Hospisas – tai paliatyviosios priežiūros forma, skirta žmonėms su sunkiai gydomomis arba nepagydomomis ligomis, kai pagrindinis tikslas nebėra išgydymas, o gyvenimo kokybės gerinimas. Daugelis hospisuose besilankančių pacientų serga liga, kurios gydymas nebeturi gydomojo tikslo. Dažniausios diagnozės – vėžys ir AIDS, tačiau hospiso paslaugos skirtos bet kokiai progresuojančiai, ilgai trunkančiai ligai. Hospisai orientuojasi į simptomų mažinimą, skausmo kontrolę ir emocinę bei socialinę pagalbą pacientui ir jo artimiesiems. Hospisas siekia, kad žmogus gyventų kiek įmanoma pilnavertiškiau ir mirštų su kuo mažesniu skausmu.
Ką suteikia hospisas?
Hospiso komanda dirba tam, kad būtų sumažintas fizinis skausmas ir kiti nemalonūs simptomai (kosulys, dusulys, pykinimas, nuovargis, nerimas). Be medicininės priežiūros, hospisas teikia:
- psichologinę ir emocinę paramą pacientui ir šeimai;
- dvasinę priežiūrą ir pagarbą asmens įsitikinimams;
- sociologinę ir praktinę pagalbą (pavyzdžiui, rūpinimąsi kasdieniais poreikiais, koordinavimą su kitomis sveikatos priežiūros institucijomis);
- laikino poilsio (respitą) artimiesiems;
- pagalbą mirimo planavime ir gedėjimo (bereavement) palaikymą po netekties.
Kas dirba hospise?
Hospise dirba daugiadisciplinė komanda. Hospisai turi gydytojus, slaugytojus ir kitus darbuotojus, kurie vyksta į pacientų namus, slaugos namus ir ligonines ir kalbasi su žmonėmis, norinčiais pasinaudoti hospiso medicinos paslaugomis. Papildomai komandoje būna:
- psichologai ir psichoterapeutai;
- socialiniai darbuotojai;
- fizioterapeutai ir ergoterapeutai;
- dvasininkai ar religinės bendruomenės atstovai;
- slaugos pagalbininkai, vaistų koordinatoriai ir kiti specialistai.
Hospiso tipai
- Namų hospisas – specialistai lankosi paciento namuose ir teikia reikalingą pagalbą bei prižiūri gydymą.
- Stacionarus hospisas – pacientai atvyksta ir laikinai arba nuolat gyvena specializuotoje įstaigoje, kur teikiama visapusiška priežiūra.
- Dienos hospisas – pacientai ateina į dienos centrą gauti gydymo, terapijų ar kitokios pagalbos ir vakare grįžta namo.
Kam skirta ir kada kreiptis?
Kreiptis į hospisą verta, kai ligos eigai progresuojant gydymas nebėra orientuotas į išgydymą arba kai simptomai bei skausmas yra sunkiai valdomi. Hospiso pagalba gali būti reikalinga ir anksčiau – kad pagerintų paciento ir šeimos gyvenimo kokybę. Svarbu kalbėtis su gydančiu gydytoju apie paliatyvios priežiūros galimybes ir apie galimybes sudaryti priešmirties įgaliojimus ar kitus norus dėl gydymo ribojimo.
Dažniausios klaidos ir mitai
- Mitai, kad hospisas reiškia „atsisakymą“ – iš tiesų hospiso tikslas yra gyvybės kokybės gerinimas ir skausmo mažinimas.
- Klaidinga manyti, kad į hospisą siunčiami tik paskutinėmis dienomis – paliatyvioji priežiūra dažnai prasideda anksti ir gali tęstis ilgai.
- Hospisas nereiškia, kad medikai nebedirba – priešingai, daug dėmesio skiriama medicininei kontrolėi ir simptomų valdymui.
Kaip gauti hospiso paslaugas?
Pirmiausia pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba gydančiu specialistu – jie gali nukreipti į vietinį hospisą arba paliatyviosios priežiūros skyrių. Daugelyje šalių veikia specialios registracijos procedūros, o hospiso komanda atlieka įvertinimą ir kartu su pacientu bei šeima sudaro priežiūros planą. Jei reikia, pacientas arba artimieji gali kreiptis tiesiogiai į hospiso įstaigą.
Etika ir teisės
Paliatyvioji priežiūra gerbia paciento norus, savarankiškumą ir privatumą. Svarbu aptarti pageidavimus dėl gyvenimo pabaigos (pvz., neintensyvus gydymas, priešmirties nurodymai) ir užfiksuoti juos raštu, kai įmanoma. Hospisų darbuotojai padeda suprasti gydymo galimybes, teikia informaciją apie teisines prievoles ir teises.
Trumpai: hospisas – tai profesionali, žmogų ir jo šeimą užtikrinanti priežiūra, kurios tikslas yra skausmo ir simptomų mažinimas, emocinė parama bei orus gyvenimas ligos pabaigoje.
