Megafauna: apibrėžimas — pleistoceno mamutai, didieji gyvūnai ir išnykimas
Kas yra megafauna?
Megafauna — tai terminas, naudojamas apibūdinti labai didelius gyvūnus. Jo reikšmė gali skirtis priklausomai nuo konteksto: ekologijoje dažnai vadinami gyvūnai, kurių kūno masė viršija maždaug 44 kg (100 svarų), tačiau paprastam vartojimui užtenka ir plačiojo supratimo — „dideli“ gyvūnai. Šis terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie pleistoceno megafauną - didelius paskutiniojo ledynmečio sausumos gyvūnus, tokius kaip mamutai.
Pleistoceno megafauna ir Holocenas
Pleistoceno laikotarpis (maždaug prieš 2,6 mln. – 11 700 metų) pasižymėjo gausa stambių rūšių, kurių dauguma išnyko per perėjimą į dabartinį Holoceno epochą. Jo naudojimas susijęs su diskusijomis apie holoceno išnykimus, kurie įvyko po ledynmečio. Dauguma stambių sausumos gyvūnų, gyvenusių prieš 12 000 metų, dabar yra išnykę, ir daug diskutuojama, kas tai lėmė.
Pavyzdžiai — gyvi ir išnykę
- Šiuolaikiniai didžiausi laukiniai sausumos gyvūnai: dramblius, žirafas, hipopotamus, raganosius, briedžius, kondorus ir kt. — šios rūšys dažnai vadinamos dabartine megafauna.
- Pleistoceno pavyzdžiai: mamutai, milžiniški žinduoliai ir kiti didžiuliai gyvūnai, kurie gyveno prieš ir per paskutinį ledynmetį.
- Salų megafauna: Madagaskaro drambliniai paukščiai ir Naujosios Zelandijos moa — pavyzdžiai, kaip salų gyvūnija jautriai reagavo į žmogaus įsikišimą.
Išnykimo priežastys
Yra dvi pagrindinės, plačiai nagrinėjamos hipotezės, kodėl daug megafaunos rūšių išnyko:
- Žmonių medžioklė (dar vadinama „overkill“ hipoteze) — kai žmonės atsikėlė į naujas teritorijas, jie medžiojo lengvai sugautinas dideles rūšis, o tai greitai sumažindavo jų populiacijas.
- Klimato kaita — perėjimas iš ledynmečio į šiltesnį Holoceną pakeitė buveines, augmeniją ir vandens prieinamumą, todėl kai kurios rūšys negalėjo prisitaikyti arba jų maisto ištekliai sumažėjo.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai dažnai pabrėžia, kad abu veiksniai veikia kartu: klimato svyravimai kartu su žmogaus spaudimu — medžiokle, buveinių naikinimu ir kitokiu poveikiu — sudaro pakankamą paaiškinimą, kodėl anksčiau sėkmingai buvę gyvūnai dabar išnyko. Be to, langinės ekologinės grandinės ir tropinio miško pertvarka dažnai smarkiai paveikdavo didžiųjų rūšių išlikimą.
Pavyzdžiai: Madagaskaro drambliniai paukščiai ir moa
Madagaskaro drambliniai paukščiai (vienspalviai, dideli, skridimo neturintys paukščiai) greičiausiai išnyko per tūkstantmečius po to, kai salą užėmė žmonės — archeologiniai bei radiokarboniniai duomenys rodo ryšį tarp žmogaus įsikūrimų ir šių paukščių nykimo. Panašiai Naujojoje Zelandijoje moa buvo plačiai medžiojami ir naikinami, o archeologinių vietovių, kuriose yra moa medžioklės įrodymų, yra visoje Naujojoje Zelandijoje. Moa išnyko maždaug prieš penkis šimtus metų po polineziečių (vėliau vadinamų maoriais) atvykimo; kartu su žmogaus veikla moa populiacijas papildomai paveikė plėšrūnai, pvz., Haast erelis.
Megafaunos ekosisteminė reikšmė ir šiandienos išsaugojimas
Megafauna atlieka svarbias ekosistemines funkcijas: ji padeda skleistis sėkloms, palaikyti augalų bendrijas, pernešti maistines medžiagas ir formuoti kraštovaizdžius. Daugialypis didžiųjų gyvūnų praradimas pakeičia ekosistemų struktūrą ir gali sukelti tolimesnius sudėtingus pokyčius.
Šiandienos iššūkis — išsaugoti likusias megafaunos rūšis, ypač dramblius, žirafas, hipopotamus ir raganosius, kuriuos grėsmė kelia brakonieriavimas, buveinių naikinimas ir klimato kaita. Išsaugojimo priemonės apima buveinių apsaugą, kovą su nelegalia prekyba gyvūnais, vietinių bendruomenių įtraukimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Išvados
Megafauna — platus ir svarbus reiškinys biologijoje ir ekologijoje. Išnykimai per perėjimą iš pleistoceno į holoceną rodo, kad tiek gamtiniai procesai (klimato pokyčiai), tiek žmogaus veikla (medžioklė) gali turėti didelį poveikį. Supratimas apie šiuos procesus padeda planuoti šiandienos išsaugojimo veiksmus ir mažinti riziką, kad dabartinė megafauna patirs panašų likimą.
Megatherium NHM
Mastodontas, nuo 2,5 iki 3 metrų (8-10 pėdų) ties petimi ir sveriantis nuo 3500 iki 5400 kilogramų (4-6 tonų)
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra megafaunos apibrėžimas?
A: Megafauna - tai didelis gyvūnas, paprastai kalbama apie pleistoceno megafauną - didelį sausumos gyvūną, gyvenusį per paskutinį ledynmetį. Jis taip pat gali reikšti didžiausius laukinius sausumos gyvūnus, pavyzdžiui, dramblius, žirafas, hipopotamus, raganosius, briedžius ir kondorus.
K: Kokios yra dvi pagrindinės teorijos, kodėl šie anksčiau sėkmingai gyvenę gyvūnai dabar išnyko?
Atsakymas: Dvi pagrindinės teorijos, kodėl šie anksčiau sėkmingai gyvenę gyvūnai išnyko, yra žmonių medžioklė ir klimato kaita.
K: Kas lėmė dramblinių paukščių išnykimą Madagaskare?
A: Drambliai Madagaskare išnyko dėl žmonių medžioklės.
Klausimas: Prieš kiek laiko išnyko mojai?
A: Moa išnyko maždaug prieš penkis šimtus metų.
K: Koks gyvūnas medžiojo mausus prieš jiems išnykstant?
A: Prieš išnykstant molams, juos medžiojo Haasto ereliai.
Klausimas: Kas medžiojo mous po to, kai Haasto erelis išnyko?
A: Išnykus Haasto ereliui, maoriai maurus medžiojo maistui.
K: Ar klimato kaita galėjo prisidėti prie kai kurių rūšių išnykimo?
Atsakymas: Taip, klimato kaita galėjo prisidėti prie kai kurių rūšių išnykimo, nes ji galėjo būti viena iš pagrindinių jų išnykimo priežasčių.
