Precocial

Kontrolinis sąrašas

Pagal kontrolinį sąrašą rūšys skirstomos į ikimokyklines ir altricialines. Kiekvienu atveju "taip" reiškia, kad tai yra ikisubrendęs:

1. Pūkų ar kailių dovanos?
2. Atviros akys?
3. Mobilusis telefonas?
4. Pamaitinti save?
5. Ar dalyvauja tėvai?

Paukščiai

Kontrastas tarp šių dviejų kraštutinumų ryškiausiai matomas paukščiuose. Prekocialinės rūšys palieka lizdą netrukus po gimimo arba išsiritimo. Megapodai - Australazijoje gyvenančių paukščių šeima. Jų kiaušinių tėvai neinkubuoja. Jie užkasami komposte, užpilami smėliu ir paliekami, nors patinai tikrina krūvos temperatūrą ir šiek tiek ją koreguoja. Kiaušiniai su dideliu tryniu išsirita su pilnomis sparnų plunksnomis. Išsiritę jaunikliai gali bėgioti ir gaudyti grobį, o daugelis rūšių jau pirmąją dieną gali skraidyti. Šie paukščiai yra itin socialūs.

Kitoje pusėje yra protingiausi paukščiai: varnėnai (dominuojanti paukščių grupė, įskaitant varnas), vanagai, pelėdos ir papūgos.

Žinduoliai

Žinduoliai iš pradžių niekada nesimaitina patys. Motinos pienas yra dalis žinduolio paveldėtos "sutarties". Tačiau yra didelis skirtumas tarp kai kurių naujagimių elnių ir antilopių, kurie gali bėgioti per valandą ar kelias po gimimo, ir marsupialų jauniklių, kurie maiše išbūna kelias dienas ar savaites.

Iš pažengusių žinduolių žmonės turi ilgą laikotarpį, kol tampa nepriklausomi. Taip yra iš dalies dėl to, kad jų smegenys po gimimo turi augti ir bręsti, ir iš dalies dėl to, kad žmonės, palyginti su kitais žinduoliais, yra labiau priklausomi nuo mokymosi ir mažiau nuo paveldėto elgesio. Žinduoliams plėšrūnams prireikia daug laiko, kad ištobulintų grobio gaudymo įgūdžius, o kai kurioms bandų rūšims, pavyzdžiui, drambliams, taip pat tenka daug mokytis.

Kompromisai

Daugumoje pasakojimų apie altricialinius ir prekocialinius skirtumus pabrėžiama, kad tai yra kompromisas. Altricialiniams jaunikliams reikia daug tėvų laiko ir priežiūros, be to, jiems nuolat gresia plėšrūnų pavojus. Tačiau ši sistema leidžia ilgą prižiūrimo mokymosi laikotarpį. Be to, jų smegenys po gimimo auga sparčiau, nes tėvų tiekiamas maistas yra gausus.

Priešgimdyminiams jaunikliams reikia daugiau pasiruošimo prieš gimimą, nes jie yra didesni, tačiau jie mažiau pažeidžiami plėšrūnų ir po gimimo jiems reikia mažiau tėvų priežiūros. Jų smegenys būna paruoštos, tačiau galiausiai būna mažesnės, palyginti su kūno dydžiu.

"Kodėl susiformavo šie skirtingi vystymosi būdai? Akivaizdu, kad jie susiję su dviem svarbiais paukščių aplinkos aspektais: maisto prieinamumu ir plėšrūnų spaudimu...

"sudėtingą evoliucinę problemą, kaip suderinti poreikį maitinti jauniklius ir apsaugoti juos nuo plėšrūnų, "išsprendė" kiekviena paukščių grupė, ir tai lėmė skirtingus paukščių vystymosi modelius, kuriuos dabar stebime. Panašios problemos, taip pat įvairiais būdais, buvo sprendžiamos ir žinduolių evoliucijos eigoje. Tačiau daug daugiau žinduolių grupių nei paukščių sugebėjo tapti didelėmis smegenimis ir jaunystėje, ir suaugę".

Žmonės

Žmonės yra gana ypatingas atvejis, nes kūdikis kelia didelius reikalavimus tėvams tiek prieš gimimą, tiek po jo. Kūdikis su savo plaukais, mėlynomis akimis ir didele galva atrodo ikisocialus. Tačiau veikia tik kelios galūnės, ir kūdikis yra visiškai bejėgis pats. Svarbiausia, kad smegenų žievė dar tinkamai neveikia. Nervai vis dar auga. Per pirmuosius 18 mėnesių smegenų žievė didėja ir pradeda veikti. Tada, maždaug po 18 mėnesių iki dvejų metų, kūdikis pradeda mokytis kalbos ir nuo tada jo jau niekas nesustabdys.

Yra įdomi priežastis, kodėl smegenys nėra labiau išvystytos gimimo metu. Ji yra ta, kad kūdikio galva (natūralaus gimdymo metu) turi prasibrauti pro moters gimdymo takus, t. y. erdvę tarp moters dubens kaulų. Jei jis būtų didesnis, kūdikio galva pro jį nepraeitų.

Žmogiškasis metodas kainuoja. Jis labai sumažina vidutinį palikuonių, kuriuos gali užauginti bet kuri pora, skaičių.