Togas – Vakarų Afrikos valstybė: geografija, sostinė ir faktai

Togas – Vakarų Afrikos šalis: geografija, sostinė Lomė, ribos su Gana, Beninu ir Burkina Fasu, gyventojai, kalba ir svarbiausi faktai viename straipsnyje.

Togas yra nedidelė šalis Vakarų Afrikoje. Ji ribojasi su Gana vakaruose, Beninu rytuose ir Burkina Fasu šiaurėje. Sostinė Lomė įsikūrusi prie Gvinėjos įlankos. 2016 m. čia gyveno apie 7,5 mln. žmonių. Valstybinė kalba yra prancūzų.

Geografija

Togas yra siaura valstybė, nusidriekusi išilgai Gvinėjos įlankos — apie 56 000–57 000 km² ploto. Iš pietų į šiaurę šalies ilgis siekia apie 550–600 km, o plotis svyruoja nuo maždaug 50 iki 150 km. Pietinė dalis yra lyguma su pakrančių lagūnomis ir palmėmis, o šiaurėje vyrauja sausesnės savanos. Aukščiausias taškas – Agou kalnas (apie 986 m).

Svarbios upės: Mono (dalis jos upės baseino riboja su Beninu) ir Oti, tekanti iš Burkina Fasu teritorijos. Klimatas pietuose – tropinis drėgnas, o pajūryje – vidutiniškai šiltesnis bei drėgnesnis; šiaurinė dalis pasižymi mišriu tropiniu ir atogrąžų savanų klimatu su aiškesniais sausais sezonais.

Istorija trumpai

Togo ilgą laiką gyveno įvairios etninės grupės; XIX a. pabaigoje teritorija tapo Vokietijos kolonija (Togoland). Po Pirmojo pasaulinio karo teritorija buvo padalinta: dalis atkeliavo prie Britų, kita – prie Prancūzų valdymo. Šiuolaikinis Togo įgijo nepriklausomybę nuo Prancūzijos 1960 m. balandžio 27 d. Nuo XX a. antros pusės politinė raida pasižymėjo karinėmis ir autoritarinėmis valdžios formomis; pastarąsias dešimtis metų šalį valdė ir valdžioje ilgai išliko Gnassingbé šeima.

Gyventojai, kalbos ir religija

Togo gyventojai yra etniškai įvairūs. Didžiausios etninės grupės – ewe pietuose ir kabje (kabyé) bei kitos grupės šiaurėje. Valstybinė kalba yra prancūzų, tačiau kasdieninėje komunikacijoje plačiai naudojamos vietinės kalbos (ypač ewe ir kabje). Dėl sparčiai augančios populiacijos dabartiniai gyventojų skaičiaus vertinimai svyruoja ~8–9 mln.

Religijos: kristianizmas yra plačiausiai paplitęs, taip pat daug musulmonų ir praktikuojančių tradicines vietines religijas (pvz., animistinės tradicijos); dažnai vyrauja religinis sincretizmas.

Administracija ir valdžia

Togo administraciniu požiūriu padalinta į kelias regionines administracijas (pvz., Maritime, Plateaux, Centrale, Kara, Savanes). Politinė sistema formaliai yra prezidentinė respublika; šalies politinėje istorijoje matomos ilgalaikės prezidentų kadencijos ir kartais įtempta politinė situacija, opozicijos reikalavimai rinkimų skaidrumui.

Ekonomika

Ekonomika daugiausia paremta žemės ūkiu (pasėliai vartojimui namuose ir eksportui — kakava, kava, kaučiukas, vaisiai), fosfatais (Togas turi fosfatų gavybą), paslaugų sektoriumi ir prekyba. Lomé uostas yra regioninis tranzito ir krovinių centras, svarbus Beninui bei aplinkinėms šalims. Iššūkiai: aukšta darbo jėgos dalis žemės ūkyje, skurdas, priklausomybė nuo pasaulinių žaliavų kainų bei būtinybė investicijoms į infrastruktūrą ir švietimą.

