Prakaitas ir prakaitavimas: apibrėžimas, funkcija, sudėtis ir liaukos
Sužinokite viską apie prakaitą ir prakaitavimą: priežastis, funkciją, prakaito sudėtį bei apokrinių ir merokrinių liaukų ypatybes.
Prakaitas arba prakaitas - tai skystis, kurį išskiria oda, kai kūnui karšta. Prakaitas gaminamas po odos paviršiumi esančiose prakaito liaukose. Jis išsiskiria iš mažų odos skylučių, vadinamų poromis. Daugiausia prakaito sudaro vanduo, tačiau jame yra ir šiek tiek druskų.
Kūnas prakaituoja, kad atvėstų. Tai yra kūno termoreguliacijos dalis. Prakaitas atima šilumą iš kūno, kai išgaruoja (virsta dujomis).
Kai kurie žmonės mano, kad prakaitas sukelia blogą kvapą. Daugelis žmonių naudoja specialius purškiklius, kad taip neatsitiktų. Dezodorantai paslepia prakaito kvapą. Antiperspirantai stabdo kūno prakaitavimą.
Mūsų odoje yra dvi skirtingos prakaito liaukų grupės: apokrininės ir merokrininės prakaito liaukos.
Prakaitas yra jūsų kūno būdas atvėsti, nesvarbu, ar papildoma šiluma atsiranda dėl sunkiai dirbančių raumenų, ar dėl pernelyg stimuliuojamų nervų. Vidutinio žmogaus odoje yra daugiau kaip 4 milijonai prakaito liaukų. Prakaito liaukos išsidėsčiusios visame kūne, išskyrus lūpas, spenelius ir išorinius lytinius organus. Prakaito liaukos yra odos sluoksnyje, vadinamame derma, kartu su kita "įranga", pavyzdžiui, nervų galūnėlėmis, plaukų folikulais ir pan.
Prakaito sudėtis
Pagrindinė prakaito dalis — vanduo, bet šalia jo randama ir kitų medžiagų. Tipinė sudėtis:
- vanduo (~95–99 %),
- elektrolitai: natrio ir chlorido druskos (priklausomai nuo vietos ir hidracijoss gali skirtis), kalis, mažesniais kiekiais kalcis ir magnis,
- organinės medžiagos: pieno rūgštis (laktatas), urea, amoniakas, mažos aminorūgščių koncentracijos, riebalų liekanos, įvairūs baltymai ir peptidai,
- hormoniniai ir farmakologiniai metabolitai (kai kurie vaistai, alkoholio perteklius gali būti skiriamas prakaitu),
- mikroorganizmų ir odos paviršiaus medžiagų liekanos (tai svarbu kvapui susidaryti).
Prakaitas paprastai yra hipotoninis (mažesnės druskų koncentracijos nei kraujyje), bet druskų kiekis gali didėti intensyviai prakaituojant arba po ilgo fizinio krūvio.
Prakaito liaukos: apokrininės ir merokrininės
Yra dvi pagrindinės liaukų rūšys:
- Merokrininės (ekrininės) liaukos — daugumos kūno paviršiuje esančios liaukos, atsakingos už termoreguliaciją. Jos secrete beveik skaidrų, vandeninį prakaitą. Šios liaukos reaguoja į kūno temperatūros pakilimą ir yra valdomos vegetatyvinės (simpatinės) nervų sistemos acetilcholino signalais.
- Apokrininės liaukos — daugiausia sutinkamos pažastyse, kirkšnyse, aplink spenelius ir kai kurias plaukuotas odos vietas. Jos pradeda aktyviau veikti brendimo metu ir gamina tirštesnį sekretą, kuriame daugiau riebalų ir baltymų — bakterijoms skaidant šį sekretą gali susidaryti būdingas kūno kvapas. Apokrininis prakaitas dažnai aktyvuojamas emocinio streso ar hormoninių pokyčių.
