Prakaitas

Prakaito liaukos

Prakaito liauka yra ilgas, susuktas, tuščiaviduris ląstelių vamzdelis. Dermoje esančioje suvyniotoje dalyje gaminamas prakaitas, o ilgoji dalis yra latakas, jungiantis liauką su išoriniame odos paviršiuje esančia anga arba poromis. Simpatinės nervų sistemos nervinės ląstelės yra sujungtos su prakaito liaukomis. Yra dviejų tipų prakaito liaukos:

• Ekrininiai - gausiausias tipas, aptinkamas visame kūne, ypač ant delnų, kojų padų ir kaktos. Jos yra mažesnės, aktyvios nuo pat gimimo ir gamina prakaitą be baltymų.
• Apokrininiai - esantys pažastyse (pažastyse) ir išangės-genitalijų srityje. Jos yra didesnės už ekrinines liaukas ir paprastai baigiasi plaukeliais, o ne poromis. Be to, jos nieko nedaro iki lytinio brendimo.

Kaip gaminamas prakaitas

Nuolat prakaituojame, nors to nepastebime. Prakaitavimas yra pagrindinis organizmo būdas atsikratyti perteklinės kūno šilumos, kuri susidaro vykstant medžiagų apykaitai arba dirbant raumenims. Prakaito kiekis priklauso nuo mūsų emocijų ir fizinio aktyvumo. Prakaitas gali išsiskirti reaguojant į nervinę stimuliaciją, karštą oro temperatūrą ir (arba) fizinį krūvį. Pirmiausia sutelkime dėmesį į tai, kaip prakaitas gaminamas ekrininėje prakaito liaukoje.

Kai prakaito liauka stimuliuojama, ląstelės išskiria skystį (pirminį sekretą), panašų į plazmą, t. y. daugiausia vandens, kuriame yra didelė natrio ir chlorido bei maža kalio koncentracija, tačiau nėra baltymų ir riebalų rūgščių, kurių paprastai yra plazmoje. Šio skysčio šaltinis yra tarp ląstelių esantys tarpai (intersticiniai tarpai), į kuriuos skystis patenka iš dermos kraujagyslių (kapiliarų). Šis skystis keliauja iš susuktos dalies aukštyn tiesiuoju kanalu. Tai, kas vyksta tiesiajame kanale, priklauso nuo prakaito gamybos arba tekėjimo greičio:

• Maža prakaito gamyba (ramybės būsenoje, vėsioje temperatūroje) - tiesiojo latako ląstelės reabsorbuoja didžiąją dalį natrio ir chloro iš skysčio. Taip atsitinka todėl, kad reabsorbcijai pakanka laiko. Be to, vanduo reabsorbuojamas osmosiškai. Taigi į išorę patenka nedaug prakaito. Be to, šio prakaito sudėtis gerokai skiriasi nuo pirminio sekreto. Jame nėra tiek daug natrio ir chlorido, o kalio yra daugiau.
• Didelė prakaito gamyba (fizinis krūvis, karšta temperatūra) - tiesiosios dalies ląstelės nespėja reabsorbuoti viso natrio ir chlorido iš pirminio sekreto. Todėl daug prakaito patenka į odos paviršių, o jo sudėtis yra artima pirminiam sekretui, bet ne visai tokia pati. Natrio ir chlorido koncentracija yra maždaug perpus mažesnė, o kalio - apie 20 proc. didesnė.

Apokrininėse prakaito liaukose prakaitas gaminamas taip pat. Tačiau apokrininių liaukų prakaite taip pat yra baltymų ir riebalų rūgščių, dėl kurių prakaitas tampa tirštesnis ir įgauna pienišką ar gelsvą spalvą. Todėl drabužių dėmės po pažastimis atrodo gelsvos. Pats prakaitas neturi jokio kvapo, tačiau kai ant odos ir plaukų esančios bakterijos metabolizuoja baltymus ir riebalų rūgštis, jos sukelia nemalonų kvapą. Štai kodėl dezodorantai ir antiperspirantai naudojami pažastims, o ne visam kūnui.

