Markhoras (Capra falconeri) yra didelė laukinė ožka, priskiriama Caprinae šeimai. Jis aptinkamas Vidurinės Azijos, Karakorumo ir Vakarų Himalajų miškingose ir kalnuotose vietovėse—dažnai ant stačių šlaitų, uolėtų keterų ir krūmynų zonų.

Išvaizda

Markhorų ūgis ties pečiais svyruoja nuo 65 iki 115 cm. Suaugę gyvūnai paprastai sveria nuo 40 iki 110 kilogramų, tačiau dydis ir svoris priklauso nuo porūšio bei gyvenamos vietos. Patinai (patinai raguočiai) dažnai būna tamsesni, su ryškesniu juodu veidu ir ilgais baltais plaukais ant kaklo bei krūtinės, susiformuojančiais į guzą ar barzdą; šie plaukai gali siekti kelių dešimčių centimetrų. Patelės paprastai yra šviesesnės, smėlinės ar rudai įdegusios spalvos su baltesniu pilvuku ir kontrastingu raštu ant kojų.

Ragai—labiausiai atpažįstamas markhoro bruožas. Tiek patinai, tiek patelės turi spirališkai susisukusius (kamščio formos) ragus ragus, kurių ilgis pasiskirsto: patinų ragai gali užaugti iki 160 cm ilgio, o patelių – iki maždaug 25 cm.

Gyvenimo būdas ir mityba

Markhorai gyvena nuo maždaug 500 iki 3 500 metrų aukštyje. Jie yra stambiagabūs lipūnai ir puikiai prisitaikę gyventi stačiuose, uolingose reljefe. Minta įvairiomis augalinėmis medžiagomis: žolėmis, lapais, ūgliais, krūmų atžalomis ir kartais žemuogėmis. Dėl maisto prieinamumo markhorai dažnai stovi ant užpakalinių kojų, kad pasiektų aukštesnius medžių bei krūmų lapus.

Veiklos ritmas yra mišrus: markhorai daugiausia yra aktyvūs ankstyvą rytą ir vėlų popietę, o vidurdienį dažnai ilsisi. Patelės susiburia į bandas (grupes), kurių dydis svyruoja priklausomai nuo sąlygų—mažesnėse populiacijose tai gali būti tik kelios patelės, kitur grupės siekia keliasdešimt. Patinai dažniau gyvena vieni arba mažomis laisvomis grupelėmis, išskyrus poravimosi sezoną.

Dauginimasis ir gyvenimo ciklas

Poravimosi metas (rut) paprastai vyksta vėlyvą rudenį ar žiemą. Patelė vidutiniškai nešioja jauniklius apie 5–6 mėnesius; dažniausiai gimsta 1–2 jaunikliai. Jaunikliai pirmąsias savaites slepiasi tankmėse, kol sustiprėja ir pradeda vaikščioti su banda. Laukinėje gamtoje markhorai gyvena apie 10–14 metų, o nelaisvėje – dažnai ilgiau.

Priešiškos jėgos ir grėsmės

Natūralūs plėšrūnai yra sniego leopardai, vilkai, kitokie žvėrys ir kartais risčios lokys. Žmogaus keliamas pavojus yra didesnis: nelegalus medžioklės, perteklinė avių bei ožkų ganoma, buveinių naikinimas, ligos iš naminės galvijininkystės ir konfliktai su vietinėmis bendruomenėmis mažina markhorų skaičių.

Gamtosauga

Markhoras yra Pakistano nacionalinis gyvūnas ir simbolizuoja regiono laukinę gamtą. Daugelyje teritorijų imtasi apsaugos priemonių—nuo draustinių iki bendruomenės pagrindu organizuojamos reguliuojamos medžioklės programų, kurios kai kuriose vietovėse padėjo atkurti populiacijas. Nepaisant to, markhoras vis dar išlieka pažeidžiamas dėl nelegalaus medžioklės ir buveinių praradimo.

Populiacijų dydis skirtingais vertinimais svyruoja; vietovėse, kur taikomos veiksmingos apsaugos priemonės, skaičiai auga, tačiau kai kuriose regiono dalyse gyvūnų tebėra nedaug. Apskritai laukinėje gamtoje gyvena kelis tūkstančius markhorų, daugiausia šiauriniuose Pakistano regionuose, įskaitant Čitralį, Gizarą ir Hunzą.

Įdomūs faktai

  • Markhoro pavadinimas kilęs iš persų kalbos: „mar“ reiškia „gyvatė“, o „khor“ – „valgantis“, t. y. „gyvatės valgytojas“; legenda susijusi su jų ragų forma ir drąsa prieš plėšrūnus.
  • Jų spiraliniai ragai yra labai charakteringi ir dažnai juos atpažįsta net toli nuo gyvūno kūno.
  • Specialios bendruomenių ir vyriausybinės iniciatyvos Pakistane tapo sektinu pavyzdžiu, kaip tvari medžioklė ir vietos žmonių įtraukimas gali padėti išsaugoti rūšis.

Markhoras yra įdomus ir svarbus kalnų ekosistemų gyvūnas — jo išlikimas priklauso nuo efektyvios apsaugos, kontrolės prieš nelegalią medžioklę ir tarpusavio supratimo su vietinėmis bendruomenėmis.