Burkina Faso — Vakarų Afrikos valstybė: sostinė Uagadugu ir istorija

Atraskite Burkina Fasą: Vakarų Afrikos istorija, sostinė Uagadugu, buvusi Aukštutinė Volta, gyventojai, geografinė padėtis ir svarbiausi faktai viename įžvalgiame straipsnyje.

Burkina Fasas yra Vakarų Afrikos valstybė. Anksčiau ji vadinosi Aukštutinė Volta, o 1984 m. pavadinimas pakeistas į Burkina Fasas. Kadaise šalį valdė Prancūzija, bet nuo 1960 m. ji yra nepriklausoma. Sostinė yra Uagadugu.

2005 m. šalyje gyveno apie 13 228 000 žmonių. Šalia Malio, Nigerio, Benino, Togo, Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto. Ji neturi vandenyno ar jūros pakrantės. Burkina Faso gyventojai vadinami burkinabais (tariama burr-KEE-na-bay).

Geografija ir gamta

Burkina Faso yra sausumos valstybė, užimanti apie 274 000 km². Teritorija yra įvairi: šiaurėje dominuoja Sahelio tipo sausumos ir pusdykumės, pietuose – Sudanijos tipo savanos ir miškingesnės sritys. Svarbiausios upės yra Voltos intakai (Baltosios, Juodosios ir Raudonosios Volta), kurios teka pietų kryptimi į Ganos teritoriją. Aukščiausias šalies taškas – Tenakourou kalva, siekianti apie 747 m.

Istorija trumpai

Regioną kolonizavo Prancūzija XIX–XX a. pradžioje. 1960 m. Burkina Faso (tuomet Aukštutinė Volta) paskelbė nepriklausomybę. 1983–1987 m. valdžią perėmė revoliucinė vyriausybė, vadovaujama Tomo Sankaros (Thomas Sankara), o 1984 m. šalis gavo pavadinimą Burkina Faso. Nuo nepriklausomybės laikų šalies istoriją lydėjo dažni politiniai poslinkiai ir kariniai perversmai; 2014 m. įvyko masiniai protestai prieš prezidentą Blaise Compaoré, o pastaraisiais metais regione augo politinė įtampa ir keli kariniai perversmai.

Gyventojai, kalbos ir religija

Šalyje gyvena daug etninių grupių; didžiausia – mossiai. Oficiali kalba yra prancūzų, tačiau kasdienėje komunikacijoje plačiai vartojamos vietinės kalbos: mooré (mossi), dioula (dyula), fulfulde ir kitos. Religijos yra mišrios: islamas sudaro didžiausią dalį, taip pat yra krikščionių (katalikų ir protestantų) bei tradicinių vietinių tikėjimų pasekėjų.

Ekonomika ir gyvybės šaltiniai

Ekonomika smarkiai priklauso nuo žemės ūkio – daug žmonių užsiima savisauginiu ūkininkavimu. Pagrindinės žemės ūkio kultūros: soros, migdolai, kukurūzai ir svarbus eksporto produktas – medvilnė. Per pastaruosius dešimtmečius didėjo aukso gavybos reikšmė – auksas tapo svarbiu eksporto šaltiniu. Šalis susiduria su gerovės iššūkiais: aukštu skurdo lygiu, infrastruktūros trūkumu ir pažeidžiama aplinka (erozija, sausrų grėsmė).

Politika ir saugumo situacija

Pastaraisiais metais Burkina Faso patyrė saugumo krizes dėl islamistinių sukilimų ir ginkluotų grupuočių veiklos Sahelio regione. Konfliktai privedė prie didelių civilių perkelimų, humanitarinių problemų ir apsunkino valstybinį administravimą vidutinėse ir šiaurinėse zonose. Politinė situacija taip pat nestabili dėl kelių karinių perversmų per pastaruosius dešimtmečius.

Kultūra ir miestai

Uagadugu (Ouagadougou) yra šalies politinis ir kultūrinis centras, žinomas dėl gyvos meno scenos, amatų ir kas dvejus metus vykstančio Afrikos kino festivalio FESPACO (Pan-African Film and Television Festival of Ouagadougou). Kiti svarbūs miestai – Bobo-Dioulasso (antras pagal dydį, svarbus kultūros ir prekybos centras), Koudougou ir Banfora. Burkina Faso garsėja tradiciniais amatininkais, tautiniais šokiais, muzikos stiliais (pvz., griotų muzika) ir audiniais.

Klimatas

Klimate vyrauja tropinis Sahelio–Sudanijos tipas: trumpas lietingasis sezonas (dažniausiai birželio–rugsėjo mėn.) ir ilgas sausasis sezonas. Klimato kaita didina sausrų dažnumą ir intensyvumą, kas turi įtakos žemės ūkio produkcijai ir maisto saugumui.

Praktinė informacija

• Vėliava: dvi horizontalios juostos – raudona ir žalia su geltonu žvaigždės ženklu centre (priimta 1984 m.).
• Kelionės: dėl saugumo padėties kai kuriose šalies dalyse kelionės gali būti rizikingos; patartina sekti oficialias kelionių rekomendacijas.
• Sveikata: rekomenduojami skiepai prieš kelionę, atkreipti dėmesį į maliarijos profilaktiką bei geriamojo vandens saugumą.

Burkina Faso – šalis su turtinga kultūra ir ilgai trunkančia istorija, tačiau taip pat susidurianti su reikšmingais iššūkiais: politiniu nestabilumu, saugumo grėsmėmis ir ekonominiais sunkumais. Nepaisant to, jos miestai, menas ir tradicijos traukia tiek regioninius, tiek tarptautinius lankytojus.

Geografija ir klimatas

Burkina Fasą sudaro du pagrindiniai kaimo vietovių tipai. Didžiąją šalies dalį dengia peneplenas. Jos kraštovaizdis švelniai banguotas, su keliomis pavienėmis kalvomis. Šalies pietvakariuose plyti smiltainio masyvas. Aukščiausia viršukalnė, Ténakourou, yra 749 m aukštyje. Teritoriją juosia iki 150 m aukščio uolos. Vidutinis aukštis Burkina Fase yra 400 metrų. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio reljefo yra ne didesnis kaip 600 metrų. Burkina Fasas yra daugiausia plokščia šalis.

Burkina Fase vyrauja atogrąžų klimatas su dviem skirtingais metų laikais. Lietaus sezono metu šalyje iškrenta nuo 600 iki 900 milimetrų kritulių. Sausuoju metų laiku pučia karštas sausas vėjas iš Sacharos - harmatanas. Lietingasis sezonas trunka apie keturis mėnesius - nuo gegužės/birželio iki rugsėjo. Šalies šiaurėje jis trumpesnis.

Burkina Faso gamtiniai ištekliai - manganas, kalkakmenis, marmuras, fosfatai, pemza, druska ir nedideli aukso telkiniai.

Burkina Faso gyvūnija ir augalija saugoma dviejuose nacionaliniuose parkuose ir keliuose rezervatuose.

Karfiguelos kriokliai, Burkina Fasas

Klausimai ir atsakymai

K: Kur yra Burkina Fasas?

K: Kaip šalis vadinosi prieš tai, kai buvo pervadinta į Burkina Fasą?

K: Kas valdė Burkina Fasą?

K: Kada Burkina Fasas gavo nepriklausomybę?

K: Kokia yra Burkina Faso sostinė?

K: Kiek žmonių gyveno Burkina Fase 2005 m.?

K: Kaip vadinami Burkina Faso gyventojai?

Paieška pagal raidę