Kultūra ir turizmas

Togo pasižymi turtinga kultūrine įvairove: tradiciniai amatai, audiniai, kiltinės kultūros šventės, muzika ir šokiai. Lomé siūlo paplūdimius, turgus (pvz., didelis Grand Marché), pristato istoriją per kolonijinę ir prieškolonijinę praeitį. Gamta – savanos ir kalvos šiaurėje, nacionaliniai draustiniai (pvz., Fazao-Malfakassa) — domina gamtos mylėtojus.

Praktiniai duomenys (greiti faktai)

• Sostinė: Lomé
• Plotas: apie 56–57 tūkst. km²
• Gyventojų skaičius: apie 7,5 mln (2016 m.), dabartiniai vertinimai dažniausiai siekia ~8–9 mln
• Valstybinė kalba: prancūzų
• Pagrindinės vietinės kalbos: ewe, kabje ir kitos
• Valiuta: Vakarų Afrikos CFA frankas (XOF)
• Nepriklausomybė: nuo Prancūzijos 1960-04-27
• Vyriausybė: prezidentinė respublika
• Pagrindinės ekonomikos šakos: žemės ūkis, fosfatų gavyba, paslaugos, uosto tranzitas

Jei norite, galiu parengti trumpą informaciją apie konkrečius Togo regionus, populiarias turistines vietas arba pateikti dabartines ekonomikos ir demografijos tendencijas remiantis naujausiais duomenimis.

Vyriausybė

Togo prezidentas renkamas 5 metams. Prezidentas taip pat yra ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentas taip pat turi teisę pradėti leisti įstatymus ir paleisti parlamentą.

Togui atgavus nepriklausomybę nuo Prancūzijos, kariniu vadovu tapo generolas Gnassingbé Eyadéma. Kai 2005 m. Eyadéma mirė, prezidentu tapo jo sūnus Faure Gnassingbe.

Regionai

Togas suskirstytas į 5 regionus. Regionai suskirstyti į 30 prefektūrų ir 1 komuną. Iš šiaurės į pietus išsidėstę šie regionai: Savanos, Kara, Centrale, Plateaux ir Maritime.

Miestai

Didžiausi Togo miestai yra šie:

Rangas	Miestas	Gyventojų skaičius1981 m. surašymas	Gyventojų skaičius2005 m. įvertinimas	Regionas
1.	Lomė	375,499	729,258	Jūrų
2.	Sokodė	45,660	117,811	Centrale
3.	Kara	28,902	104,207	Kara
4.	Palimé	28,262	95,974	Plateaux
5.	Atakpamė	24,139	80,683	Plateaux
6.	Bassar	17,867	61,845	Kara
7.	Tsévié	20,480	55,775	Jūrų
8.	Ané	14,368	47,579	Jūrų
9.	Sansanné-Mango	12,894	37,748	Savanes
10.	Dapaong	16,939	33,324	Savanes
11.	Tchamba	12,911	25,668	Centrale
12.	Niamtougou	12,444	23,261	Kara
13.	Bafilo	12,060	22,543	Kara
14.	Notsé	8,916	22,017	Plateaux
15.	Sotouboua	10,590	21,054	Centrale
16.	Vogan	11,260	20,569	Jūrų
17.	Badou	8,111	20,029	Plateaux
18.	Tabligbo	7,526	13,748	Jūrų
19.	Kandė	6,134	11,466	Kara
20.	Amlamé	3,997	9,870	Plateaux
21.	Kpagouda	4,112	7,686	Kara

Lomė, Togo sostinė


Sokodė

Religija

Apie 51 % gyventojų yra vietinių tikėjimų, 29 % - krikščionys, 20 % - musulmonai.

Sokodės mečetė.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia yra oficiali Togo kalba?

K: Kokia šalis ribojasi su Togu vakaruose?

K: Kokia yra Togo sostinė?

K: Kiek žmonių gyvena Toge 2016 m. duomenimis?

K: Kokią dalį Togas sudarė Atlanto vergų prekybos laikotarpiu?

Paieška pagal raidę