Burkina Fasas yra Vakarų Afrikos valstybė. Anksčiau ji vadinosi Aukštutinė Volta, o 1984 m. pavadinimas pakeistas į Burkina Fasas. Kadaise šalį valdė Prancūzija, bet nuo 1960 m. ji yra nepriklausoma. Sostinė yra Uagadugu.
2005 m. šalyje gyveno apie 13 228 000 žmonių. Šalia Malio, Nigerio, Benino, Togo, Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto. Ji neturi vandenyno ar jūros pakrantės. Burkina Faso gyventojai vadinami burkinabais (tariama burr-KEE-na-bay).
Geografija ir gamta
Burkina Faso yra sausumos valstybė, užimanti apie 274 000 km². Teritorija yra įvairi: šiaurėje dominuoja Sahelio tipo sausumos ir pusdykumės, pietuose – Sudanijos tipo savanos ir miškingesnės sritys. Svarbiausios upės yra Voltos intakai (Baltosios, Juodosios ir Raudonosios Volta), kurios teka pietų kryptimi į Ganos teritoriją. Aukščiausias šalies taškas – Tenakourou kalva, siekianti apie 747 m.
Istorija trumpai
Regioną kolonizavo Prancūzija XIX–XX a. pradžioje. 1960 m. Burkina Faso (tuomet Aukštutinė Volta) paskelbė nepriklausomybę. 1983–1987 m. valdžią perėmė revoliucinė vyriausybė, vadovaujama Tomo Sankaros (Thomas Sankara), o 1984 m. šalis gavo pavadinimą Burkina Faso. Nuo nepriklausomybės laikų šalies istoriją lydėjo dažni politiniai poslinkiai ir kariniai perversmai; 2014 m. įvyko masiniai protestai prieš prezidentą Blaise Compaoré, o pastaraisiais metais regione augo politinė įtampa ir keli kariniai perversmai.
Gyventojai, kalbos ir religija
Šalyje gyvena daug etninių grupių; didžiausia – mossiai. Oficiali kalba yra prancūzų, tačiau kasdienėje komunikacijoje plačiai vartojamos vietinės kalbos: mooré (mossi), dioula (dyula), fulfulde ir kitos. Religijos yra mišrios: islamas sudaro didžiausią dalį, taip pat yra krikščionių (katalikų ir protestantų) bei tradicinių vietinių tikėjimų pasekėjų.
Ekonomika ir gyvybės šaltiniai
Ekonomika smarkiai priklauso nuo žemės ūkio – daug žmonių užsiima savisauginiu ūkininkavimu. Pagrindinės žemės ūkio kultūros: soros, migdolai, kukurūzai ir svarbus eksporto produktas – medvilnė. Per pastaruosius dešimtmečius didėjo aukso gavybos reikšmė – auksas tapo svarbiu eksporto šaltiniu. Šalis susiduria su gerovės iššūkiais: aukštu skurdo lygiu, infrastruktūros trūkumu ir pažeidžiama aplinka (erozija, sausrų grėsmė).
Politika ir saugumo situacija
Pastaraisiais metais Burkina Faso patyrė saugumo krizes dėl islamistinių sukilimų ir ginkluotų grupuočių veiklos Sahelio regione. Konfliktai privedė prie didelių civilių perkelimų, humanitarinių problemų ir apsunkino valstybinį administravimą vidutinėse ir šiaurinėse zonose. Politinė situacija taip pat nestabili dėl kelių karinių perversmų per pastaruosius dešimtmečius.
Kultūra ir miestai
Uagadugu (Ouagadougou) yra šalies politinis ir kultūrinis centras, žinomas dėl gyvos meno scenos, amatų ir kas dvejus metus vykstančio Afrikos kino festivalio FESPACO (Pan-African Film and Television Festival of Ouagadougou). Kiti svarbūs miestai – Bobo-Dioulasso (antras pagal dydį, svarbus kultūros ir prekybos centras), Koudougou ir Banfora. Burkina Faso garsėja tradiciniais amatininkais, tautiniais šokiais, muzikos stiliais (pvz., griotų muzika) ir audiniais.
Klimatas
Klimate vyrauja tropinis Sahelio–Sudanijos tipas: trumpas lietingasis sezonas (dažniausiai birželio–rugsėjo mėn.) ir ilgas sausasis sezonas. Klimato kaita didina sausrų dažnumą ir intensyvumą, kas turi įtakos žemės ūkio produkcijai ir maisto saugumui.
Praktinė informacija
- Vėliava: dvi horizontalios juostos – raudona ir žalia su geltonu žvaigždės ženklu centre (priimta 1984 m.).
- Kelionės: dėl saugumo padėties kai kuriose šalies dalyse kelionės gali būti rizikingos; patartina sekti oficialias kelionių rekomendacijas.
- Sveikata: rekomenduojami skiepai prieš kelionę, atkreipti dėmesį į maliarijos profilaktiką bei geriamojo vandens saugumą.
Burkina Faso – šalis su turtinga kultūra ir ilgai trunkančia istorija, tačiau taip pat susidurianti su reikšmingais iššūkiais: politiniu nestabilumu, saugumo grėsmėmis ir ekonominiais sunkumais. Nepaisant to, jos miestai, menas ir tradicijos traukia tiek regioninius, tiek tarptautinius lankytojus.
