Elniai (Cervidae): apibrėžimas, rūšys ir paplitimas
Elniai (Cervidae): apibrėžimas, ~60 rūšių įvairovė, biologija ir paplitimas Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje — išsamus ir informatyvus vadovas.
Elniai yra lygiapirščių kanopinių žinduolių grupė, priklausanti elninių (Cervidae) šeimai. Tai įvairi gyvūnų grupė, kuriai būdingi skirtingo dydžio kūnai, kanopinės pėdos ir, daugeliui rūšių, ragai (įaugantys kiekvienų metų sezoniškai).
Terminai: bendrinis vardas „elnias“ vartojamas daugeliui šios šeimos atstovų. Paprastai patinus vadiname patinu, pateles — patele, o jauniklius — elniukais, veršeliais arba ožiukais, priklausomai nuo rūšies. Kai kurioms rūšims būdingi specifiniai liaudiški pavadinimai (pvz., briedis – Alces alces).
Morfologija ir ypatybės
Elniai labai skiriasi dydžiu: nuo mažesnių rūšių, kurių kūno masė gali siekti apie 10–20 kg, iki stambiausių — briedžių, kurie gali viršyti kelis šimtus kilogramų. Daugumos patinų antakiai arba ragai auga kasmet ir dažniausiai numetami po poravimosi sezono. Yra rūšių, kuriose ir patelės turi ragus (pvz., elnynai — karibu ir karibu/rūšies atstovės).
Fiziologija ir mityba
Elniai yra žolėdžiai ruminantai: jie turi keturkamerę skrandžio sistemą, leidžiančią efektyviai virškinti žolę, lapus, ūglius ir kitą augalinę masę. Dieta skiriasi pagal rūšį ir sezoną — kai kurios rūšys daugiau žolėdžiai (ganytojai), kitos — medžių ir krūmų lapus ar ūglius (nakturai).
Elgsena ir dauginimasis
Elnių socialinė struktūra labai įvairi: yra vienišų rūšių, poruotų ar didesnių bandų. Daugelis rūšių turi aiškiai išreikštą poravimosi sezoną (ruja), kai patinai varžosi dėl patelių. Daugumai rūšių būdingas vienas ar du jaunikliai per metus; nėštumo trukmė skiriasi tarp rūšių (dažniausiai keli mėnesiai).
Paplitimasis
Yra apie 60 elnių rūšių. Iš pradžių elniai daugiausia gyveno Šiaurės pusrutulyje, o dabar įvairios rūšys išplitusios Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Žmonės taip pat įvežė elnius į Australiją, Naująją Zelandiją ir Pietų Afriką, kur kai kuriose teritorijose jie tapo invazinėmis rūšimis arba valdoma medžioklės ir žvėrių auginimo dalimi.
Ekologinė ir ekonominė reikšmė
Elniai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose kaip augalų vartotojai, formuoja augaliją ir yra grobio grandinės dalis. Žmonėms elniai svarbūs dėl mėsos (venison), odos, ragų bei rekreacinės medžioklės bei laukinės gamtos stebėjimo. Taip pat elnių populiacijos tvarkomos dėl kelių avarijų ir žemės ūkio nuostolių mažinimo.
Grėsmės ir apsauga
Pagrindinės grėsmės elniams — buveinių nykimas, intensyvi medžioklė, kelių avarijos, ligos ir klimato kaita. Kai kurių rūšių populiacijos sparčiai mažėja, todėl vykdomos apsaugos, tvarkymo ir veisimo programos. Svarbu subalansuoti vietinių populiacijų apsaugą ir žmogaus interesus, taikant moksliniais principais grįstą valdymą.
Apibendrinant — elniai yra plačiai paplitusi, ekologiniu ir ekonominiu požiūriu reikšminga žinduolių grupė, kurios įvairovė, elgsena ir darbo su žmonėmis aspektai reikalauja nuolatinio stebėjimo ir atsakingo valdymo.
Antakiai
Beveik visi suaugę elniai turi ragus, išskyrus vieną - vandens elnią, kuris turi iltis. Ragus turi tik elnių patinai, išskyrus šiaurinius elnius (karibu), kurių ragus turi abi lytys. Ragai yra lapuočiai ir po poravimosi sezono nukrenta. Pagrindinė jų paskirtis - patinams kovoti dėl patelių grupių rujos (poravimosi) metu.
Muskusiniai elniai (Moschidae šeima) ir ševrotainai (Tragulidae) neturi ragų ir nėra elniai. Jie yra atrajotojai (Ruminantia). Jie nėra labiau susiję su elniais nei kiti lygiapirščiai kanopiniai. Jų evoliucijos istorija nėra gerai žinoma, todėl jie dažnai apibūdinami kaip "ne tikri elniai".
Elgesys
Elniai nekuria lizdų ar urvų. Jie randa saugią ir patogią vietą pailsėti po žemai kabančiomis visžalių medžių šakomis. Jie būna netoli tų vietų, kur gali rasti maisto. Vasarą jie minta žolėmis, augalais ir piktžolėmis. Rudenį jie mėgsta grybus ir mažas šakas. Žiemai maisto nelaiko. Jei sniegas nėra gilus, jie kanopomis atidengia samanas ir lapus. Jei sniegas gilus, jie ėda šakeles ir šakas.