Reguliacija ir fiziologija
Prakaitavimą reguliuoja centrinė nervų sistema — hipotaliamas ir simpatinė nervų sistema. Skirtingi dirgikliai:
- temperatūros pakilimas (termoreguliacija),
- fizinė veikla (raumenų darbas, didėjanti metabolinė šiluma),
- emocinis stresas, nerimas (dažniau apokrinės/emosinės vietos),
- hormoniniai pokyčiai (pvz., menopauzės karščio bangos),
- vaistai (kai kurie antidepresantai, anticholinerginiai ar cholinerginiai preparatai gali didinti ar mažinti prakaitavimą),
- ligos (pvz., karščiavimas, skydliaukės hiperfunkcija — hipertiroidizmas).
Vandens išgarinimas nuo odos paviršiaus reikalauja latentinės šilumos; tai yra pagrindinis mechanizmas, kaip prakaitas atvėsina kūną.
Kvapas, bakterijos ir higiena
Švarus prakaitas savaime nėra stipriai kvapnus — nemalonų kvapą sukelia odos paviršiaus bakterijų skaidomi organiniai apokrininių sekretų komponentai. Todėl:
- reguliarus higienos palaikymas (plovimas) sumažina bakterijų kiekį ir kvapą,
- dezodorantai slopina nemalonų kvapą maskuodami kvapą arba veikdami antibakteriškai,
- antiperspirantai (dažniausiai aliuminio druskos) laikinai užkemša prakaito latakus ir mažina prakaitavimo intensyvumą tose vietose.
Sveikatos sutrikimai susiję su prakaitavimu
- Hiperhidrozė — padidėjęs lokalus arba bendras prakaitavimas, gali būti socialiai ir funkciškai varginantis. Gydymui taikomi antiperspirantai, vietinis klinetinis gydymas, jonoforezė, botulino toksino injekcijos, retkarčiais chirurginės procedūros.
- Anhidrozė — prakaito nebuvimas arba sumažėjimas, pavojinga karščio reguliacijai, gali atsirasti dėl nervų pažeidimo ar odos ligų.
- Bromhidrozė — ilgalaikis ir intensyvus kvapas, susijęs su bakterijų veikla ar specifinėmis medžiagų apykaitos ydomis.
Gydymas ir prevencija
Jei prakaitavimas trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją. Galimi sprendimai:
- stipresni antiperspirantai (receptiniai),
- botulino toksino injekcijos pažastyse ar kitose srityse — laikinai slopina nervinę stimuliaciją prakaito liaukoms,
- jonoforezė (elektroterapija) rankų ir kojų hiperhidrozei,
- chirurginiai metodai — simpathektomija arba vietinės liaukų pašalinimo procedūros (naudojami rečiau),
- gyvenimo būdo pakeitimai: tinkama drabužių medžiaga, dažnesnė higiena, mitybos ir vaistų peržiūra.
Kiti svarbūs faktai
- Prakaitavimas skiriasi tarp asmenų: priklauso nuo genetikos, amžiaus, fizinės būklės, klimato ir drabužių.
- Tam tikros kūno vietos prakaituoja daugiau (pazastys, delnai, pėdos), todėl jose ir kvapas gali būti ryškesnis.
- Maža prakaito dalis padeda šalinti tam tikrus medžiagų apykaitos produktus — prakaitas nėra pagrindinis šalinimo kelias, tačiau prisideda prie išmetamų medžiagų kiekio.
Jei jus neramina labai intensyvus kvapas arba staigus ir neįprastas prakaitavimo pokytis, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba dermatologu, kad būtų įvertinti galimi medicininiai priežastys ir parinktas tinkamas gydymas.
Prakaito lašai
Prakaito liaukos
Prakaito liauka yra ilgas, susuktas, tuščiaviduris ląstelių vamzdelis. Dermoje esančioje suvyniotoje dalyje gaminamas prakaitas, o ilgoji dalis yra latakas, jungiantis liauką su išoriniame odos paviršiuje esančia anga arba poromis. Simpatinės nervų sistemos nervinės ląstelės yra sujungtos su prakaito liaukomis. Yra dviejų tipų prakaito liaukos:
- Ekrininiai - gausiausias tipas, aptinkamas visame kūne, ypač ant delnų, kojų padų ir kaktos. Jos yra mažesnės, aktyvios nuo pat gimimo ir gamina prakaitą be baltymų.
- Apokrininiai - esantys pažastyse (pažastyse) ir išangės-genitalijų srityje. Jos yra didesnės už ekrinines liaukas ir paprastai baigiasi plaukeliais, o ne poromis. Be to, jos nieko nedaro iki lytinio brendimo.
