Gana (buvusi Auksinė pakrantė) yra šalis Vakarų Afrikoje. Joje gyvena apie 33 mln. gyventojų, sostinė – Akra. Gana ribojasi su Gvinėjos įlanka, užima vietą tarp Dramblio Kaulo Kran (Dramblio Kaulo Krantas) ir Togo ir yra svarbi regioninė valstybė.

Geografija ir klimatas

Gana tęsiasi nuo krantų į pietus iki sausų pietinėms Sahelio zonoms artimų lygumų šiaurėje. Pakrantėje yra smėlio paplūdimių ir žemų lygumų, o pietvakariuose – drėgnieji atogrąžų miškai. Centrinėje dalyje – savanos ir pereinamoji zona, o šiaurėje – sausos pusiaujo-dykuminės zonos.

Kadangi Gana yra netoli pusiaujo, klimatas daugelyje vietų yra šiltas ir tropinis. Pietinės pakrantės juostoje vyrauja drėgnesnis, lietingas klimatas; pietvakariuose – atogrąžų drėgmė ir miškai; šiaurinėje dalyje – džiugesnis, karštesnis ir sausesnis klimatas su ryškesne sausuoju sezono periodu. Per rytinę Ganos dalį driekiasi Voltos ežeras, tai vienas didžiausių pasaulyje dirbtinių ežerų, sukurtas Akoso hidroelektrinės užtvankos.

Gyventojai, kalbos ir kultūra

Ganos gyventojų sudėtis yra įvairi: pagrindinės etninės grupės – Akan (įskaitant Twi kalbos vartotojus), Ewe, Mole‑Dagbon, Ga‑Dangme ir kitos. Valstybės oficialioji kalba yra anglų, tačiau kasdienėje vartosenoje plačiai naudojamos vietinės kalbos.

Religijos: daugelyje regionų paplitusi krikščionybė ir islamas, taip pat tradiciniai vietiniai tikėjimai. Ganos kultūroje svarbios bendruomeninės tradicijos, muziejiniai paveldai, amatai, muzika ir šokiai.

Švietimas

Daugumai Ganos gyventojų suteikiama galimybė įgyti pradinį ir vidurinį išsilavinimą. Švietimo sistema remiasi pagrindiniu nemokamu ir privalomu išsilavinimu: 6 metų pradinė mokykla ir 3 metų žemesnės vidurinės (junior high) – iš viso 9 metai privalomo bazinio išsilavinimo. Po to paprastai seka 3 metų vyresnės vidurinės (senior high) ir aukštasis mokslas. Ganoje veikia kelios svarbios valstybinės aukštojo mokslo institucijos (pvz., University of Ghana, Kwame Nkrumah University of Science and Technology, University of Cape Coast) bei daug privačių kolegijų ir universitetų.

Ekonomika ir ištekliai

Gana turi daug gamtinių išteklių ir yra viena didesnių ekonominių galių Vakarų Afrikoje. Svarbiausios išteklių sritys:

  • aukso gavyba – Gana yra viena didžiausių aukso eksportuotojų Afrikoje,
  • kakava – šalis yra tarp pagrindinių kakavos pasaulio gamintojų ir eksportuotojų,
  • mediena, deimantai, boksitai, manganas ir kiti mineralai,
  • nafta ir gamtinės dujos – nuo 2007 m. atradus jūrinius naftos telkinius ekonomika diversifikuojasi,
  • žemės ūkis (kukurūzai, ryžiai, kaučiukas, palmės, perdirbimas), žvejyba ir paslaugų sektorius.

Eksportas ir užsienio investicijos prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau Gana susiduria ir su iššūkiais: priklausomybe nuo žaliavų kainų, infrastruktūros poreikiais, skurdu regionuose ir valiutos svyravimais.

Valiuta ir ekonominės sąlygos

Oficiali valiuta yra Ganos cedis (angl. Ghanaian cedi, kodas GHS). 2007 m. atlikta valiutos redenominacija: 1 naujas Ganos cedis (GHS) lygus 1000 senųjų cedi (GHC). Valiutos kursas kinta priklausomai nuo pasaulinių rinkų ir vidaus ekonominių veiksnių; todėl rekomenduojama pasitikrinti naujausią keitimo kursą ar finansinių institucijų duomenis.

Trumpa istorija

Gana tapo pirmąja Vakarų Afrikos kolonijine teritorija, paskelbusia nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos 1957 m.; jos pirmasis prezidentas – Kwame Nkrumah – tapo svarbia figūra Afrikos dekolonizacijos judėjime. Nuo to laiko Gana išsivystė į stabilų demokratinį valstybinį darinį, nors per laiką patyrė politinių ir ekonominių svyravimų.

Gana išlieka reikšminga šalimi regione dėl savo gamtinių išteklių, kultūrinio paveldo ir geopolitinės padėties Vakarų Afrikoje.