Prakaitas arba prakaitas - tai skystis, kurį išskiria oda, kai kūnui karšta. Prakaitas gaminamas po odos paviršiumi esančiose prakaito liaukose. Jis išsiskiria iš mažų odos skylučių, vadinamų poromis. Daugiausia prakaito sudaro vanduo, tačiau jame yra ir šiek tiek druskų.
Kūnas prakaituoja, kad atvėstų. Tai yra kūno termoreguliacijos dalis. Prakaitas atima šilumą iš kūno, kai išgaruoja (virsta dujomis).
Kai kurie žmonės mano, kad prakaitas sukelia blogą kvapą. Daugelis žmonių naudoja specialius purškiklius, kad taip neatsitiktų. Dezodorantai paslepia prakaito kvapą. Antiperspirantai stabdo kūno prakaitavimą.
Mūsų odoje yra dvi skirtingos prakaito liaukų grupės: apokrininės ir merokrininės prakaito liaukos.
Prakaitas yra jūsų kūno būdas atvėsti, nesvarbu, ar papildoma šiluma atsiranda dėl sunkiai dirbančių raumenų, ar dėl pernelyg stimuliuojamų nervų. Vidutinio žmogaus odoje yra daugiau kaip 4 milijonai prakaito liaukų. Prakaito liaukos išsidėsčiusios visame kūne, išskyrus lūpas, spenelius ir išorinius lytinius organus. Prakaito liaukos yra odos sluoksnyje, vadinamame derma, kartu su kita "įranga", pavyzdžiui, nervų galūnėlėmis, plaukų folikulais ir pan.
Prakaito sudėtis
Pagrindinė prakaito dalis — vanduo, bet šalia jo randama ir kitų medžiagų. Tipinė sudėtis:
- vanduo (~95–99 %),
- elektrolitai: natrio ir chlorido druskos (priklausomai nuo vietos ir hidracijoss gali skirtis), kalis, mažesniais kiekiais kalcis ir magnis,
- organinės medžiagos: pieno rūgštis (laktatas), urea, amoniakas, mažos aminorūgščių koncentracijos, riebalų liekanos, įvairūs baltymai ir peptidai,
- hormoniniai ir farmakologiniai metabolitai (kai kurie vaistai, alkoholio perteklius gali būti skiriamas prakaitu),
- mikroorganizmų ir odos paviršiaus medžiagų liekanos (tai svarbu kvapui susidaryti).
Prakaitas paprastai yra hipotoninis (mažesnės druskų koncentracijos nei kraujyje), bet druskų kiekis gali didėti intensyviai prakaituojant arba po ilgo fizinio krūvio.
Prakaito liaukos: apokrininės ir merokrininės
Yra dvi pagrindinės liaukų rūšys:
- Merokrininės (ekrininės) liaukos — daugumos kūno paviršiuje esančios liaukos, atsakingos už termoreguliaciją. Jos secrete beveik skaidrų, vandeninį prakaitą. Šios liaukos reaguoja į kūno temperatūros pakilimą ir yra valdomos vegetatyvinės (simpatinės) nervų sistemos acetilcholino signalais.
- Apokrininės liaukos — daugiausia sutinkamos pažastyse, kirkšnyse, aplink spenelius ir kai kurias plaukuotas odos vietas. Jos pradeda aktyviau veikti brendimo metu ir gamina tirštesnį sekretą, kuriame daugiau riebalų ir baltymų — bakterijoms skaidant šį sekretą gali susidaryti būdingas kūno kvapas. Apokrininis prakaitas dažnai aktyvuojamas emocinio streso ar hormoninių pokyčių.
Reguliacija ir fiziologija
Prakaitavimą reguliuoja centrinė nervų sistema — hipotaliamas ir simpatinė nervų sistema. Skirtingi dirgikliai:
- temperatūros pakilimas (termoreguliacija),
- fizinė veikla (raumenų darbas, didėjanti metabolinė šiluma),
- emocinis stresas, nerimas (dažniau apokrinės/emosinės vietos),
- hormoniniai pokyčiai (pvz., menopauzės karščio bangos),
- vaistai (kai kurie antidepresantai, anticholinerginiai ar cholinerginiai preparatai gali didinti ar mažinti prakaitavimą),
- ligos (pvz., karščiavimas, skydliaukės hiperfunkcija — hipertiroidizmas).
Vandens išgarinimas nuo odos paviršiaus reikalauja latentinės šilumos; tai yra pagrindinis mechanizmas, kaip prakaitas atvėsina kūną.
Kvapas, bakterijos ir higiena
Švarus prakaitas savaime nėra stipriai kvapnus — nemalonų kvapą sukelia odos paviršiaus bakterijų skaidomi organiniai apokrininių sekretų komponentai. Todėl:
- reguliarus higienos palaikymas (plovimas) sumažina bakterijų kiekį ir kvapą,
- dezodorantai slopina nemalonų kvapą maskuodami kvapą arba veikdami antibakteriškai,
- antiperspirantai (dažniausiai aliuminio druskos) laikinai užkemša prakaito latakus ir mažina prakaitavimo intensyvumą tose vietose.
Sveikatos sutrikimai susiję su prakaitavimu
- Hiperhidrozė — padidėjęs lokalus arba bendras prakaitavimas, gali būti socialiai ir funkciškai varginantis. Gydymui taikomi antiperspirantai, vietinis klinetinis gydymas, jonoforezė, botulino toksino injekcijos, retkarčiais chirurginės procedūros.
- Anhidrozė — prakaito nebuvimas arba sumažėjimas, pavojinga karščio reguliacijai, gali atsirasti dėl nervų pažeidimo ar odos ligų.
- Bromhidrozė — ilgalaikis ir intensyvus kvapas, susijęs su bakterijų veikla ar specifinėmis medžiagų apykaitos ydomis.
Gydymas ir prevencija
Jei prakaitavimas trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją. Galimi sprendimai:
- stipresni antiperspirantai (receptiniai),
- botulino toksino injekcijos pažastyse ar kitose srityse — laikinai slopina nervinę stimuliaciją prakaito liaukoms,
- jonoforezė (elektroterapija) rankų ir kojų hiperhidrozei,
- chirurginiai metodai — simpathektomija arba vietinės liaukų pašalinimo procedūros (naudojami rečiau),
- gyvenimo būdo pakeitimai: tinkama drabužių medžiaga, dažnesnė higiena, mitybos ir vaistų peržiūra.
Kiti svarbūs faktai
- Prakaitavimas skiriasi tarp asmenų: priklauso nuo genetikos, amžiaus, fizinės būklės, klimato ir drabužių.
- Tam tikros kūno vietos prakaituoja daugiau (pazastys, delnai, pėdos), todėl jose ir kvapas gali būti ryškesnis.
- Maža prakaito dalis padeda šalinti tam tikrus medžiagų apykaitos produktus — prakaitas nėra pagrindinis šalinimo kelias, tačiau prisideda prie išmetamų medžiagų kiekio.
Jei jus neramina labai intensyvus kvapas arba staigus ir neįprastas prakaitavimo pokytis, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba dermatologu, kad būtų įvertinti galimi medicininiai priežastys ir parinktas tinkamas gydymas.