Didžiausias prakaito kiekis, kurį gali išskirti karštam klimatui neprisitaikęs žmogus, yra maždaug vienas litras per valandą. Nuostabu, bet jei persikelsite į karšto klimato šalis, pavyzdžiui, Amerikos pietvakarių dykumą arba tropikus, per šešias savaites prakaito gamyba padidės iki 2-3 litrų per valandą! Atrodo, kad tai yra didžiausias galimas pagaminti prakaito kiekis.

Prakaito funkcija

Kai prakaitas garuoja nuo odos paviršiaus, jis pašalina šilumos perteklių ir vėsina. Tai iš tikrųjų lemia fizikos principas, kuris skamba taip. Norint vandenį iš skysčio paversti garais, reikia tam tikro šilumos kiekio, vadinamo garavimo šiluma. Ši šilumos energija padidina vandens molekulių greitį, kad jos galėtų pasišalinti į orą. Vandens atveju ši vertė yra 540 kalorijų/gramui arba 2,26 x 106 džaulių/kilogramui. Taigi, jei per vieną valandą galite išprakaituoti vieną litrą prakaito, kuris yra lygus 1000 g arba 1 kg (vandens tankis yra 1 g/ml arba 1 kg/l), iš jūsų kūno gali būti pašalinta 540 000 kalorijų šilumos. Tai kraštutinis pavyzdys, kuriame naudojamas didžiausias galimas žmogaus prakaito kiekis. Paprastai visas prakaitas neišgaruoja, o nuteka nuo odos. Be to, ne visa organizme susidariusi šilumos energija prarandama su prakaitu. Dalis jų tiesiogiai išspinduliuojama nuo odos į orą, o dalis prarandama per kvėpavimo takus plaučiuose.

Pagrindinis veiksnys, turintis įtakos garavimo greičiui, yra santykinis oro drėgnumas aplink jus. Jei oras yra drėgnas, jame jau yra vandens garų, tikriausiai beveik prisotintų, ir daugiau jų jis negali priimti. Todėl prakaitas neišgaruoja ir nesušaldo jūsų kūno taip efektyviai, kaip tada, kai oras yra sausas.

Galiausiai, kai prakaito vanduo išgaruoja, ant odos lieka druskų (natrio, chlorido ir kalio), todėl oda yra sūraus skonio. Iš organizmo netekus per daug druskų ir vandens, galite greitai dehidratuoti, o tai gali sukelti kraujotakos sutrikimus, inkstų nepakankamumą ir šilumos smūgį. Todėl svarbu gerti daug skysčių, kai sportuojate arba būnate lauke aukštoje temperatūroje. Sportiniuose gėrimuose yra tam tikrų druskų, kurios pakeičia su prakaitu prarastas druskas.

Emocijų poveikis

Prakaitavimas priklauso nuo emocinės būsenos. Kai nervinatės, nerimaujate ar bijote, organizme padidėja simpatinių nervų aktyvumas ir epinefrino išsiskyrimas iš antinksčių. Šios medžiagos veikia prakaito liaukas, ypač esančias delnuose ir pažastyse, ir skatina prakaitavimą. Todėl jaučiate "šaltą" prakaitą. Be to, dėl padidėjusios simpatinių nervų veiklos odoje pakinta jos elektrinė varža, o tai yra galvaninės odos reakcijos, naudojamos melo detektoriaus testuose, pagrindas.

Per didelis prakaitavimas

Pernelyg gausiai prakaituoja delnai arba pažastys. Jei prakaitavimą sukelia ne emocinė ar fizinė veikla, jis vadinamas diaforeze arba hiperhidroze. Tai dažnai būna gėdinga būklė. Priežastis ar priežastys nežinomos. Būklę gali lemti šios priežastys:

• hormonų pusiausvyros sutrikimai (pvz., moterų menopauzė).
• skydliaukės hiperaktyvumas (skydliaukės hormonas didina organizmo medžiagų apykaitą ir šilumos gamybą).
• tam tikri maisto produktai ir vaistai (pvz., kava, kurioje yra daug kofeino).
• pernelyg didelis simpatinės nervų sistemos aktyvumas.

Šią būklę galima gydyti.