Senovėje į Somalį žmonės iš Egipto ir Arabijos važiuodavo pirkti arabinės dervos, miros ir ebono medžio. Senovės egiptiečiai šią šalį vadino Puntu, o tai reiškė "Dievo žemė". Maždaug prieš 4000 metų somaliečiai pradėjo ganyti kupranugarius ir ožkas, ir šiandien jie tebėra daugiausia piemenys.
Somalyje lankėsi svečiai iš tolimosios Kinijos, pavyzdžiui, Zheng He.
Viduramžių istorija
Dar po 400 metų Etiopijos karalius pasakė savo pavaldiniams, kad Dievas nekenčia Ifato, ir su savo kariuomene įsiveržė į Ifatą, sunaikino viską, kas pasitaikydavo, o Ifato karalių išvijo į salą prie Zeilos krantų, kur jis mirė. Tada Etiopijos karalius užėmė dalį Ifato ir prijungė ją prie savo karalystės, o Ifatą privertė kartą per metus mokėti jam daug pinigų. Ifato likučiai vėl subūrė savo karalystę ir pervadino ją Adalu.
Maždaug po šimto metų Adalo karalių nuvertė įtakingas karvedys Ahmadas ibn Ibrahimas al-Ghazi, turėjęs daug įtakos Somalio klanams visoje šiaurėje. Jis paskelbė džihadą prieš Etiopiją, subūrė didžiulę armiją, kurioje buvo turkų muškietininkų ir somaliečių kavalerijos. Somalio kavalerija buvo ypač pavojinga, nes jie galėjo šaudyti strėlėmis jodami ant žirgų - tuo taip pat garsėjo mongolų ordos ir japonų samurajai.
Tačiau Ahmadas pasirinko netinkamą laiką, nes Portugalijos imperija veržėsi į Rytų Afriką. Jie buvo užėmę visą Rytų Afrikos pakrantę iki Baravės ir bandė užimti Mogadišą. Portugalai nusprendė padėti etiopams, nes etiopai buvo krikščionys, o portugalai nemėgo musulmonų. Ahmadas buvo užėmęs daugiau nei pusę Etiopijos, kai portugalų muškietininkų būrys pasirodė padėti etiopams. Vienas portugalų muškietininkas sugebėjo nušauti patį Ahmadą ir jį nužudė.
Daug Somalio kavalerijos buvo tik dėl Ahmado, todėl džihadas baigėsi ir Etiopija įsiveržė į Adalą. Turkai turėjo pasiųsti kariuomenę, kad sustabdytų juos nuo Zeilos užėmimo, ir Adalas galiausiai tapo Turkijos Osmanų imperijos dalimi. Tomis dienomis mes nerandame tikslių žmonių, gyvenusių Zeiloje, bet istorija priskyrė juodaodžiams, neatsekdama jų kilmės ir genčių. Tačiau kai kurie istorikai Zeilos gyventojus vadino semaalais, tačiau be jokio aiškesnio paaiškinimo.
Daraavišo valstija
Kitus 200 metų dėl Rytų Afrikos kovojo turkai ir portugalai, bet galiausiai maždaug prieš 270 metų nugalėjo turkai. Po Ahmado mirties Šiaurės Somalis liko turkų globoje, o rytinę pakrantę, įskaitant Mogadišą, ėmė saugoti Omano karalius. Kai po šimto metų Egiptas paskelbė nepriklausomybę nuo turkų, Šiaurės Somalis tapo Egipto dalimi. Netrukus po to Egiptą ėmė saugoti Didžioji Britanija, o Šiaurės Somalis iš esmės taip pat tapo britų protektoratu. Maždaug prieš 130 metų tai tapo oficialu, ir Šiaurės Somalis oficialiai tapo Britų Somalilendu.
