Virškinimas: kaip vyksta maisto skaidymas ir maistinių medžiagų įsisavinimas
Virškinimas: sužinokite, kaip vyksta maisto skaidymas, fermentų vaidmuo ir maistinių medžiagų įsisavinimas nuo burnos iki žarnyno.
Virškinimas – tai sudėtingas ir sutelktas procesas, kurio metu maistas skaidomas iš didesnių į mažesnius komponentus, kad organizmas galėtų juos panaudoti energijai, audinių remontui ir kitoms gyvybinėms funkcijoms.
Trijų etapų apžvalga
Virškinimas vyksta trimis pagrindiniais etapais:
- Mechaninis virškinimas – fiziškai didelių maisto gabalų smulkinimas: kramtymas burnoje, skrandžio maišymas ir peristaltika (raumenų susitraukimai), kurie maistą stumia ir trupina.
- Cheminis virškinimas – fermentų ir skysčių (pvz., skrandžio sulčių, tulžies, kasos išskyrų) veikla, kuri skaidydama baltymus, angliavandenius ir riebalus paverčia juos mažomis molekulėmis, kurias organizmas gali panaudoti (fermentai; molekulės).
- Įsisavinimas – suskaidytų maistinių medžiagų pernešimas į organizmą per žarnyno sieneles į kraują ir limfinius indus, o toliau – į kitus organus, pvz., kepenis, kurios reguliuoja ir perdirba maistines medžiagas.
Kaip maistas keliauja per virškinimo traktą
Kai maistą nuryjame, jis pereina per stemplę į skrandį. Skrandyje jis maišomas su skrandžio sultimis ir sutrinamas į mišinį, panašų į sriubą. Šis mišinio srautas palaipsniui išleidžiamas į plonąją žarną. Plonojoje žarnoje veikia fermentai, tulžis ir kasos sultys – čia didžioji dalis cheminio skaidymo baigiasi ir vyksta maistinių medžiagų įsisavinimas į kraują. Likęs, neįsisavintas maistas patenka į storąją žarną, kur iš jo pašalinamas vanduo ir vyksta tolimesnė bakterinė skaidyba. Likusios atliekos — išmatos — kauptis gali tiesiojoje žarnoje, kol vėl išeina per išangę.
Peristaltika — tai raumenų bangos, kurios perstumia maisto masę žemyn žarnynu. Be to, žarnyno sienelės turi gausų paviršių (gaubtinės ir mikrogaubtelių — villi ir microvilli) — tai padidina absorbcijos plotą.
Organai ir pagrindinės funkcijos
- Burna: maisto kramtymas, seilių sekrecija (amylazė pradeda skaidyti krakmolą).
- Stemplė: transportuoja maistą į skrandį raumenų susitraukimais.
- Skrandis: saugo ir maišo maistą, gamina skrandžio rūgštį ir fermentus (pvz., pepsiną), pradeda baltymų skaidymą.
- Plonoji žarna (dvylikapirštė žarna, tuščioji ir klubinė dalys): pagrindinė maistinių medžiagų skaidymo ir įsisavinimo vieta; čia veikia kasa (fermentai: lipazė, amilazė, proteazės) ir tulžis (emulguoja riebalus), o maži pokyčiai vyksta ant žarnyno paviršiaus — gaubtinėse strukturose.
- Kepenys ir tulžies pūslė: kepenys gamina tulžį, kuri padeda riebalų emulsifikacijai; kepenyse taip pat metabolizuojamos medžiagos patekusios per portalinę kraujotaką.
- Kasa: gamina fermentus, reikalingus angliavandenių, baltymų ir riebalų skaidymui, bei hormonus (pvz., insuliną) medžiagų apykaitai reguliuoti.
- Storoji žarna: sugeria vandenį, mineralus, fermentuoti skaidulų liekanas ir sintetina kai kurias vitaminas (pvz., K ir dalį B grupės) per žarnyno mikroflorą.
Maistinės medžiagos ir jų įsisavinimas
Skirtingos maistinės medžiagos skilsta įvairiai:
- Angliavandeniai → monosacharidai (gliukozė ir kt.) – daugiausia įsisavinami plonojoje žarnoje.
- Baltymai → aminorūgštys – įsisavinamos plonojoje žarnoje.
- Riebalai → glicerolis ir riebalų rūgštys (emulsijuojamos tulžimi, skaidomos lipazėmis) – įsisavinamos tiek limfine, tiek kraujagyslėmis.
- Vanduo, mineralai ir vitaminai – absorbuojami skirtingose žarnyno dalyse; dalis vitamino K ir B grupės sintezuojama storosios žarnos bakterijų.
