Komodo varanas

Aprašymas

Komodo drakonas yra šaltakraujis. Jo uodega tokia pat ilga kaip ir kūnas. Turi apie 60 aštrių dantų, kurie gali užaugti iki 2,5 cm ilgio. Jis taip pat turi ilgą, geltoną, šakotą liežuvį. Jo oda gali būti mėlyna, oranžinė, žalia, žalia, pilka arba ruda. Jo seilės yra raudonos, nes dantenos beveik visiškai uždengia dantis. Kai jie ėda, dantys kerta dantenas ir priverčia jas kraujuoti. Taip susidaro palanki terpė jo burnoje gyvenančioms pavojingoms bakterijoms.

Dydis

Šie driežai yra didžiausi plėšrūnai tose vietose, kuriose gyvena, nes yra labai dideli.

Žmonės manė, kad jie labai dideli, nes salose, kuriose jie gyvena, nėra kitų didelių mėsėdžių gyvūnų. Todėl jiems nereikėjo konkuruoti su kitais panašiais gyvūnais dėl to paties maisto ir vietos gyventi. Žmonės taip pat manė, kad jie dideli dėl mažo medžiagų apykaitos greičio.

Tačiau faktai yra kitokie. Iš iškastinių fosilijų matyti, kad Komodo yra paskutinis iš driežų, vadinamų varanidais, grupės. Šie driežai beveik milijoną metų buvo maždaug tokio paties dydžio. Jie atsirado Australijoje prieš beveik keturis milijonus metų, o vėliau paplito didžiojoje Indonezijos dalyje. Jų dydis neturi nieko bendra su tuo, kad jie gyvena palyginti mažoje saloje.

Dauguma jų išnyko po kontakto su šiuolaikiniais žmonėmis.

Jausmai

Komodo drakono ausų skylutes lengva pastebėti, tačiau Komodo drakonai nelabai gerai girdi. Jis gali matyti iki 300 metrų atstumu, tačiau manoma, kad naktį mato prastai. Komodo drakonas geba matyti spalvotai, tačiau sunkiai mato nejudančius objektus.

Komodo drakonas liežuviu jaučia skonį ir kvapą, kaip ir daugelis kitų roplių. Jie turi specialią kūno dalį, vadinamą Jakobsono organu, skirtą kvapams užuosti. Padedant geram vėjui, jie gali užuosti negyvų gyvūnų kvapą už 4-9,5 km. Komodo drakono šnervės nėra labai naudingos kvapams užuosti, nes jis neturi diafragmos. Jis turi tik kelis skonio receptorius gerklės gale. Jo žvynai turi specialias jungtis su nervais, kurie suteikia driežui lytėjimo pojūtį. Žvyneliai aplink ausis, lūpas, smakrą ir pėdų apačią gali turėti tris ar daugiau tokių jungčių.

Seilės

Komodo drakonų seilėse yra pavojingų bakterijų. Mokslininkai nustatė 57 iš jų. Viena iš pavojingiausių Komodo drakonų seilėse esančių bakterijų yra Pasteurella multocida rūšis. Šios bakterijos sukelia ligą savo aukos kraujyje. Jei įkandimas gyvūno nenužudo ir jis pabėga, paprastai nuo infekcijos jis miršta per savaitę. Atrodo, kad Komodo drakonas niekada neserga nuo savo paties bakterijų. Todėl mokslininkai ieškojo driežo antibakterinių medžiagų. Tai gali būti panaudota kaip vaistas žmonėms.

Be mirtinų bakterijų, Komodo drakonas apatiniuose žandikauliuose turi nuodų liaukas, kurios savo stiprumu prilygsta vidaus taipanams - nuodingoms gyvatėms. Nuodai veikia kaip kraują skystinanti medžiaga, todėl vos per 30 minučių sukelia širdies nepakankamumą ir didžiulį vidinį kraujavimą.