Tuo metu Italijos karalystė buvo ką tik susivienijusi į vieną valstybę ir norėjo tų pačių dalykų, kuriuos turėjo kitos didžiosios šalys, pavyzdžiui, kolonijų. Italija pasiūlė Omanui, kuris buvo atsakingas už ten esančių miestų ir mažų karalysčių apsaugą, nupirkti teises į Rytų Afrikos pakrantę, ir Omanas sutiko. Italija sudarė susitarimus su kai kuriomis didesnėmis karalystėmis ir (arba) sultonatais (pvz., Nugaalo sultonatu), kad jie būtų saugomi Italijos, tačiau mažesnes karalystes ir (arba) sultonatus Italija tiesiog užėmė. 1905 m. tai tapo Italijos Somaliu su sostine Mogadišu.
Etiopija, kuri po Ahmado džihado vėl subyrėjo, neseniai taip pat vėl susibūrė ir pradėjo užkariauti mažas Somalio karalystes, o 1890 m. jų liko nedaug. Prancūzai taip pat įsitraukė į šį procesą, tačiau jie užėmė tik nedidelę teritoriją, kuri šiandien yra Džibutis.
Daugeliui somaliečių nepatiko tai, kas vyksta, todėl musulmonų religinis lyderis Mohammedas Abdullah Hassanas įkūrė grupę "Darwiish", kuri kovojo su britais, italais ir etiopais. Britai jį vadino "Pašėlusiu mula" ir apie 30 metų su juo kovojo, galiausiai prieš jo kavaleriją panaudodami naikintuvus. Savo didžiausios sėkmės metu Darwiish kontroliavo beveik trečdalį Somalio.
Italija aplink Mogadišą įkūrė koloniją, o po Pirmojo pasaulinio karo Italijos Somalio teritoriją išplėtė teritorijomis į pietus nuo Džubos upės. Per ateinančius 20 metų Italijos kolonijos svarba išaugo: Hafūne buvo išgaunama didžiausia pasaulyje druskos produkcija, o prie Scebelio upės - didžiulė bananų, eksportuojamų į Europą, produkcija. 1928 m. Somalio sostinėje buvo įkurtas pirmasis oro uostas, o vėliau, 1939 m., pradėtas ilgiausias oro maršrutas Afrikoje - "Linea dell'impero" - skrydis tarp Romos ir Mogadišo.
2 pasaulinio karo istorija
Kai Benito Musolinis (Benito Mussolini) atėjo į valdžią Italijoje, jis nutraukė su didesniais Somalio sultonatais sudarytus susitarimus ir įsiveržė į juos, užkariaudamas visą teritoriją, kuri turėjo tapti Italijos Somalio kolonija. Tada jis įsiveržė į Etiopiją ir ją užėmė, prieš etiopus panaudodamas nuodingas dujas. Netrukus po to prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir jis užėmė Britų Somalilandą, tačiau po dvejų metų britai grįžo ir išlaisvino Britų Somalilandą ir Etiopiją bei užėmė Italijos Somalilandą.
Po karo Didžioji Britanija norėjo visas somaliečių gyvenamąsias vietas sujungti į vieną šalį, kuri būtų britų protektoratas. Etiopai skundėsi, kad jie turėtų pasilikti užkariautas teritorijas, tą patį skundėsi ir italai, todėl galiausiai etiopai pasiliko savo dalį, o italai - taip pat. Tačiau Italijos Somalilandui buvo suteiktas Jungtinių Tautų mandatas, todėl italai negalėjo jo paversti kolonija.
Šaltojo karo istorija
1960 m. tiek britų, tiek italų Somalilandas kartu paskelbė nepriklausomybę kaip Somalio Respublika. Somalio kalbai buvo pasirinktas lotyniškas raštas. Daugelis vietovių, kuriose gyveno somaliečiai, vis dar priklausė Didžiajai Britanijai, Etiopijai ir Prancūzijai. Somalis norėjo susigrąžinti visas teritorijas, kurias buvo kolonizavę prancūzai, etiopai ir britai. 1964 m. Somalis ir Etiopija trumpai kariavo dėl Etiopijai priklausančios Somalio dalies, ir buvo akivaizdu, kad kovos bus dar daugiau.
