Pasiutligė
Pasiutligė yra neurotropinis (susijęs su nueronais) virusas, virusinė zoonozinė liga (gali plisti žmonėms per gyvūnus), sukelianti ūminį encefalitą.
Paprastai žmonės (ir gyvūnai) nuo jos miršta (ji yra mirtina). Vaistų nuo jos nėra. Žmonės, kurie gydomi netrukus po užsikrėtimo, turi galimybę išgyventi.
Liga perduodama per seiles ir kraują. Paprastai ja užsikrečiama įkandus pasiutusiam žinduoliui. Daugelyje šalių naminiai gyvūnai, pavyzdžiui, šunys, turi būti nuo jos skiepijami.
Pasiutlige užsikrėtęs šuo.
Gydymas
Pasiutligės gydyti negalima. Nuo pasiutligės yra vakcina (vaistas, kuriuo bandoma išvengti pasiutligės). Pirmieji vakciną 1885 m. sukūrė Louis Pasteur ir Pierre Paul Émile Roux. Šiai vakcinai buvo naudojamas gyvas virusas, užaugintas triušiuose ir susilpnintas (išdžiovinant). Pirmasis paskiepytas asmuo buvo Josephas Meisteris (9 metų berniukas, kuriam įkando šuo). Panašios į šią vakcinos tebenaudojamos ir šiandien, tačiau daugiau naudojamos kitos vakcinos (virusas auginamas naudojant ląstelių kultūras).
Taip pat yra gydymo būdas, kurį galima taikyti įkandus žmogui. Jį reikia atlikti per 6 dienas nuo įkandimo. Nėra jokio būdo sužinoti, ar žmogus yra užsikrėtęs, kol nėra per vėlu. Gydymas pradedamas nuo žaizdos plovimo. Tai daroma siekiant sumažinti į organizmą patenkančių viruso dalelių skaičių. Dažnai pacientams skiriama viena imunoglobulino dozė ir tam tikras vakcinų skaičius, per nustatytą laikotarpį, paprastai per mėnesį.