Reprodukcija

Poravimasis prasideda gegužės-rugpjūčio mėnesiais, o kiaušiniai dedami rugsėjo mėnesį. Drakonai palieka apie dvidešimt kiaušinių tuščiuose paukščių paliktuose lizduose, vadinamuose megapodais. Kiaušiniai vystosi septynis-aštuonis mėnesius. Kiaušiniai atsidaro ir driežų jaunikliai išsirita balandžio mėnesį, kai yra daug vabzdžių, kuriais galima maitintis. Jauni Komodo drakonai gyvena medžiuose, kur yra saugūs nuo suaugusių Komodo drakonų ir kitų gyvūnų, galinčių juos suėsti. Jie subręsta maždaug per 3-5 metus ir gali gyventi iki penkiasdešimties metų. Komodų drakonų patelės gali susilaukti vaikų be apvaisinimo (partenogenezė).

Komodo drakono odos vaizdas iš arti.


Komodo drakonas, besiilsintis saulėje Disnėjaus gyvūnų karalystėje. Ausų skylės didelės.

Gyvenamoji aplinka

Komodo drakonas mėgsta karštas ir sausas vietas, gyvena sausose atvirose pievose, savanose ir atogrąžų miškuose žemesnėse žemumose. Jis aktyviausias dieną, nes yra šaltakraujis, nors kartais būna aktyvus ir naktį. Komodo drakonai gyvena vieni. Jie susirenka tik veistis ir maitintis. Jie gali bėgti iki 20 kilometrų per valandą greičiu, trumpai nardyti iki 4,5 metro aukščio didžiausiu greičiu. Būdami jauni, jie stipriais nagais laipioja po medžius. Kai komodų drakonas užauga didesnis, jo nagai dažniausiai naudojami kaip ginklai, nes yra per dideli, kad galėtų gerai laipioti medžiais.

Komodo drakonas savo galingomis kojomis ir nagais kasa duobes, kad apsisaugotų. Šios duobės gali būti 1-3 metrų (3-10 pėdų) pločio. Kadangi yra labai didelis ir miega skylėse, naktį gali išlaikyti šilumą. Komodo drakonas paprastai medžioja po pietų, o karščiausią dienos dalį būna pavėsyje. Komodo drakonai turi specialias poilsio vietas ant kalnagūbrių, kur pučia vėsus jūros vėjas.

Komodo drakono kojos ir uodegos vaizdas iš arti.

Maistas

Komodo drakonai yra mėsėdžiai, t. y. minta mėsa. Nors jie dažniausiai minta negyvais gyvūnais, kaip grobį gaudo ir gyvus gyvūnus. Kai grobis atsiduria šalia Komodo drakono, jis staiga puola prie gyvūno ir įkanda arba įkanda į pilvą ar gerklę. Norėdamas pagauti aukštai esančius ir nepasiekiamus gyvūnus, Komodo drakonas gali atsistoti ant užpakalinių kojų ir remtis uodega.

Komodo drakonai nekramto maisto. Jie ėda kąsdami ir atplėšdami didelius mėsos gabalus ir juos nuryja. Jie gali praryti visą mažesnį, iki ožkos dydžio, grobį. Taip yra todėl, kad jų žandikauliai ir kaukolės lanksčios, o skrandis gali išsiplėsti. Komodo drakonai išskiria daug seilių, kad maistas lengviau judėtų, bet nurijimas vis tiek užtrunka ilgai (15-20 minučių, kol praryja ožką). Komodo drakonai gali bandyti nuryti greičiau bėgdami ir labai stipriai stumdami negyvą gyvūną burnoje į medį. Kartais driežas taip stipriai atsitrenkia į medį, kad jį išmuša iš vėžių. Drakonai kvėpuoja po liežuviu esančiu mažu vamzdeliu, kuris jungiasi su plaučiais. Tai leidžia jam toliau kvėpuoti net ryjant didelius daiktus. Komodo drakonai vieno valgymo metu gali suvalgyti iki 80 proc. savo kūno svorio. Prarijęs maistą, jis patraukia į saulėtą vietą, kad pagreitintų virškinimą ir maistas nesugestų bei neinfekuotų drakono. Dideli drakonai gali išgyventi valgydami vos 12 kartų per metus. Po virškinimo Komodo drakonas išmeta suvalgyto gyvūno ragus, plaukus ir dantis. Šios išmatos būna padengtos kvapniomis gleivėmis. Po vėmimo jis trina veidą į purvą arba į krūmus, kad atsikratytų gleivių. Tai rodo, kad komodiniai drakonai nemėgsta kvapo, kaip ir žmonės.

