Hepatitas: kas tai — priežastys, rūšys, simptomai ir gydymas

Sužinokite, kas yra hepatitas, pagrindines jo priežastis, rūšis, simptomus ir gydymo galimybes — išsamus ir aiškus vadovas jūsų kepenų sveikatai.

Autorius: Leandro Alegsa

Hepatitas yra kepenų liga. Sergant hepatitu, kepenys yra uždegiminės. Kepenų uždegimą gali lemti kelios priežastys. Dėl šios priežasties yra kelios hepatito rūšys. Dažniausiai pasitaikančios formos yra hepatitas A, hepatitas B ir hepatitas C. Daugumą hepatito atvejų sukelia virusai. Kai kurias formas sukelia bakterijos, grybeliai arba parazitai. Tuberkuliozę ar sifilį sukeliančios bakterijos taip pat gali sukelti hepatitą; taip pat ir parazitas, sukeliantis maliariją.

Hepatitą taip pat gali sukelti alkoholis. Maždaug vienas iš keturių žmonių, kurie per dieną išgeria daugiau kaip tris alkoholinius gėrimus (per 10-15 dienų), suserga tam tikra alkoholio sukelto hepatito forma.

Įvairūs vaistai ir cheminės medžiagos taip pat gali sukelti hepatitą, ypač paracetamolis (perdozavus), geltonasis fosforas ir kt. Hepatitą gali sukelti ir kitos ligos.

Priežastys

Dažniausios priežastys yra virusinės infekcijos — ypač hepatito A, B ir C virusai, tačiau taip pat pasitaiko D ir E tipai. Kitos galimos priežastys:

  • Infekcijos: bakterijos, grybeliai, parazitai ar retai sisteminės infekcijos (pvz., tuberkuliozė).
  • Toksinai ir vaistai: perteklinis paracetamolis, kai kurie priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, cheminės medžiagos.
  • Alkoholis: ilgalaikis ir gausus vartojimas sukelia alkoholio sukeltą hepatitą ir riebalinę kepenų ligą.
  • Autoimuninės ligos: organizmo imuninė sistema gali pulti kepenis (autoimuninis hepatitas).
  • Metabolinės ir genetinės ligos: pavyzdžiui, hemochromatozė, Wilsono liga.
  • Ischeminis (hipoksinis) hepatitas: sutrikusi kepenų aprūpinimas krauju dėl šoko ar sunkaus kraujotakos nepakankamumo.

Hepatito rūšys

  • Hepatitas A — dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu keliu (užterštas maistas arba vanduo); dažnai praeina savaime, yra vakcina.
  • Hepatitas B — perduodamas per užkrėstą kraują, kraujo produktus, lytinius kontaktus ir vertikaliniu keliu iš motinos vaikui; gali būti ūminis arba tapti lėtiniu. Yra vakcina ir veiksmingi antivirusiniai vaistai.
  • Hepatitas C — dažniausiai plinta per kontaktą su užkrėstu krauju (pvz., dalijantis adatomis); dažnai tampa lėtiniu. Veiksmingi gydymo režimai (tiesiogiai veikiančios antivirusinės priemonės) leidžia išgydyti daugumą pacientų.
  • Hepatitas D — pasireiškia tik kartu su B tipo infekcija (reikia HBsAg), gali sunkinti ligos eigą.
  • Hepatitas E — panašus į A (fekalinis-oralinis); ypač pavojingas nėščioms moterims tam tikrose šalyse.
  • Autoimuninis, alkoholinis ir toksinis hepatitas — skiriasi priežastimi ir gydymu, bet gali sukelti tiek ūminį, tiek lėtinį kepenų pažeidimą.

