Hipertermija - tai aukšta kūno temperatūra. Ji pasireiškia, kai žmogus nesugeba kontroliuoti savo kūno temperatūros. Taip gali nutikti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, labai karšto oro, karščiavimo ir kai kurių vaistų ar nelegalių narkotikų.

Gydytojai hipertermiją apibrėžia kaip kūno temperatūrą, kuri yra aukštesnė nei 101 laipsnis pagal Farenheitą. (Vidutinė žmogaus kūno temperatūra yra apie 98,6 laipsnių Farenheito.) Kai žmogus suserga hipertermija, jis gali patirti su karščiu susijusius sužalojimus, kai aukšta kūno temperatūra pakenkia kūnui.

Yra trys su karščiu susijusių hipertermijos sukeltų sužalojimų formos: karščio mėšlungis (mažiausiai pavojingas), karščio išsekimas ir karščio smūgis (sunkiausias).

Kas sukelia hipertermiją?

  • Per didelė aplinkos temperatūra – ilgas buvimas karštoje aplinkoje, ypač be galimybės vėsintis (pavyzdžiui, uždaroje, vėdinimo neturinčioje patalpoje ar automobilyje).
  • Fizinė veikla karštyje – intensyvus sportas ar sunkus fizinis darbas karštomis sąlygomis (vadinama exertional heat stroke).
  • Vaistai ir narkotikai – kai kurie vaistai (pvz., anticholinergikai, kai kurie psichiatrijos preparatai) ir nelegalūs stimulantai (pvz., kokainas, amfetaminai, MDMA) gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą.
  • Ligų sukeltas sutrikimas – sunkios infekcijos ar neurologinės būklės, kurios pažeidžia termoreguliacijos centrus.
  • Maliginė hipertermija – retas, bet gyvybei pavojingas paveldimas būklės tipas, suaktyvinamas kai kurių anestetikų.
  • Vulnerabilios grupės – kūdikiai, vyresnio amžiaus žmonės, žmonės su lėtinėmis ligomis ar vartojantys tam tikrus vaistus yra labiau rizikingi.

Simptomai

  • Padidėjusi kūno temperatūra (žymus pakilimas virš įprasto lygio).
  • Intensyvus prakaitavimas arba – esant sunkesnei būklei – sausa, karšta oda.
  • Galvos skausmas, silpnumas, svaigulys, pykinimas ar vėmimas.
  • Raumenų mėšlungiai ar spazmai (dažniausi karščio mėšlungio metu).
  • Greitas širdies ritmas, greitas kvėpavimas.
  • Konfuzija, dezorientacija, haliucinacijos, sąmonės netekimas ar traukuliai (tai gali rodyti karščio smūgį).

Formos ir jų ypatybės

  • Karščio mėšlungis – raumenų spazmai, dažniausiai po didelio prakaitavimo ir prarastų elektrolitų. Paprastai nebūna aukštos kūno temperatūros ar centrinės nervų sistemos sutrikimų.
  • Karščio išsekimas – silpnumas, gausus prakaitavimas, žemas kraujospūdis, greitas pulsas, galvos svaigimas. Gali pasireikšti lengvas sutrikimas elektrolitų pusiausvyroje.
  • Karščio smūgis – gyvybei pavojinga būsena, kai kūno temperatūra pakyla labai aukštai (dažnai >40 °C) ir atsiranda centrinės nervų sistemos simptomų (sąmonės sutrikimai, traukuliai). Reikia skubios medicinos pagalbos.

Diagnostika

Diagnozė prasideda nuo kūno temperatūros matavimo ir būklės įvertinimo. Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, kad nustatytų komplikacijas arba priežastį:

  • kraujo tyrimai (elektrolitai, kreatininas, kepenų fermentai, CPK),
  • šlapimo tyrimas (raumenų suyrimo požymiai),
  • EKG, jei įtariami širdies sutrikimai,
  • neurologinis įvertinimas esant sąmonės sutrikimams.

Gydymas ir pirmoji pagalba

Pirmoji pagalba priklauso nuo hipertermijos laipsnio:

  • Lengvesnės formos (karščio mėšlungis, išsekimas): perkelkite žmogų į vėsų, uždarą arba pavėsingą vietą; atverkite drabužius; duokite gerti vandenį arba izotoniškus gėrimus (jei sąmonė gera); atpalaiduokite raumenis ir pailsėkite.
  • Karščio smūgis (įtariamas): skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyksta pagalba:
    • perkelkite į vėsų, pjovį ar vėdinamą plotą;
    • skubiai vėsinkite kūną – šlapiomis šaltomis kompresomis, ledo maišeliais pažastyse, kirkšnyse, kakle, arba (jei įmanoma) panardinkite į šaltą vandenį (efektyviausia esant fiziniam karščio smūgiui);
    • jei sąmonė gera, duokite gerti mažais gurkšneliais vėsų skysčio, bet nevartokite vaistų nuo karščiavimo kaip pirminės priemonės – antipyretikai paprastai neveikia hipertermijos, nes problemos priežastis nėra termoreguliacijos „nustatymo“ poslinkis;
    • jei žmogus nekvėpuoja ar neturi pulso, pradėkite gaivinimą (CPR) pagal įgūdžius.

Prevencija

  • Venkite intensyvios fizinės veiklos karštomis dienomis arba darykite pertraukėles ir mažinkite intensyvumą.
  • Vartokite pakankamai skysčių (ypač prakaituojant), naudokite izotoninius gėrimus ilgai fizinei veiklai.
  • Aklimatizuokitės prie karščio palaipsniui, dėvėkite lengvus, šviesius drabužius ir kepurę.
  • Stebėkite rizikos grupes – vaikus, senjorus, sergančiuosius lėtinėmis ligomis; niekada nepalikite jų uždaroje automobilyje.
  • Atkreipkite dėmesį į vaistus, kurie gali didinti riziką, ir pasitarkite su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją skubiai

  • jei kūno temperatūra labai pakilusi (ypač virš ~40 °C) arba >101 °F (≈38,3 °C) su neurologiniais simptomais;
  • jei atsiranda sumišimas, sąmonės netekimas, traukuliai, sunkus kvėpavimas arba greitas širdies ritmas;
  • jei simptomai nepraeina vartojant pirmosios pagalbos priemones arba žmogus negali gerti / negali palaikyti sąmonės.

Apibendrinant, hipertermija yra rimtas būklės pavadinimas, kai organizmas negali arba nespėja šalinti perteklinio šilumos. Ankstyvas atpažinimas, greita vėsinimo priemonių pradžia ir, esant reikalinga, skubi medicininė pagalba gali išgelbėti gyvybę.