Didžiausi gyvūnai paprastai ėda pirmieji, o mažesni - vėliau. Vienodo dydžio drakonai gali kovoti tarpusavyje. Pralaimėjusieji paprastai pabėga, nors kartais nugalėtojai juos persekioja ir suėda.

Komodo drakono mitybos racioną sudaro bestuburiai, kiti ropliai (įskaitant mažesnius Komodo drakonus), paukščiai, paukščių kiaušiniai, smulkūs žinduoliai, beždžionės, šernai, ožkos, elniai, arkliai ir vandens buivolai. Jauni Komodo drakonai minta vabzdžiais, kiaušiniais, gekonais ir mažais žinduoliais. Komodo drakonai gali ėsti žmones ir net iškasti jų kūnus iš kapų, kad galėtų juos suvalgyti. Todėl Komodo salos gyventojai perkėlė kapus iš smėlio į molio žemę ir ant jų sudėjo akmenis, kad driežai negalėtų iškasti mirusiųjų kūnų.

Kadangi Komodo drakonas neturi diafragmos, gerdamas jis negali siurbti vandens. Jis taip pat negali vandens nuryti liežuviu. Vietoj to, jis geria įkvėpdamas pilną burną vandens, pakeldamas galvą ir leisdamas vandeniui nubėgti į gerklę.

Komodo drakonai Rinkoje


Jaunas Komodo drakonas Rinkos saloje ėda negyvą vandens buivolą

Evoliucijos istorija

Neseniai Kvynslande rastos fosilijos rodo, kad Komodo drakonas išsivystė Australijoje, o paskui paplito Indonezijoje. Jo kūno dydis Floreso saloje išliko stabilus nuo tada, kai salos buvo izoliuotos dėl kylančio jūros lygio, maždaug prieš 900 000 metų. Paskutinio ledynmečio metu jūros lygis nukrito labai žemai ir atidengė didelius kontinentinio šelfo plotus. Komodo drakonas paplito šiose teritorijose. Vėl pakilus jūros lygiui, jie atsidūrė izoliuotose salose, kuriose gyvena šiandien. Jie persikėlė į dabartinę Indonezijos salų grupę. Jie išplito į rytus iki Timoro salos.

Komodo drakonai ir žmonės

Zoologijos soduose

Komodo drakonai jau seniai populiarūs zoologijos soduose. Tačiau zoologijos soduose jų nedaug, nes jie gali susirgti ir nelengvai susilaukti jauniklių. 2009 m. gegužės mėn. duomenimis, Komodo drakonus laiko 13 Europos, 2 Afrikos, 35 Šiaurės Amerikos, 1 Singapūro ir 2 Australijos institucijos.

Komodo drakonas pirmą kartą zoologijos sode buvo parodytas 1934 m. Smitsono nacionaliniame zoologijos parke. Tačiau jis gyveno tik dvejus metus. Žmonės ir toliau bandė laikyti Komodo drakonus zoologijos soduose, tačiau šių padarų gyvenimas buvo labai trumpas. Nacionaliniame zoologijos parke drakonas zoologijos sode vidutiniškai gyveno penkerius metus. Walteris Auffenbergas tyrinėjo drakonus zoologijos soduose ir galiausiai padėjo zoologijos sodams sėkmingiau laikyti drakonus.

Daugelis zoologijos soduose laikomų drakonų per trumpą laiką gali tapti klusnesni už laukinius driežus. Daugelis zoologijos sodų prižiūrėtojų be jokių problemų išvedė gyvūnus iš narvų susitikti su lankytojais. Drakonai taip pat gali atpažinti atskirus žmones. Tačiau net ir tie drakonai, kurie atrodo prijaukinti, gali nustebinti žmones ir tapti agresyvūs. Taip dažnai gali nutikti, kai į gyvūno namus įžengia nepažįstamas žmogus.

