Kraujo krešėjimas: kas tai, kaip vyksta ir kodėl svarbu sveikatai

Krešėjimas, dar vadinamas krešuliu, yra pusiau kieta medžiaga, kurią sudaro kraujas, ypač kai jis yra ore. Kai žmogus kraujuoja, kraujas sužeidimo vietoje virsta krešuliu.

Kraujo krešulys dar vadinamas trombu. Šis procesas vadinamas krešėjimu.

Jei žmogus įsipjauna į kūną, jis gali kraujuoti. Kad sustabdytų kraujavimą, žmogaus kūnas atlieka keletą veiksmų. Pirmiausia smegenys nurodo kepenims gaminti chemines medžiagas, kurios padėtų susidaryti krešuliui. Kai kepenų išskiriamos cheminės medžiagos patenka į sužeidimo vietą, prasideda krešėjimas. Tuo tarpu smegenys taip pat sumažina kraujo tekėjimą netoli sužalojimo vietos (sutraukdamos tos srities venas ir arterijas), kad nepritrūktų tiek daug kraujo.

Yra tam tikra riba, kaip greitai gali susidaryti krešulys. Jei pjūvis labai gilus ir žmogus per daug kraujuoja, krešulys gali nespėti susidaryti ir gali būti prarasta daug kraujo.

Kaip vyksta kraujo krešėjimas?

Krešėjimas — tai sudėtingas, bet organizuotas procesas, susidedantis iš kelių pagrindinių etapų:

• Vazokonstrikcija: kraujagyslės susitraukia sužeidimo vietoje, kad sumažėtų kraujo pratekėjimas.
• Trombocitų (kraujo plokštelių) susikibimas: pažeistame inde į paviršių prilimpa trombocitai, jie aktyvuojasi, kaupiasi ir sudaro pirminį „kištuką“ (plokštelinį koaguliaciją).
• Koaguliacijos kaskada: kraujyje esantys krešėjimo faktoriai (baltymai) aktyvuojami paeiliui, galiausiai fermentas trombinas paverčia fibrinogeną į fibriną. Fibrinas suformuoja pluoštinį tinklą, kuris sustiprina krešulį ir užtvirtina sužeidimo vietą.
• Remodeliacija ir fibrinolizė: kai žaizda užgyja, krešulys dalinai suyra — specialus fermentas plazminas (iš fibrinogeno susidarantis plasminas) skaido fibriną ir pašalina krešulį.

Kokios struktūros ir medžiagos dalyvauja?

• Trombocitai (kraujo plokštelės) — pirmieji „gelbėtojai“, kurie sulipę užkemša mažą žaizdą.
• Krešėjimo faktoriai — baltymai, kuriuos daugiausia gamina kepenys. Jų aktyvacija leidžia susidaryti trombinui ir fibrinui.
• Fibrinogenas → fibrinas — fibrinas sudaro tvirtą skaidulų tinklą, kuris stabilizuoja krešulį.
• Vitaminas K — svarbus tam, kad kepenys galėtų pagaminti kai kuriuos krešėjimo faktorius; trūkstant vitamino K, krešėjimas silpnesnis.

Kodėl krešėjimas svarbus sveikatai?

Krešėjimas apsaugo nuo didelio kraujo netekimo sužeidimų metu ir leidžia audiniams užgyti. Tačiau svarbu, kad krešėjimas būtų subalansuotas: tiek per mažas, tiek per didelis krešėjimas gali būti pavojingas.

Kai krešėjimas sutrinka

Prasta krešėjimo kontrolė gali reikšti dvi pagrindines problemas:

• Per silpnas krešėjimas (kraujavimas) — gali atsirasti dėl trombocitų trūkumo, krešėjimo faktorių stokos (pvz., hemofilija), kepenų ligos arba vitamino K trūkumo. Simptomai: ilgai nekusantis nosies, gausus menstruacinis kraujavimas, lengvas mėlynėjimas, ilgas kraujavimas po trauma ar operacijos.
• Per stiprus krešėjimas (trombozė) — susidaro krešuliai ten, kur jų neturėtų būti, pvz., venose ar arterijose. Tokie trombai gali užkimšti indus ir sukelti sunkias komplikacijas: giliųjų venų trombozę, plaučių emboliją, insultą ar miokardo infarktą.