1969 m. Somalio prezidentą nužudė žmogus, kurio klanas nukentėjo nuo jo politikos, ir šalį perėmė generolas Mohammedas Siadas Barre. Padedamas Sovietų Sąjungos, Siadas Barė sukūrė didžiulę kariuomenę ir, kai Etiopija ketvirtą kartą krito (šį kartą dėl komunistų perversmo), įsiveržė į šalį. Sovietų Sąjunga nusprendė, kad Etiopija yra svarbesnė už Somalį, ir dvigubai pergudravo Siad Barre, tiekdama Etiopijai milžiniškus kiekius ginklų. Kitos šalys, pavyzdžiui, Kuba ir Izraelis, taip pat siuntė pagalbą Etiopijai, todėl galiausiai Siadas Barė pralaimėjo karą.
Naujoji Etiopijos vyriausybė pradėjo padėti Somalio sukilėlių grupuotėms, kurioms nepatiko, kaip Siadas Bare užėmė šalį, ir šios sukilėlių grupės 1991 m. nuvertė Siado Bare vyriausybę ir išstūmė jį iš šalies. Tačiau po to visos sukilėlių grupės pradėjo kovoti tarpusavyje dėl to, kas vadovaus dabar, kai Siado Barrės nebėra.
Ilgainiui kai kurios sukilėlių grupės nusprendė savo kontroliuojamose žemėse sukurti savo vyriausybes. Viena iš jų, vadinama Somalilendu, paskelbė visišką nepriklausomybę nuo Somalio, o kita, vadinama Puntlandu, paskelbė nepriklausomybę "kol kas", kol bus sudaryta nauja Somalio nacionalinė vyriausybė. Dešimtys bandymų sukurti naują nacionalinę vyriausybę žlugo.
Šiuolaikinė istorija
Kadangi didžiojoje Somalio dalyje nebuvo vyriausybės (išskyrus tas vietas, kur ji buvo sukurta nuo nulio, pavyzdžiui, Puntlandą ir Somalilandą), vienintelė Somalio teisinė sistema, be ginklo teisės, buvo tradiciniai papročiai ir islamo šariato teisė. Dėl šios priežasties šariato teisės mokslininkai Somalio pietuose, kuriuose negaliojo įstatymai, įgijo gana didelę įtaką. Maždaug tuo pačiu metu žmonės, kovojantys už tai, kad Somalio žemės Etiopijoje taptų Somalio dalimi, rėmėsi Afgano modžahedų pavyzdžiu ir sukūrė savo grupuotę al-Ittihad al-Islamiyya, arba Islamo sąjungą. XX a. dešimtajame dešimtmetyje Etiopija kelis kartus įsiveržė į Somalį, kad užpultų Islamo sąjungą, kuri padėjo Somalio sukilėliams Etiopijoje.
Po 2001 m. Jungtinės Amerikos Valstijos ėmė labai įtarti, kad šariato teismai ir Islamo sąjunga yra teroristai. Karo vadai sukūrė grupę, pavadintą Taikos atkūrimo ir kovos su terorizmu aljansu. Šariato teismai susivienijo siekdami apsisaugoti ir sukūrė Islamo teismų sąjungą. Žmonės mėgo šariato teismus ir nekentė gangsterių, todėl visi padėjo Islamo teismų sąjungai, kuri 2006 m. nugalėjo gangsterius ir išvijo juos iš Mogadišo. Tada Islamo teismų sąjunga suformavo kariuomenę ir užėmė didžiąją pietų Somalio dalį.
Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Etiopijai kėlė nerimą šis perversmas, todėl 2007 m. Etiopija įsiveržė į pietų Somalį ir į valdžią įvedė naują vyriausybę, sudarytą iš sukilėlių grupuočių, kurias Etiopija finansavo prieš 15 metų. Beveik visi nesutiko su šiuo sprendimu, ir tais pačiais metais Mogadiše kilo sukilimas prieš šią naująją vyriausybę, kuris iki 2008 m. išplito po visą šalį. Maždaug tuo pačiu metu Somalio piratai grobė vakariečius iš didelių laivų, reikalaudami išpirkos.
