IUCN Raudonoji knyga – nykstančių rūšių sąrašas ir apsaugos būklė

Sužinokite apie IUCN Raudonąją knygą — nykstančių rūšių sąrašą, apsaugos būklę ir veiksmus, padedančius išsaugoti rūšis bei formuoti gamtos apsaugos politiką.

IUCN Raudonoji knyga (taip pat IUCN nykstančių rūšių raudonoji knyga) yra tarptautinė rūšių būklės duomenų bazė ir sąrašas. Šiame sąraše apie kiekvieną rūšį nurodoma, kokia yra tikimybė, kad ji išnyks (arba jau yra išnykusi). Tai vadinama jos apsaugos būkle. Sąrašą rengia ir atnaujina Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) kartu su mokslininkais ir specialistais visame pasaulyje. Nors dažnai sakoma „knyga“, dauguma vertinimų yra prieinami internete ir nuolat atnaujinami.

Ką reiškia sąrašo kategorijos

IUCN naudoja aiškiai apibrėžtas kategorijas, kad būtų galima nusakyti rūšies išnykimo riziką. Pagrindinės kategorijos yra šios:

• EX (Extinct) – išnykusi (rūšis nebėra gyva);
• EW (Extinct in the Wild) – laukinėje gamtoje išnykusi (yra tik nelaisvėje arba namų ūkiuose);
• CR (Critically Endangered) – kritiškai nykstanti (labai didelė išnykimo tikimybė per artimiausius metus);
• EN (Endangered) – nykstanti (didelė išnykimo rizika);
• VU (Vulnerable) – pažeidžiama (vidutinė išnykimo rizika);
• NT (Near Threatened) – artima rizikos kategorijai (gali greitai pereiti į pažeidžiamą statusą);
• LC (Least Concern) – nekelia rūpesčių (žema išnykimo rizika);
• DD (Data Deficient) – duomenų nepakanka, kad būtų galima įvertinti;
• NE (Not Evaluated) – neįvertinta (dar nenustatyta kategorija).

Kaip nustatomos kategorijos

Vertinimai atliekami pagal griežtus tarptautinius kriterijus, kuriuos taiko visame pasaulyje. Pagrindinės kriterijų grupės apima:

• A – populiacijos sumažėjimas per tam tikrą laikotarpį (procentinė nuosmukio riba);
• B – geografinio ploto (arealo) dydis ir fragmentacija arba nuolatinė mažėjimo tendencija;
• C – mažas gyventojų dydis ir tęstinis mažėjimas;
• D – labai mažas arba labai ribotas gyventojų skaičius;
• E – kiekybinė analizė, apskaičiuojanti išnykimo tikimybę per tam tikrą laikotarpį.

Vertinimai yra standartizuoti, todėl rezultatai palyginami tarp regionų ir rūšių. Tačiau kai kurių rūšių atveju trūksta duomenų, todėl jos gali būti priskirtos DD kategorijai.

Kodėl Raudonoji knyga svarbi

Sąrašo tikslas – informuoti visuomenę, mokslininkus ir sprendimų priėmėjus apie grėsmes rūšims. Surinkta informacija padeda:

• nuspręsti, kurios rūšys ir teritorijos turi prioritetą apsaugos veiksmams;
• parengti teisės aktus ir tarptautines sutartis bei riboti medžioklę ar prekybą nykstančiomis rūšimis;
• skirstyti lėšas moksliniams tyrimams ir apsaugos programoms;
• stebėti ilgalaikes populiacijų tendencijas ir vertinti apsaugos priemonių efektyvumą;
• didinti visuomenės sąmoningumą apie biologinę įvairovę ir gresiančias grėsmes.

Kas vyksta po įtraukties į sąrašą

Kai rūšis priskiriama rizikos kategorijai, gali būti imtasi įvairių apsaugos priemonių, pavyzdžiui:

• gyvenamųjų vietovių apsauga ir atkūrimas;
• teisėkūros priemonės (draudimai, ribojimai);
• užkrato ir invazinių rūšių kontrolė;
• gausėjimo stebėjimas, gyvūnų perkelimas, narve veisimas ir reintrodukcija į gamtą;
• vietinių bendruomenių įtraukimas ir švietimas apie tvarią gamtos išteklių naudojimą.

Apribojimai ir iššūkiai

Raudonoji knyga yra svarbi priemonė, bet turi ir apribojimų:

• kai kurių rūšių duomenų trūkumas (DD) apsunkina tikslų įvertinimą;
• vertinimai gali vėluoti – nauji duomenys ar taksonominiai pakeitimai reikalauja nuolatinio atnaujinimo;
• istorinis šališkumas – daugiausia duomenų apie gerai ištirtas grupes (pvz., žinduolius, paukščius), o vabzdžiai ir kitos grupės gali būti nepakankamai įvertintos;
• globalūs įvertinimai gali skirtis nuo regioninių ar nacionalinių sąrašų – vienai rūšiai tam tikroje šalyje grėsmė gali būti didesnė arba mažesnė nei pasauliniu mastu.

Regioniniai ir nacionaliniai Raudonieji sąrašai

Be IUCN pasaulinio sąrašo, daugelis šalių rengia savo raudonuosius sąrašus ar knygas, pritaikytas vietinėms sąlygoms ir teisės aktams. Nacionaliniai vertinimai padeda imtis konkrečių apsaugos priemonių toje valstybėje ir gali skirtis nuo tarptautinio įvertinimo.

Apibendrinant: IUCN Raudonoji knyga yra pagrindinis pasaulinis įrankis vertinant rūšių išlikimo riziką. Ji suteikia aiškius kriterijus, padeda planuoti apsaugą ir informuoja visuomenę bei sprendimų priėmėjus. Tačiau efektyvi rūšių apsauga reikalauja ne tik vertinimų, bet ir realių veiksmų – lėšų, teisės aktų, mokslinių tyrimų ir bendruomenių įsitraukimo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra IUCN Raudonoji knyga?

K: Kokia yra apsaugos būklė, aprašyta IUCN Raudonojoje knygoje?

K: Kas kasmet sudaro IUCN Raudonąją knygą?

K: Ar yra kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar tam tikrai rūšiai gresia išnykimas?

K: Ar kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar rūšiai gresia išnykimas, yra vienodi visame pasaulyje?

K: Koks yra IUCN Raudonosios knygos tikslas?

K: Kam naudinga IUCN Raudonojoje knygoje pateikta informacija?

Paieška pagal raidę