Hipopotamas (Hippopotamus amphibius), arba hipopotamas, senovės graikų kalba - upės arklys (Ιπποπόταμος), yra didelis Afrikos žinduolis, kuris paprastai minta augalais. Tai viena iš dviejų Hippopotamidae šeimos hipopotamų rūšių, kurios vis dar gyvos. Kita rūšis yra pigmėjus hipopotamas. Hipopotamai glaudžiai susiję su kitomis netikėtomis gyvūnų grupėmis — pagal evoliucinius tyrimus jie yra artimesni banginiams ir delfinams nei kitiems dideliems sausumos žinduoliams. Hipopotamai vaidina svarbų vaidmenį savo ekosistemose: jie perneša maistines medžiagas nuo žemės į vandenį, formuoja upių krantus ir skatina biologinę įvairovę.

Išvaizda ir dydis

Hipopotamų liemuo yra statinės formos, kūnas beveik be plaukų, trumpos kojos ir labai didelė galva su plačia burna bei galingais dantimis. Jie turi storą, plonai plaukuotą odą, kuri išskiria raudonai rudos spalvos gleives – dar vadinamus „kraujo prakaitu“ (chemikalai hipposudorinas ir norhipposudorinas), kurie veikia kaip natūrali apsauga nuo saulės ir bakterijų. Hipopotamas yra vienas iš sunkiausių sausumos žinduolių: jo svoris dažniausiai siekia nuo 1½ iki 3 tonų. Dramblys yra pats sunkiausias, o baltasis raganosis - antras pagal svorį, bet šiek tiek mažesnis už hipopotamą. Nors kojos trumpos ir stangrios, hipopotamas gali bėgti greičiau nei žmogus — trumpais atstumais kai kurie individai pasiekia apie 30 km/h (19 mylių per valandą).

Buveinė ir dienos režimas

Hipopotamai yra pusiau vandens gyvūnai: jie daug laiko leidžia upėse ir ežeruose, kur patinai dažnai vadovauja 5–30 patelių ir jauniklių grupėms. Dieną jie vėsinasi būdami vandenyje arba purve, taip apsisaugodami nuo perkaitimo ir saulės. Sutemus hipopotamai išeina į krantus ganytis, dažniausiai vieni arba mažomis grupelėmis; jie atlieka trumpas, bet intensyvias naktines pašaro paieškas. Vandenyje jie gimdo ir prižiūri jauniklius, o maži hipopotamai dažnai gali plaukti ir kvėpuoti po vandeniu jau netrukus po gimimo.

Mityba ir ekologinė reikšmė

Hipopotamai yra daugiausia žolėdžiai — jų pagrindinis maistas yra žolė. Suaugęs hipopotamas gali per naktį suvartoti iki kelių dešimčių kilogramų žolės. Nors retai, jie kartais gali ėsti augalus iš vandens ar net mėsą, bet tai nėra įprasta. Dėl intensyvaus ganimo jie formuoja kraštovaizdį: kontroliuoja žolinių augalų augimą, sukuria takus ar kanalus į vandenį ir perneša maistines medžiagas iš sausumos į vandens sistemas, kas naudinga vandens augalijai ir gyvūnams.

Elgsena, socialinė struktūra ir veisimosi bruožai

Hipopotamai gyvena socialinėmis grupėmis, kurias dažnai vadina „bandomis“ arba „stambiomis“; jose paprastai yra dominanti patelė ir teritorinį patiną ginančių patinų. Patinai yra teritoriniai vandenyje — jie žymi teritorijas ir gina jas nuo konkurentų, ypač dėl reprodukcinių išteklių. Poravimasis ir gimdymas vyksta vandenyje. Patelės nėštumas trunka apie 8 mėnesius, dažniausiai gimsta vienas jauniklis, sveriantis nuo ~25 iki 50 kg. Jaunikliai žįsta ir yra saugomi vandenyje bei prie kranto; iki subrendusio amžiaus jie lieka arti motinos.

Adaptacijos

  • Stora oda ir specialios sekretuojamos gleivės apsaugo nuo saulės ir infekcijų.
  • Kompaktiška kūno forma ir galimybė užsimerkti bei uždaryti ausis leidžia ilgai praleisti laiką vandenyje.
  • Galingi žandikauliai ir ilgi dantys (kando formos ilties/verklios) naudojami priešams atbaidyti ir tarpusavio kovose.
  • Gebėjimas greitai judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje — trumpoms atkarpoms hipopotamai gali bėgti 30 km/h greičiu.

Gyvenimo trukmė

Hipopotamai gamtoje paprastai gyvena 30–40 metų; nelaisvėje, kur nėra maisto trūkumo ir pavojų, jie gali sulaukti 40–50 metų.

Populiacijos dydis, grėsmės ir apsauga

Į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje gyvena apie 125–150 000 hipopotamų. Daugiausia hipopotamų gyvena Zambijoje (apie 40 000) ir Tanzanijoje (20 000–30 000). Pagrindinės grėsmės hipopotamų išlikimui yra buveinių nykimas, vandens tarša, žemės ūkio plėtra, klimato kaitos poveikis vandens telkiniams ir žmonių bei gyvulių konfliktai dėl vandens. Jie taip pat yra taikiniai – jiems brakonieriauja dėl mėsos ir dramblio kaulo dantų (ūselių formos ilčių).

Dėl šių priežasčių Hipopotamus amphibius tarptautiniu mastu priklauso prie grėsmingesnių rūšių (IUCN šiuo metu priskiria jį kaip Vulnerable / pažeidžiamą), o prekyba yra reguliuojama per CITES. Saugomos teritorijos, anti-brakonieriavimo priemonės, vietinių bendruomenių švietimas ir tvarus vandens išteklių valdymas yra pagrindinės priemonės rūšies išsaugojimui.

Sauga ir santykiai su žmonėmis

Hipopotamas yra vienas pavojingiausių Afrikos gyvūnų: dėl dydžio, narystės vandenų teritorijose ir staigių agresyvių veiksmų jis gali būti mirtinas žmogui. Kasmet Afrikoje hipopotamai padaro daug incidentų su žmonėmis, ypač ten, kur žmonės ir gyvūnai dalijasi upėmis ar ežerais. Todėl būtina laikytis saugos taisyklių: neartėti prie miegojančių ar maitinamų žinduolių, stebėti juos iš saugaus atstumo, vengti tarp žmonių ir hipopotamų buveinių neapibrėžtų aktyvių zonų ir remti vietines apsaugos iniciatyvas.

Apibendrinant, hipopotamas yra įspūdinga, ekologinę funkciją atliekanti rūšis, kuri susiduria su rimtomis grėsmėmis. Tikslingos apsaugos priemonės, bendradarbiavimas tarp valstybių ir vietinių bendruomenių bei informuotumo didinimas gali padėti užtikrinti šios rūšies išlikimą ateities kartoms.