Laikas ir kintamieji
Virškinimas paprastai trunka apie 18 valandų, tačiau tai priklauso nuo maisto sudėties, amžiaus, metabolizmo ir asmens veiklos. Maistas skrandyje paprastai išbūna apie tris valandas, bet riebus maistas gali ilgiau sulėtinti skrandžio ištuštinimą. Jei plonoji žarna būtų išvyniota, jos ilgis siektų apie 6 metrus; viso virškinimo trakto ilgis dažnai prilyginamas maždaug autobuso ilgiui.
Žarnyno mikrobiota ir jos reikšmė
Storojoje žarnoje gyvena trilijonai bakterijų — mikrobiota, kuri padeda skaidyti skaidulas, gamina tam tikras rūgštis ir vitaminus, saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų ir daro įtaką imunitetui bei medžiagų apykaitai.
Dažniausios virškinimo problemos
- Rūgštingumo / refliukso simptomai (GERL)
- Skrandžio opaligė dėl Helicobacter pylori ar NVNU vartojimo
- Sindromas dirgliosios žarnos (IBS) – skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Kroninė užkietėjimas ar viduriavimas, uždegiminės žarnų ligos (Crohn’o liga, opinis kolitas)
Patarimai geresniam virškinimui
- Kramtykite maistą lėtai — tai padeda mechaniniam ir cheminiui virškinimui.
- Valgykite pakankamai skaidulų (daržovės, vaisiai, pilno grūdo gaminiai) ir gerkite pakankamai vandens.
- Venkite per didelio riebaus ir per aštraus maisto, taip pat perteklinio alkoholio ir rūkymo.
- Reguliarus fizinis aktyvumas skatina žarnyno peristaltiką.
- Atsargiai vartokite vaistus ir pasitarkite su gydytoju dėl jų įtakos virškinimui; esant nuolatiniams simptomams kreipkitės į specialistą.
Alternatyvi ESL pritaikyta versija
Kai valgome, mūsų organizmas turi „suvirškinti“ maistą, kad gautume vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų. Šis procesas vyksta virškinimo sistemoje ir susideda iš trijų paprastų žingsnių:
- Mes kramtome maistą — dantys ir seilės padeda suskaidyti jį į mažesnes daleles ir pradeda cheminį skaidymą.
- Skrandyje ir žarnyne cheminiai junginiai (fermentai) toliau skaido maistą į paprastesnes molekules, kurias organizmas gali panaudoti.
- Maži maisto komponentai patenka į kraują, kuris perneša juos į kūno ląsteles, kur jos tarnauja energijai ir audinių statybai.
Dabar sekime maistą per organizmą: nuo burnos, per stemplę į skrandį, iš ten į plonąją žarną, kur vyrauja pagrindinis įsisavinimas, o likusios atliekos keliauja į storąją žarną, kur pašalinamas vanduo ir susidaro išmatos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra virškinimas?
A: Virškinimas - tai maisto skaidymo procesas, kurio metu maistas suskaidomas, kad būtų įsisavintas į organizmą.
K: Kaip vyksta virškinimas?
A: Virškinimas vyksta trimis etapais: mechaninis virškinimas, cheminis virškinimas ir įsisavinimas. Mechaninio virškinimo metu dideli maisto gabalai suskaidomi į mažesnius, kuriuos gali veikti virškinimo fermentai. Cheminio virškinimo metu fermentai suskaido maistą į mažas molekules, kurias organizmas gali panaudoti. Galiausiai šios maistinės medžiagos absorbuojamos į kraują.
K: Kas vyksta maistui patekus į skrandį?
A.: Kai maistą nuryjame, raumeniniu vamzdeliu jis keliauja į skrandį, kur sutrinamas į mišinį, panašų į sriubą. Tada mišinys patenka į plonąją žarną, kur maži maisto gabalėliai patenka į kraują, o tai, kas lieka, keliauja į storąją žarną, kol iš organizmo pasišalina atliekos.
K: Kiek laiko paprastai trunka virškinimas?
A: Virškinimas paprastai trunka apie 18 valandų, maistas skrandyje išbūna apie tris valandas.
K: Kokio ilgio yra nesuvirškinta plonoji žarna?
A: Neišvyniota plonoji žarna yra maždaug šešių metrų ilgio. Daugelio virškinamųjų traktų ilgis prilygsta autobuso ilgiui.
K: Iš kur maistinės medžiagos patenka į mūsų kraują?
A: Maistinės medžiagos į kraują patenka iš plonosios žarnos, į kurią jos patenka iš to, kas liko per skrandį.
K: Kas vyksta su maistu, kai jis patenka į storąją žarną?
A: Patekus į storąsias žarnas, iš likusių nesuvirškinto maisto gabalėlių paimamas vanduo ir tik tada jie iškeliauja iš mūsų organizmo kaip atliekos.
Ieškoti