Mauisaurus — milžiniškas kreidos periodo plesiozauras iš Naujosios Zelandijos
Mauisaurus — milžiniškas kreidos periodo pleziozauras iš Naujosios Zelandijos: 8+ m ilgio, 68 kaklo slankstelių, galingi pelekai ir aštrūs dantys.
Mauisaurus („Maui roplys“) yra pleziozaurų gentis, žinoma iš viršutinės kreidos sluoksnių Naujojoje Zelandijoje, datuojama maždaug prieš 80–69 milijonus metų. Tai vienas didžiausių regiono žinomų pleziozaurų ir — pagal kai kurių vertinimų duomenis — vienas įspūdingiausių jūrinių roplių, kadaise gyvenusių Naujosios Zelandijos vandenyse. Vienintelė tradiciškai priskiriama rūšis yra Mauisaurus haasti, tačiau genties monopolis ir kai kurie konkretūs radiniai yra aptarinėjami mokslo literatūroje.
Aprašymas ir dydis
Mauisaurus turėjo labai ilgą kaklą: manoma, kad jam priklausė apie 68 kaklo slanksteliai, todėl jo kaklas buvo vienas ilgiausių tarp pleziozaurų. Bendra kūno forma atitiko ilganugarį elasmosauridinį tipą — lieknas kūnas su labai ilgais kaklo slanksteliais ir santykinai mažesne galva. Remiantis rastais fragmentais, bendras individų ilgis buvo didesnis nei 8 metrai; kai kurie įvertinimai nurodo ir didesnius matmenis, tačiau tikslus dydis priklauso nuo to, kuriems fragmentams priskiriami konkretūs eksponatai.
Anatomija ir judėjimas
- Dažnai minima savybė: keturi ploni, tačiau platūs pelekai — du poros (priekiniai ir galiniai) — kurie veikė kaip pagrindiniai judėjimo propulsoriai vandenyje.
- Plaukimo būdas: pleziozaurai plaukė naudodami pelekus bangomis ar „sparno“ judesiais; tai leido manevruoti, judėti greitai ir išlaikyti stabilumą atviroje jūroje bei pakrantėse.
- Galva ir dantys: Mauisaurus buvo mėsėdis — turėjo smaigališkus, aštrius dantis, tinkamus gaudyti žuvis ir galimai kalmarus bei kitus galvakojus.
Gyvenamoji aplinka ir ekologija
Mauisaurus gyveno atviroje jūroje ir pakrančių vandenyse, kur maistas buvo gausus — žuvys, kalmarai ir kiti jūriniai bestuburiai. Kaip didelis plėšrūnas, jis užėmė aukštą trofinį lygmenį ekosistemoje. Dėl ilgo kaklo galėjo pasiekti siauras nišas gaudant smulkesnę žuvį arba greitai išplėšti grobį iš tirštesnio vandens srauto.
Fosilijų radinys ir taksonomija
Fosilijos rasta įvairiose Naujosios Zelandijos vietose; radiniai apima fragmentiškus skeleto elementus — slankstelius, pelekų kaulus ir kai kuriuos kaukolės fragmentus. Nors yra pranešimų apie kelis egzempliorius, tik dalis jų yra gerai išsilaikę ir pakankamai užtikrintai interpretuojami. Dėl fragmentiškumo ir panašumų su kitomis ilgakaklėmis pleziozaurų gentimis, Mauisaurus taksonominė padėtis yra aptarinėjama: kai kurie mokslininkai mano, jog genties vardas gali būti nomen dubium ir dalis medžiagos gali priklausyti kitoms gentyms ar rūšims. Vis dėlto Mauisaurus haasti ilgą laiką minimas kaip simbolinis Naujosios Zelandijos kreidos jūrų fauna atstovas.
Mokslinis ir kultūrinis reikšmingumas
Mauisaurus turi didelę reikšmę Naujosios Zelandijos paleontologijai — tai vienas geriau žinomų vietinių kreidos periodo jūros roplių. Pavadinimas siejamas su Māori mitologija (Maui), o radiniai saugomi nacionaliniuose bei regioniniuose muziejuose. Tyrimai ir toliau tęsiasi: naujos analizės ir palyginimai su kitomis pleziozaurų rūšimis padeda geriau suprasti šios genties vietą evoliucijoje ir platesnėje kreidos periodo jūrų faunoje.
Mauisaurus — įdomus pavyzdys, kaip fragmentiška fosilijų bazė gali suteikti svarbios informacijos apie praeities ekosistemas, tačiau tuo pačiu ir kelti papildomų klausimų, kuriuos sprendžia tolesni išsamūs morfologiniai bei filogenetiniai tyrimai.

Atkūrimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kada gyveno Mauisauras?
Atsakymas: Mauisauras gyveno viršutinėje kreidoje maždaug prieš 80-69 milijonus metų.
K: Kas yra Mauisauras?
A: Mauisaurus yra pleziozaurų gentis.
K: Ar Mauisaurus buvo didžiausias jūrų roplys Naujosios Zelandijos vandenyse tuo metu?
A: Taip, Mauisauras buvo bene didžiausias jūrų roplys Naujosios Zelandijos vandenyse tuo metu.
K: Kokio dydžio buvo Mauisauras?
A: Mauisauras buvo daugiau kaip 8 metrų (26 pėdų) ilgio.
K: Kiek kaklo slankstelių turėjo Mauisauras?
A: Mauisauras turėjo 68 kaklo slankstelius.
K.: Kam Mauisauras naudojo savo pelekus?
A.: Mauisauras turėjo dvi dideles pelekų grupes, kurios padėjo jam plaukti dideliu greičiu, bet taip pat galėjo leisti jam trumpam išplaukti į krantą.
K: Kuo maitinosi Mauisauras?
A.: Mauisauras buvo mėsėdis, maitinosi žuvimis arba kalmarais, turėjo aštrius dantytus dantis, kuriais griebdavo grobį.
Ieškoti