Simptomai

Hepatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties ir ar liga yra ūmi, ar lėtinė. Dažni požymiai:

  • nuovargis, silpnumas;
  • karščiavimas, bendras negalavimas;
  • pykinimas, vėmimas, apetito netekimas;
  • skausmas arba diskomfortas dešiniajame viršutiniajame pilvo aukštyje;
  • gelta — odos ir akių pageltimas, tamsus šlapimas, šviesios išmatos;
  • inta linkė kraujavimo ir mėlynių darymas, jei pažeidžiama kepenų funkcija;
  • lėtiniame hepatite dažnai trūksta specifinių simptomų — liga gali būti nepastebėta ilgą laiką, kol atsiranda cirozės požymiai (ascitas, venų išsiplėtimas, encefalopatija).

Diagnozė

Diagnozuoti hepatitą paprastai padeda:

  • kraujo tyrimai: kepenų fermentai (ALT, AST), bilirubinas, krešėjimo tyrimai;
  • virusinė serologija ir molekuliniai tyrimai (pvz., HBsAg, anti-HCV, viruso RNR/DNR tyrimai);
  • vaizdiniai tyrimai: kepenų ultragarsas, kartais kompiuterinė tomografija ar MRT;
  • rečiau — kepenų biopsija, kai reikia nustatyti pažeidimo laipsnį arba konkrečią priežastį.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo hepatito priežasties:

  • Ūminis virusinis hepatitas A ir E dažnai gydomas palaikomuoju būdu — poilsiu, hidracija, mitybos palaikymu; daugeliu atvejų vyksta savaiminis pasveikimas.
  • Hepatitas B: esant aktyviai lėtinei infekcijai, skiriami antivirusiniai vaistai (pvz., tenofoviras, entekaviras), stebima kepenų funkcija ir komplikacijos.
  • Hepatitas C: gydomas tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais vaistais (DAA), kurie daugeliu atvejų išgydo infekciją.
  • Autoimuninis hepatitas gydomas imunosupresantais (pvz., steroidais) pagal gydytojo nurodymus.
  • Alkoholinio hepatito atveju būtina nutraukti alkoholio vartojimą; sunkiais atvejais taikoma medicininė stebėsena ir specifinė pagalba.
  • Toksiniams pažeidimams (pvz., paracetamoliui perdozavus) reikia skubios medicininės pagalbos; kai kuriais atvejais vartojamas antidotas (pvz., N-acetilcisteinas paracetamolio perdozavimo atvejais).
  • Pažeidus kepenims sunkiai arba esant cirozei, gali prireikti specializuotos priežiūros ar kepenų transplantacijos.

Prevencija

  • vakcinacija: yra vakcinos nuo hepatito A ir B — tai efektyvus būdas užkirsti kelią;
  • higiena: kruopštus rankų plovimas, švarus maistas ir vanduo sumažina A ir E plitimą;
  • saugaus sekso priemonės ir atsargus elgesys su krauju (nevartoti dalinamų adatų) sumažina B ir C riziką;
  • kraujo ir organų donorų patikra bei sterilūs medicininiai procesai mažina infekcijų perdavimo riziką;
  • saikingas vaistų ir alkoholio vartojimas, atsargumas su cheminėmis medžiagomis — mažina toksinio hepatito riziką.

Prognozė ir kada kreiptis į gydytoją

Daugeliu atvejų ūminis hepatitas baigiasi visišku pasveikimu, tačiau kai kurios infekcijos (ypač B ir C) gali pereiti į lėtinę formą ir per kelerius metus sukelti cirozę ar kepenų vėžį. Svarbu anksti nustatyti ir gydyti infekcijas bei vengti žalingų veiksnių.

Kreipkitės į gydytoją skubiai jeigu pasireiškia:

  • ryški gelta (odos ar akių pageltimas), tamsus šlapimas ar labai šviesios išmatos;
  • stiprus pilvo skausmas, pakilusi temperatūra ar nepraeina vėmimas;
  • krinta sąmonė, sumišimas ar kiti smegenų funkcijų sutrikimo požymiai;
  • stiprus kraujavimas ar nenormalus mėlynių darymas.