Tyrimai su nelaisvėje laikomais Komodo drakonais parodė, kad jie žaidžia. Vienas drakonas stumdė kastuvą į kairę ir atrodė, kad jį traukia garsas, sklindantis per akmenis. Nacionaliniame zoologijos sode Vašingtone, D. Britanijoje, jauna drakono patelė griebdavo ir purtydavo tokius daiktus kaip statulos, gėrimų skardinės, plastikiniai žiedai ir antklodės. Ji taip pat kišdavo galvą į dėžes, batus ir kitus daiktus. Ji nesuklysdavo ir nemanydavo, kad šie daiktai yra maistas; ji juos prarydavo tik tada, jei jie būdavo aptaškyti žiurkių krauju.

Pavojus žmonėms

Komodo drakonai žmones puola nedažnai. Tačiau kartais jie sužeidžia ar nužudo žmones.

2001 m. birželį Komodo drakonas sunkiai sužeidė Philą Bronsteiną, laikraščio "San Francisco Chronicle" vykdomąjį redaktorių. Bronšteinas įėjo į drakono narvą Los Andželo zoologijos sode, pakviestas jo prižiūrėtojo. Zoologijos sodo prižiūrėtojas liepė jam nusiauti baltus batus, kurie galėjo sujaudinti Komodo drakoną. Bronšteinui įkando į basą koją. Nors jam pavyko išsigelbėti, jam prireikė operacijos, kad būtų sutvarkyta pėda.

2007 m. birželio 4 d. Komodo saloje Komodo drakonas užpuolė aštuonerių metų berniuką. Vėliau berniukas mirė, nes neteko per daug kraujo. Tai buvo pirmas kartas per 33 metus, kai žmonės žino, kad drakonas nužudė žmogų. Vietos gyventojai dėl užpuolimo kaltino aplinkosaugininkus. Žmonės iš už salos ribų neleido vietos gyventojams žudyti ožkų ir palikti jų drakonams. Komodo drakonai nebegalėjo rasti jiems reikalingo maisto, todėl ieškodami maisto ateidavo į žmonių gyvenamas vietas. Daugelis Komodo salos vietinių gyventojų tiki, kad Komodo drakonai iš tikrųjų yra giminaičių reinkarnacija ir su jais reikia elgtis pagarbiai.

2009 m. kovo 24 d. Komodo saloje du Komodo drakonai užpuolė ir nužudė žveją Muhamadą Anwarą. Jie užpuolė Anvarą, kai šis iškrito iš cukrinių obelų medžio. Jis smarkiai kraujavo nuo rankų, kūno, kojų ir kaklo įkandimų. Jis buvo nuvežtas į netoliese esančios Floreso salos kliniką, tačiau atvykę gydytojai teigė, kad jis jau buvo miręs.

Komodo drakonas Smitsono nacionaliniame zoologijos parke.


Komodo drakonai Toronto zoologijos sode. Nelaisvėje gyvenantys komodų drakonai dėl reguliaraus maitinimo dažnai storėja, ypač uodegos srityje.

Komodo drakonų apsauga

Komodo drakonų yra labai nedaug ir jie gali neišgyventi. Šie driežai įtraukti į IUCN Raudonąją knygą kaip gyvūnai, kuriems gresia pavojus. Gimtojoje Komodo drakonų saloje gyvena nedaug.

• Komodo (1 701)
• Rincah (1 300)
• Gili Motangas (100)
• Gili Dasami (100)
• Floresas (apie 2 000 gyv.)
• Padaras (Neišnykęs)

Tačiau šiuo metu laisvėje gali būti tik 352 patelės, gimdančios jauniklius. Komodo nacionalinis parkas buvo įkurtas 1980 m. siekiant apsaugoti Komodo drakoną jo gimtojoje saloje.

Drakonų skaičius sumažėjo dėl daugelio priežasčių: ugnikalnių, žemės drebėjimų, gerų gyvenamųjų vietų praradimo, gaisrų, nepakankamo gyvūnų kiekio, turizmo ir neteisėtos medžioklės.

Komodo drakonų ar jų odų pirkimas ar pardavimas yra neteisėtas pagal tarptautinį įstatymą, vadinamą CITES (Nykstančių rūšių tarptautinės prekybos konvencija).

50 rupijų moneta iš Indonezijos, ant kurios pavaizduotas komodas

Susiję puslapiai

• Drakonas
• Megalania prisca - didžiulis išnykęs monitorinis driežas
• Stebimas driežas