Pavasarį patelė paprastai atsiveda vieną ar du jauniklius. Jaunikliai yra ikisocialiniai, gali atsistoti iš karto po gimimo, tačiau yra silpni. Kiekvieną jauniklį patelė paslepia vis kitoje vietoje. Jie maskuojasi dėmėmis ant nugaros.
Elniai turi daug plėšrūnų. Elnius ėda vilkai, pumos, šunys ir žmonės. Jie visada ieško, klausosi ir užuodžia pavojų.
Grupės elgesys
Per rują nustatoma, kurie patinai yra dominuojantys, ir kiekvienas sėkmingas patinas turi grupę patelių. Grupė būna kartu, kol gimsta jaunikliai, t. y. apie keturis ar penkis mėnesius. Tuomet grupė gali išsiskirstyti arba tapti vien tik patelių grupe. Elniai iš prigimties yra socialūs ir mėgsta gyventi kartu. Tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų. Įvairių rūšių gyvūnai gali skirtis.
Dieta
Elniai yra naršytojai ir daugiausia minta lapais. Elniai renkasi lengvai virškinamus ūglius, jaunus lapus, šviežią žolę, minkštas šakeles, vaisius, grybus ir kerpes. Tai daugiausia mažai skaidulų turintis maistas. Elnių patinams reikia mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio ir fosfatų, kad augtų jų ragai.
Evoliucija
Elniai yra monofilinė grupė. Jie kilę iš Šiaurės pusrutulio, o į kai kuriuos Gondvanos žemynus pateko daug vėliau. Taurieji elniai aptinkami Šiaurės Afrikos Atlaso kalnuose, o į Pietų Ameriką kai kurie elniai pateko per Didįjį Amerikos persikėlimą.
Žemiau Šiaurės Afrikos nėra elnių. Jų vietą ekosistemose užima antilopės, kurios užima panašią nišą kaip elniai. Antilopės nėra monofilinė grupė. Antilopių tipai išsivystė iš kelių galvijų grupių ir yra konvergentinės evoliucijos pavyzdys.
Taksonomija
Elninių šeimoje yra apie 62 rūšys.
- Cervidae šeima
- Hydropotinae pošeimis: Vandens elniai
- Hydropotes gentis
- Vandens elnias, Hydropotes inermis
- Muntiacinae pošeimis: Muntjacs
- Muntiacus gentis: Muntjakai
- Elaphodus gentis
- Tuflinis elnias, Elaphodus cephalophus
- Capreolinae pošeimis: Naujojo pasaulio elniai
- Capreolus gentis
- Šernai, Capreolus capreolus
- Sibiro stirna, Capreolus pygargus
- Odocoileus gentis
- Baltauodegis elnias, Odocoileus virginianus
- Elniai, Odocoileus hemionus
- Ozotoceros gentis
- Pampų elnias, Ozotoceros bezoarticus
- Blastocerus gentis
- Pelkinis elnias, Blastocerus dichotomus
- Mazama gentis: Brocket deer
- Pudu gentis: Pudú
- Rangifer gentis
- Šiaurės elniai, Rangifer tarandus
- Hippocamelus gentis: Andų elniai
- Alces gentis
- Briedis, Alces alces
- Cervinae pošeimis:
- Axis gentis
- Chital, ašis ašis
- Kiauniniai elniai, Axis porcinus
- Bawean elnias, Axis kuhlii
- Kalamijinis elnias, Axis calamianensis
- Elaphurus gentis
- Père Davido elnias, Elaphurus davidianus
- Cervus gentis
- Taurusis elnias, Cervus elaphus
- Wapiti (briedis) Cervus canadensis
- Baltaskruostis elnias, Cervus albirostris
- Sika elnias, Cervus nippon
- Barasingha, Cervus duvaucelii
- Šomburgo elnias, Cervus schomburgki †
- Thamin, Cervus eldii
- Sambarinis elnias, Cervus unicolor
- Ruso elnias, Cervus timorensis
- Filipinų elnias, Cervus mariannus
- Filipinų dėmėtasis elnias, Cervus alfredi
- Dama gentis
- Elnias, Dama dama
Didžiausias elnias - briedis
Pasislėpęs stirnos jauniklis
Baltauodegio elnio motina ir jos jauniklis
Danielių patelė
Šešėlyje esančiose vietovėse juos ne taip lengva pastebėti
Įvairūs
Garsiausias išgalvotas elnias yra Bambi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinama elnių šeima?
A: Elniai priklauso elninių (Cervidae) šeimai.
K: Kaip vadinamas elnio patinas?
Atsakymas: Elnio patinas vadinamas elniu arba briedžiu.
K: Kaip vadinama elnio patelė?
A: Elnio patelė vadinama elnio patinu arba elniu.
K: Kaip vadinate elnio jauniklį?
A: Elnių jaunikliai vadinami elniais, ožiukais arba veršeliais.
K: Kiek yra elnių rūšių?
A: Yra maždaug 60 elnių rūšių.
K: Kur pasaulyje jie gyveno iš pradžių?
A: Iš pradžių elniai gyveno šiauriniame pusrutulyje, įskaitant Europą, Aziją, Šiaurės ir Pietų Ameriką.
K: Ar žmonės juos apgyvendino kitose pasaulio vietose? A: Taip, žmonės juos įvežė į kitas vietas, pavyzdžiui, Australiją, Naująją Zelandiją, Havajus ir Pietų Afriką, kur jie natūraliai nebuvo paplitę.
Ieškoti