Laiku diagnozuojant ir tinkamai gydant, daugelis hepatito formų yra valdomos arba išgydomos. Prevencija (vakcinacija, higiena, saugus elgesys) turi didelę reikšmę.

Hepatitas A

Hepatitu A galima užsikrėsti asmeninio kontakto metu, valgant žalių jūros gėrybių arba geriant vandenį, kuriame yra hepatito A viruso. Taip dažniausiai nutinka trečiojo pasaulio šalyse. Griežta asmens higiena ir vengimas vartoti žalią ir neluptą maistą gali padėti išvengti užsikrėtimo.

Susirgus hepatitu A, žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus kovai su virusu. Dėl to jie tampa atsparūs būsimai infekcijai.

Sergantieji hepatitu A turėtų ilsėtis, gerti daug vandens ir vengti alkoholio. Laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios gali trukti nuo 15 iki 45 dienų. Maždaug 15 % hepatitu A sergančių žmonių ligos simptomai pasireiškia nuo šešių mėnesių iki metų po pirmosios diagnozės nustatymo. Užsikrėtę žmonės hepatito A virusą išskiria su išmatomis likus dviem savaitėms iki geltos atsiradimo ir vienai savaitei po jos atsiradimo.

Yra vakcina nuo hepatito A. Ji apsaugo nuo hepatito A visam gyvenimui.

Hepatitas B

Hepatitas B neplinta per maistą ar atsitiktinį kontaktą. Hepatitas B plinta per užsikrėtusio asmens kraują ar kūno skysčius. Kūdikis gali užsikrėsti nuo motinos gimdymo metu, taip pat jis gali plisti lytinių santykių metu, vartojant gatvės narkotikus ir dėl nesaugios medicininės priežiūros. Kai kurie žmonės hepatitu B serga tik kurį laiką, o paskui infekciją nuslopina. Kiti gali būti užsikrėtę visą gyvenimą, paprastai daugelį metų simptomai būna nežymūs arba jų visai nebūna. Hepatitas B kartais smarkiai pažeidžia kepenis ir gali sukelti vėžį.

Yra vakcina, kuria galima apsisaugoti nuo hepatito B. Hepatito B neišgydomas, tačiau yra gydymas.

Hepatitas C

Hepatitas C neplinta per maistą ar atsitiktinį sąlytį. Jis plinta panašiais būdais kaip ir hepatitas B. Vakcinos nėra, o gydymas yra šiek tiek nemalonus. Hepatitu C sergantiems žmonėms, kurie vartoja alkoholį, labai padidėja kepenų pažeidimo rizika.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra hepatitas?


Atsakymas: Hepatitas - tai liga, pažeidžianti kepenis ir sukelianti uždegimą.

K: Kiek yra hepatito rūšių?


A: Yra keletas hepatito tipų, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra hepatitas A, hepatitas B ir hepatitas C.

K: Kas sukelia hepatitą?


A: Hepatitą gali sukelti virusai, bakterijos, grybeliai, parazitai, alkoholis, narkotikai, cheminės medžiagos ir kitos ligos.

K: Ar alkoholio vartojimas gali sukelti hepatitą?


A: Taip, alkoholio vartojimas gali sukelti hepatitą. Maždaug vienas iš keturių žmonių, išgeriančių daugiau kaip tris alkoholinius gėrimus per dieną (per 10-15 dienų), suserga tam tikra alkoholio sukelto hepatito forma.

K: Ar tam tikri vaistai gali sukelti hepatitą?


A: Taip, kai kurie vaistai gali sukelti hepatitą. Vienas iš žinomų vaistų yra paracetamolis (perdozavus), yra ir kitų.

K: Kokios dar ligos gali sukelti hepatitą?


A: Kitos ligos, galinčios sukelti hepatitą, yra tuberkuliozė, sifilis ir maliarija.

K: Ar hepatitas yra sunki liga?


A: Taip, hepatitas yra sunki liga, nes negydomas gali sukelti ilgalaikį kepenų pažeidimą ir net kepenų nepakankamumą.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3