Kaip gaminamas prakaitas
Nuolat prakaituojame, nors to nepastebime. Prakaitavimas yra pagrindinis organizmo būdas atsikratyti perteklinės kūno šilumos, kuri susidaro vykstant medžiagų apykaitai arba dirbant raumenims. Prakaito kiekis priklauso nuo mūsų emocijų ir fizinio aktyvumo. Prakaitas gali išsiskirti reaguojant į nervinę stimuliaciją, karštą oro temperatūrą ir (arba) fizinį krūvį. Pirmiausia sutelkime dėmesį į tai, kaip prakaitas gaminamas ekrininėje prakaito liaukoje.
Kai prakaito liauka stimuliuojama, ląstelės išskiria skystį (pirminį sekretą), panašų į plazmą, t. y. daugiausia vandens, kuriame yra didelė natrio ir chlorido bei maža kalio koncentracija, tačiau nėra baltymų ir riebalų rūgščių, kurių paprastai yra plazmoje. Šio skysčio šaltinis yra tarp ląstelių esantys tarpai (intersticiniai tarpai), į kuriuos skystis patenka iš dermos kraujagyslių (kapiliarų). Šis skystis keliauja iš susuktos dalies aukštyn tiesiuoju kanalu. Tai, kas vyksta tiesiajame kanale, priklauso nuo prakaito gamybos arba tekėjimo greičio:
- Maža prakaito gamyba (ramybės būsenoje, vėsioje temperatūroje) - tiesiojo latako ląstelės reabsorbuoja didžiąją dalį natrio ir chloro iš skysčio. Taip atsitinka todėl, kad reabsorbcijai pakanka laiko. Be to, vanduo reabsorbuojamas osmosiškai. Taigi į išorę patenka nedaug prakaito. Be to, šio prakaito sudėtis gerokai skiriasi nuo pirminio sekreto. Jame nėra tiek daug natrio ir chlorido, o kalio yra daugiau.
- Didelė prakaito gamyba (fizinis krūvis, karšta temperatūra) - tiesiosios dalies ląstelės nespėja reabsorbuoti viso natrio ir chlorido iš pirminio sekreto. Todėl daug prakaito patenka į odos paviršių, o jo sudėtis yra artima pirminiam sekretui, bet ne visai tokia pati. Natrio ir chlorido koncentracija yra maždaug perpus mažesnė, o kalio - apie 20 proc. didesnė.
Apokrininėse prakaito liaukose prakaitas gaminamas taip pat. Tačiau apokrininių liaukų prakaite taip pat yra baltymų ir riebalų rūgščių, dėl kurių prakaitas tampa tirštesnis ir įgauna pienišką ar gelsvą spalvą. Todėl drabužių dėmės po pažastimis atrodo gelsvos. Pats prakaitas neturi jokio kvapo, tačiau kai ant odos ir plaukų esančios bakterijos metabolizuoja baltymus ir riebalų rūgštis, jos sukelia nemalonų kvapą. Štai kodėl dezodorantai ir antiperspirantai naudojami pažastims, o ne visam kūnui.
Didžiausias prakaito kiekis, kurį gali išskirti karštam klimatui neprisitaikęs žmogus, yra maždaug vienas litras per valandą. Nuostabu, bet jei persikelsite į karšto klimato šalis, pavyzdžiui, Amerikos pietvakarių dykumą arba tropikus, per šešias savaites prakaito gamyba padidės iki 2-3 litrų per valandą! Atrodo, kad tai yra didžiausias galimas pagaminti prakaito kiekis.
