2010 m. pasaulio futbolo čempionatas buvo 19-asis FIFA pasaulio futbolo čempionatas — turnyras, kuriame dalyvavo 32 vyrų futbolo rinktinės. Varžybos vyko Pietų Afrikos Respublikoje 2010 m. birželio 11 d. – liepos 11 d. (paskutinės rungtynės vyko liepos 11 d., o finalas — liepos 11 d.). Dėl FIFA sprendimo 2004 m. rengėjo teisės buvo suteiktos tik Afrikos konfederacijos (CAF) šalims ir tą pačią 2004 m. FIFA išrinko Pietų Afrikos Respubliką, kuri tapo pirmąja Afrikos šalimi, surengusia FIFA pasaulio futbolo čempionatą.

Rungtynės vyko dešimtyje stadionų devyniuose miestuose. Finalas vyko "Soccer City" stadione Johanesburge. Išskyrus šeimininkę, visos šalys dalyvavo zoninėse atrankose, kad užsitikrintų vietą turnyre; Pietų Afrika į čempionatą pateko automatiškai kaip šeimininkė. Pirmajame etape 32 komandos buvo suskirstytos į aštuonias grupes po keturias komandas, kur kiekviena žaidė su kitomis trijomis grupės komandomis. Po grupių etapo dvi geriausios komandų komandos iš kiekvienos grupės žygiavo į atkrintamąsias varžybas; nuo jų pradžios iki finalo komandoms reikėjo laimėti kelias eliminuojančias dvikovas (16 laimėtojų, ketvirtfinalis, pusfinaliai, finalas).

Finale turnyrą laimėjo Europos čempionai ispanai. Jie per pratęsimą įveikė Nyderlandus 1:0, kai 116-ąją minutę įvartį įmušė Andresas Iniesta. Ispanija iškovojo savo pirmąjį pasaulio čempionų titulą ir tapo pirmąja Europos komanda, laimėjusia pasaulio čempionatą už Europos ribų. Jie taip pat tapo pirmąja komanda, laimėjusia Pasaulio taurę po pralaimėtų pirmųjų rungtynių (Ispanija pralaimėjo atidarymo mačą Šveicarijai). Šio turnyro šeimininkė Pietų Afrikos Respublika, ankstesnio pasaulio čempionato nugalėtoja (Italija) ir finalininkė (Prancūzija) nepateko iš grupių į atkrintamąsias varžybas. Naujoji Zelandija buvo vienintelė komanda, kuri nepralaimėjo nė vienų rungtynių (tris kartus sužaidė lygiosiomis), tačiau taip pat nepateko į atkrintamąjį etapą.

Statistika ir apdovanojimai:

  • Sužaistos rungtynės: 64.
  • Įvarčiai turnyre: 145.
  • Čempionato rezultatyviausias žaidėjas (Golden Boot): Thomas Müller (Vokietija) — 5 įvarčiai.
  • Geriausias turnyro žaidėjas (Golden Ball): Diego Forlán (Urugvajus).
  • Geriausias vartininkas (Golden Glove): Ikeris Casillasas (Ispanija).
  • Geriausias jaunasis žaidėjas: Thomas Müller (Vokietija).
  • FIFA Fair Play prizas: Ispanijos rinktinė.

Pagrindiniai momentai ir įtakos:

  • Turnyras pasižymėjo garsiuoju vuvuzelų fone skambesiu — pietų afrikietiškais smuiku primenančiais pūstuvais, kurie tapo vienu iš simbolių.
  • Buvo daug netikėtų rezultatų: Jungtinės Valstijos sensacingai nugalėjo Angliją, Slovakija įveikė Italiją, o keletos favoričių pasirodymai (pvz., Italijos ir Prancūzijos) baigėsi ankstyvu iškritimu.
  • Turnyras sukėlė diskusijas dėl teisėjavimo ir technologijų — ypač kontroversija dėl Franko Lampardo (Frank Lampard) neatpažinto įvarčio Anglijos ir Vokietijos rungtynėse paskatino naujas diskusijas dėl golų linijos technologijos diegimo ateityje.
  • Kritiškai svarbus pusfinalio ir ketvirtfinalio ruožas paliko įsimintinų epizodų, pvz., Luiso Suárezo rankos blokus (vartų linijoje) ketvirtfinalyje prieš Ghaną, dėl ko Uruguay pateko į pusfinalį per baudinių seriją.

Arenos ir infrastruktūra:

Turnyrui buvo parengta dešimt naujų arba atnaujintų stadionų devyniuose miestuose, tame tarpe tokie objektai kaip Soccer City (Johanesburgas), Moses Mabhida (Durbanas), Cape Town Stadium (Keiptaunas), Loftus Versfeld (Pretorija), Nelson Mandela Bay Stadium (Port Elizabeth) ir kt. Renginys paskatino reikšmingas investicijas į transporto ir miesto infrastruktūrą Pietų Afrikoje bei padidino regiono matomumą tarptautiniu mastu.

Paveldas: 2010 m. Pasaulio čempionatas buvo reikšmingas žingsnis futbolo plėtrai Afrikoje — tai buvo pirmas tokio masto turnyras žemyne ir jis paliko tiek materialinį, tiek kultūrinį palikimą. Nepaisant logistinių ir teisėjavimo diskusijų, turnyras pasiūlė įsimintinas rungtynes, naujus žaidėjus pasaulinei arenai ir paskatino futbolo technologijų sprendimų ieškojimus ateičiai.