Megalanija (Varanus prisca) — milžiniškas Pleistoceno monitorinis driežas
Megalanija (Varanus priscus) buvo milžiniškas monitorinis driežas, gyvenęs pietų Australijoje. Ji priklausė pleistocene laikotarpiui priklausančiai megafaunos faunai ir, manoma, išnyko maždaug prieš 40 000 metų. Pirmieji Australijos aborigenai galėjo susidurti su gyvomis megalanijomis — tai rodo tiek radiokarboniniai duomenys, tiek galimos tradicinės žinios ir mitai.
Megalanija yra gerai žinomas sausumoje gyvenęs driežas. Jos fosilijos rastos Pleistoceno sluoksniuose įvairiose Australijos dalyse; randami fragmentai apima stuburo slankstelius, dalis kaukolės ir keletą ilgesnių kaulų. Iš išlikusių liekanų mokslininkai lygino Megalanija kūno proporcijas su šiuolaikiniais monitoriniais driežais (ypač su Komodo varanu) ir taip rinko duomenis apie jos dydį, formą ir gyvenimo būdą.
Dydis ir masė
Dydžio įverčiai skiriasi ir dėl pačių fosilijų fragmentiškumo, ir dėl naudojamų metodų. Kai kurie vertinimai skaičiavo, kad Megalanija galėjo siekti 3–5,5 m ilgį nuo snukio iki uodegos gale, o optimistinės rekonstrukcijos nurodo net iki 6–7 m. Masės spėliojimai taip pat labai svyruoja: konservatyvūs skaičiavimai pabrėžia ~100–300 kg ribas, o platesni intervalai patvirtina galimą 200–600 kg ar daugiau — tikslūs skaičiai nėra vienareikšmiai dėl neturinčių pilnų skeletų.
Minta ir elgsena
Remiantis dantų, kaukolės fragmentų ir bendrų anatominių požymių interpretacijomis, Megalanija buvo aukščiausias sausumos plėšrūnas to laikotarpio ekosistemose. Ji tikriausiai medžiodavo vidutinio ir didelio dydžio žinduolius, įskaitant milžiniškus torakoterius ir kitus pleistoceno gyvūnus (pvz., didžiųjų stambiųjų žinduolių liekanas). Anksčiau minėti pavyzdžiai kartais painiojami – pavyzdžiui, Diprotodon buvo didžiausias žolėdis australinių megafaunų atstovas (didelis marsupialas), o ne driežas, tačiau tai galėjo būti tiek grobio, tiek lavono šaltinis.
Kaip ir kiti monitoriniai driežai, Megalanija turėjo stiprius žandikaulius ir recurved (lenktus) dantis, tinkamus didesnių gyvūnų gaudymui bei mėtinėms žaizdoms. Kai kurie mokslininkai taip pat svarstė galimybę, kad, panašiai kaip kai kurie šiuolaikiniai varanai, Megalanija galėjo turėti toksinines seiles arba kitus mechanizmus, padedančius paralyžiuoti ar prislėgti grobį — tačiau tai lieka spėlionė dėl riboto tiesioginio įrodymo.
Išnykimas ir priežastys
Megalanija išnykimo laikotarpis sutampa su plačiai aptarinėtu Pleistoceno megafaunos nykimu Australijoje. Galimos išnykimo priežastys — klimato kaita (sausesni, vėsesni klimato etapai), buveinių pasikeitimai, žmogaus (aborigenų) medžioklė arba šių veiksnių kompleksas. Kadangi dalis žmonių — megafaunos laiko sankirtose — galėjo susidurti su Megalanija, žmonių vaidmuo jos nykime tebėra aktyviai tiriamas ir aptarinėjamas.
Mokslo reikšmė
Megalanija yra reikšmingas pavyzdys, kaip monitoriniai driežai gali evoliucijos metu užimti aukščiausio lygio plėšrūnų nišas. Tyrimai apie šią rūšį padeda suprasti Pleistoceno Australijos ekosistemas, plėšrūnų ir grobio sąveikas bei sąlygas, kurios galėjo lemti megafaunos pokyčius.
Šiandien Megalanija gyvuoja tik kaip fosilijų likučiai ir mokslinės rekonstrukcijos, tačiau jos tyrimai tęsiami — kiekvienas naujas radinys leidžia tiksliau atkurti šio milžiniško driežo biologiją ir ekologiją.
Dydis
2004 m. Ralphas Molnaras nustatė galimų "Megalanijos" dydžių intervalą. Tai jis padarė nustatęs ryšį tarp nugarinių slankstelių ilgio ir bendro kūno ilgio. Jei ji turėjo ilgą ploną uodegą kaip nėriniuotasis monitorius (Varanus varius), jos ilgis būtų siekęs 7,9 m (26 pėdų). Jei jo uodegos ir kūno proporcijos buvo panašesnės į Komodo drakono, tuomet labiau tikėtina, kad jo ilgis siekė apie 7 metrus (23 pėdas). Naudodamas 7 m ilgį kaip didžiausią ilgį, Molnaras apskaičiavo, kad vidutinis driežo svoris buvo 320 kg, o didžiausias - 1940 kg.
Tai dvigubai daugiau nei jų artimiausio gyvo giminaičio - rytinėje Indonezijoje gyvenančio Komodo drakono - ilgis.
Megalanijos kaukolė, apie 74 cm ilgio, Bostono mokslo muziejuje