Dažnos priežastys ir rizikos veiksniai

• Ilgalaikis imobilumas (ilgi skrydžiai, gulėjimas)
• Operacijos ir trauma
• Vėžys
• Nutukimas, rūkymas
• Hormoninė terapija arba kontraceptikai su estrogenais
• Genetinės kraujavimo ar krešėjimo ligos (pvz., hemofilija, trombofilijos)
• Kepenų ligos ar sunkus vitamino K trūkumas

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

• Staigus vienos galūnės patinimas, skausmas, spazmai (galima giliųjų venų trombozė)
• Staigus dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju (plaučių embolija)
• Staigus veido, rankos ar kojos susilpnėjimas ar tirpimas, kalbos sutrikimai, staigus stiprus galvos skausmas (galimas insultas)
• Gausus kraujavimas, kurį sunku sustabdyti, juodos išmatos arba kraujas šlapime (galimas vidinis kraujavimas)

Tokie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika — kokie tyrimai atliekami

• Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas (trombocitų kiekis), protrombino laikas (PT) / INR, aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas (aPTT).
• D‑dimeras: padidėjęs gali rodyti, kad organizme yra ar buvo krešulys.
• Vaizdiniai tyrimai: ultragarsas (venų trombozei), CT ar MRT (insultui ar plaučių embolijai), echoskopija.

Gydymas ir prevencija

Gydymas priklauso nuo to, ar problema yra per didelis, ar per mažas krešėjimas.

• Antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai): heparinas, varfarinas, naujieji tiesioginiai antikoaguliantai (pvz., apiksabanas, rivaroksabanas). Jie padeda užkirsti kelią tolimesniam krešulių didėjimui ir naujų susidarymui.
• Antitrombocitiniai vaistai: aspirinas, klopidogrelis — mažina trombocitų sukibimą ir yra naudojami profilaktikai tam tikromis sąlygomis.
• Trumpo veikimo trombolizė ar trombektomija: skiriamos avarinėse situacijose, kai reikia ištirpdyti arba pašalinti pavojingą krešulį (pvz., masyvi plaučių embolija, tam tikri insultai).
• Subalansuota mityba ir gyvenimo būdas: reguliari fizinė veikla, svorio kontrolė, nerūkymas ir tinkama hidratacija mažina trombozės riziką.
• Prevencinės priemonės užimant rizikingas situacijas: kompresinės kojinės, judėjimas po ilgo skrydžio ar operacijos, profilaktiniai antikoaguliantai hospitalizacijų metu.

Pirmoji pagalba kraujuojant

• Užspauskite žaizdą švariu audiniu ar tvarsčiu, laikykite spaudimą keletą minučių.
• Pakelkite sužeistą galūnę virš širdies lygio, jei įmanoma.
• Jei kraujavimas gausus arba negali būti sustabdytas, skubiai kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių.
• Niekada nepalikite gausiai kraujuojančio žmogaus be priežiūros — prireikus kvieskite pagalbą.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės, jei:

• kraujavimas ilgai nesustos arba yra gausus,
• atsirado staigus kvėpavimo sutrikimas, krūtinės skausmas ar neurologiniai simptomai,
• pastebėjote nepaaiškinamą mėlynėjimą ar užsitęsusį kraujavimą iš nosies ar dantenų,
• turite šeimos istoriją su kraujavimo arba trombozės ligomis.

Santrauka: kraujo krešėjimas yra gyvybiškai svarbus procesas, leidžiantis sustabdyti kraujavimą ir užgydyti žaizdas. Tačiau tiek per daug, tiek per mažai krešulių gali pakenkti sveikatai. Supratimas, kaip vyksta krešėjimas, rizikos veiksniai, profilaktika ir laiku suteikta medicininė pagalba padeda išvengti rimtų komplikacijų.

Išsami informacija

Koaguliacija prasideda beveik iš karto po to, kai sužalojus kraujagyslę pažeidžiamas kraujagyslę dengiantis endotelis. Kraują veikiant tokiems baltymams, kaip audinių faktorius, jis pradeda keistis į kraujo plokšteles ir plazmos baltymą fibrinogeną, kuris yra krešėjimo veiksnys. Trombocitai iš karto suformuoja kamštį sužalojimo vietoje. Kraujo plazmoje esantys baltymai, vadinami krešėjimo veiksniais arba krešėjimo faktoriais, reaguoja sudėtinga kaskada ir suformuoja fibrino gijas. Jos sustiprina trombocitų kamštį.

Koaguliacija yra labai gerai išlikusi visoje biologijoje, tai reiškia, kad jos genetika yra beveik tokia pati visose žinduolių rūšyse. Visų žinduolių koaguliacija apima ir ląstelinį (trombocitų), ir baltyminį (krešėjimo faktorių) komponentą. Žmonių sistema yra išsamiausiai ištirta ir geriausiai suprantama.

Kraujo krešėjimo keliai in vivo, rodantys pagrindinį trombino vaidmenį

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra koaguliacija?

K: Koks yra krešėjimo procesas?

K: Kas atsitinka, kai žmogus įsipjauna?

K: Kaip kitaip vadinamas kraujo krešulys?

K: Kaip smegenys padeda sustabdyti kraujavimą?

K: Kokia yra riba, iki kurios gali greitai susidaryti krešulys?

K: Kas atsitinka, jei krešulys negali susidaryti?

Paieška pagal raidę