.
  • Saikingas partnerių skaičius ir ilgalaikiai monogaminiai santykiai, kai abu partneriai yra išbandyti ir gydomi, sumažina pavojų.
  • Profilaktinės priemonės – PrEP (profilaktinis vaistų vartojimas prieš rizikos kontaktą) gali reikšmingai sumažinti ŽIV užsikrėtimo riziką. PEP (po ekspozicinė profilaktika) gali būti pradėta netrukus po rizikos kontakto.

Diagnozė ir gydymas

Diagnozuoti LPI galima:

  • kraujo tyrimais (pvz., serologiniai testai sifiliui, ŽIV, hepatitui B);
  • tepinėliais ir laboratoriniais mėginiais iš išskyrų ar opų (pvz., chlamidijoms, gonorėjai, trichomonai);
  • kartais – molekuliniais PGR testais, kurie yra labai jautrūs ir specifiški.
Gydymas priklauso nuo sukėlėjo:
  • Bakterinės infekcijos (pvz., chlamidijos, sifilis, gonorėja) – gydomos antibiotikais. Pastebėta antibakterinių vaistų atsparumo problema, ypač gonorėjos atvejais, todėl svarbu gydytis pas gydytoją pagal tyrimų rezultatus.
  • Virusinės infekcijos – kai kurių virusų (pvz., herpeso) nevisiškai išgydyti neįmanoma, bet simptomai ir paūmėjimai gydomi antivirusiniais vaistais; ŽIV gydomas ilgalaikėmis antiretrovirusinėmis terapijomis, leidžiančiomis pasiekti neaptinkamą viruso kiekį ir praktiškai neperduoti viruso partneriui.
  • Parazitinės infekcijos (pvz., trichomonozė) – gydomos priešparazitiniais preparatais.
Svarbu pranešti ir gydyti lytinius partnerius, vengti lytinių santykių iki visiško išgydymo bei laikytis gydytojo nurodymų.

Dažniausios LPI – trumpai

  • Chlamidijos – dažna, dažnai be simptomų; gydoma antibiotikais.
  • Gonorėja – gali sukelti išskyras, skausmą; svarbu tyrimai dėl atsparumo antibiotikams.
  • Sifilis – turi kelias stadijas; ankstyvas gydymas labai svarbus, gydymas dažniausiai penicilinu.
  • ŽPV (HPV) – gali sukelti karpas ir kai kuriuos vėžio tipus; egzistuoja vakcina.
  • Genitalinis herpesas (HSV) – pasikartojantys pūsleliniai pakitimai; gydoma antivirusiniais vaistais.
  • Trichomonozė – parazitinė infekcija, dažnai su niežuliu ar išskyromis; gydoma.
  • Hepatitas B – kepenų infekcija, perduodama per lytinius kontaktus ir kraują; yra vakcina.
  • ŽIV – pažeidžia imuninę sistemą; galima efektyvi ilgalaikė antiretrovirusinė terapija.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės nedelsiant, jeigu:

  • turite neįprastų išskyrų, opų ar bėrimų lytinėje srityje;
  • jaučiami skausmai šlapinantis arba pilvo apačioje;
  • sužinojote, kad partneris turi LPI arba esate buvę rizikingame kontakte;
  • esate nėščia arba planuojate nėštumą — kai kurios LPI gali paveikti nėštumą arba kūdikį.
Atminkite, kad dauguma LPI yra diagnozuojamos ir gydomos efektyviai; ankstyva priežiūra – geriausia prevencija nuo komplikacijų.

Privatumas ir stigmos mažinimas

Lytiškai plintančios infekcijos gydymas ir tyrimai yra konfidencialūs. Svarbu mažinti stigma, atvirai kalbėti su sveikatos priežiūros specialistais ir partneriais bei imtis prevencinių priemonių. Nedvejokite kreiptis pagalbos — tai rūpinimasis savo ir kitų sveikata.