Prakaito funkcija
Kai prakaitas garuoja nuo odos paviršiaus, jis pašalina šilumos perteklių ir vėsina. Tai iš tikrųjų lemia fizikos principas, kuris skamba taip. Norint vandenį iš skysčio paversti garais, reikia tam tikro šilumos kiekio, vadinamo garavimo šiluma. Ši šilumos energija padidina vandens molekulių greitį, kad jos galėtų pasišalinti į orą. Vandens atveju ši vertė yra 540 kalorijų/gramui arba 2,26 x 106 džaulių/kilogramui. Taigi, jei per vieną valandą galite išprakaituoti vieną litrą prakaito, kuris yra lygus 1000 g arba 1 kg (vandens tankis yra 1 g/ml arba 1 kg/l), iš jūsų kūno gali būti pašalinta 540 000 kalorijų šilumos. Tai kraštutinis pavyzdys, kuriame naudojamas didžiausias galimas žmogaus prakaito kiekis. Paprastai visas prakaitas neišgaruoja, o nuteka nuo odos. Be to, ne visa organizme susidariusi šilumos energija prarandama su prakaitu. Dalis jų tiesiogiai išspinduliuojama nuo odos į orą, o dalis prarandama per kvėpavimo takus plaučiuose.
Pagrindinis veiksnys, turintis įtakos garavimo greičiui, yra santykinis oro drėgnumas aplink jus. Jei oras yra drėgnas, jame jau yra vandens garų, tikriausiai beveik prisotintų, ir daugiau jų jis negali priimti. Todėl prakaitas neišgaruoja ir nesušaldo jūsų kūno taip efektyviai, kaip tada, kai oras yra sausas.
Galiausiai, kai prakaito vanduo išgaruoja, ant odos lieka druskų (natrio, chlorido ir kalio), todėl oda yra sūraus skonio. Iš organizmo netekus per daug druskų ir vandens, galite greitai dehidratuoti, o tai gali sukelti kraujotakos sutrikimus, inkstų nepakankamumą ir šilumos smūgį. Todėl svarbu gerti daug skysčių, kai sportuojate arba būnate lauke aukštoje temperatūroje. Sportiniuose gėrimuose yra tam tikrų druskų, kurios pakeičia su prakaitu prarastas druskas.
Emocijų poveikis
Prakaitavimas priklauso nuo emocinės būsenos. Kai nervinatės, nerimaujate ar bijote, organizme padidėja simpatinių nervų aktyvumas ir epinefrino išsiskyrimas iš antinksčių. Šios medžiagos veikia prakaito liaukas, ypač esančias delnuose ir pažastyse, ir skatina prakaitavimą. Todėl jaučiate "šaltą" prakaitą. Be to, dėl padidėjusios simpatinių nervų veiklos odoje pakinta jos elektrinė varža, o tai yra galvaninės odos reakcijos, naudojamos melo detektoriaus testuose, pagrindas.
Per didelis prakaitavimas
Pernelyg gausiai prakaituoja delnai arba pažastys. Jei prakaitavimą sukelia ne emocinė ar fizinė veikla, jis vadinamas diaforeze arba hiperhidroze. Tai dažnai būna gėdinga būklė. Priežastis ar priežastys nežinomos. Būklę gali lemti šios priežastys:
- hormonų pusiausvyros sutrikimai (pvz., moterų menopauzė).
- skydliaukės hiperaktyvumas (skydliaukės hormonas didina organizmo medžiagų apykaitą ir šilumos gamybą).
- tam tikri maisto produktai ir vaistai (pvz., kava, kurioje yra daug kofeino).
- pernelyg didelis simpatinės nervų sistemos aktyvumas.
Šią būklę galima gydyti.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra prakaitas?
A: Prakaitas yra skystis, kurį išskiria po oda esančios prakaito liaukos, kai kūnui karšta.
K: Kokia yra pagrindinė prakaito paskirtis?
A: Pagrindinė prakaito paskirtis - vėsinti kūną, nes tai yra termoreguliacijos dalis.
K: Kokių dviejų tipų prakaito liaukos yra mūsų odoje?
A: Odoje yra dviejų tipų prakaito liaukos: apokrininės prakaito liaukos ir merokrininės prakaito liaukos.
K: Ką dažniausiai sudaro prakaitas?
A: Daugiausia prakaito sudėtyje yra vandens ir šiek tiek druskų.
K: Kodėl kai kurie žmonės mano, kad prakaitas sukelia blogą kvapą?
A: Kai kurie žmonės mano, kad prakaitas sukelia nemalonų kvapą, nes prakaitui garuojant gali likti nemalonus kvapas.
K: Ką veikia dezodorantai?
A: Dezodorantai paslepia prakaito kvapą.
K: Ką veikia antiperspirantai?
A: Antiperspirantai stabdo kūno prakaitavimą.
Ieškoti