Antilopė: apibrėžimas, rūšys, biologija ir migracijos
Antilopė: išsamus vadovas apie rūšis, biologiją, ragų ypatybes ir įspūdingas migracijas Afrikoje bei Azijoje — elgesys, gyvenimo būdai ir rūšių palyginimai.
Antilopė - tai terminas, kuriuo vadinamos daugelis lygiapirščių kanopinių gyvūnų rūšių. Tai nėra griežtas taksonominis terminas; jos nėra būrys. Antilopė yra "šiukšlių dėžės taksonas" Bovidae šeimoje. Jai priklauso senojo pasaulio rūšys, kurios nėra galvijai, avys, buivolai, bizonai ar ožkos.
Terminas "antilopė" apima labai įvairias rūšis – nuo mažų, grakščių gazelių iki stambių elandų. Nors jų išvaizda ir elgsena gali smarkiai skirtis, daugumai būdingi plėšrūnams pritaikyti gebėjimai bėgti ir šokinėti, taip pat griežtai žolėdė mityba. Taksonomiškai jos sutelktos šeimoje Bovidae, tačiau grupė neturi vieningos filogenetinės ribos, todėl mokslininkai atskiria daugybę genčių ir potipių.
Buveinė ir paplitimas
Antilopės daugiausia gyvena Afrikoje žemiau Sacharos ir kai kuriose Azijos dalyse. Šiaurės Amerikoje antilopių nėra: antilopės priklauso kitai Antilocapridae šeimai. Tikrosios antilopės turi nešakotus ragus, kurie niekada nenukrenta, o pronghornai turi šakotus ragus ir nukrenta kasmet.
Daug rūšių yra specializuotos tam tikroms buveinėms – kai kurios gyvena atvirose lygumose ir stepėse, kitos pritaikytos gyvenimui miškuose, krūmuose ar kalnuotose zonose. Azijoje paplitusios rūšys, tokios kaip blackbuckas ar nilgai, gyvena atitinkamose šių regionų pievose ir mišriuose kraštovaizdžiuose. Klimato sezoniniai svyravimai ir vietinis vandens prieinamumas lemia populiacijų tankį ir judėjimo modelius.
Rūšys ir taksonomija
Afrikoje gyvena 91 antilopių rūšis, kurių dauguma yra kilusios iš Afrikos ir priklauso maždaug 30 genčių. Antilopių grupė vadinama banda.
Tarp gerai žinomų grupių yra gazelės, springbokai, kudai, elandai, impalos ir kiti. Kai kurios genčių atstovės yra labai artimos ir kartais tarpusavyje supainiojamos, todėl mokslininkai nuolat peržiūri sistematiką, remdamiesi morfologiniais ir genetiniais duomenimis.
Buveinė, elgsena ir migracijos
Miškų, miškingų vietovių ar krūmynų rūšys dažniausiai gyvena sėsliai, tačiau daugelis lygumų rūšių atlieka didžiules migracijas. Šios migracijos leidžia žolėdžių rūšims sekti lietų ir taip apsirūpinti maistu. Rytų Afrikos gnusai ir gazelės atlieka įspūdingiausius iš visų žinduolių masinių migracijų maršrutus.
Didžiausios migracijos, kaip Serengeti ekosistemoje vykstančios gnu migracijos, apima šimtus tūkstančių individų ir susijusios su sezoniniu žolės augimu bei kritulių ciklais. Migracijos maršrutai gali būti tiksliai nužymėti tradicinėmis pasikartojančiomis sustojimų vietomis, tačiau žmonių veikla – tvoros, kelių tinklai, sausros ir buveinių nykimas – trikdo šiuos maršrutus ir mažina sėkmę.
Išvaizda ir biologija
Visi galvijai turi lygiapėgius kanopas, horizontalias akiduobes, peržiemojančias žarnas ir (bent jau patinai) kaulinius ragus. Daugelis antilopių yra lytiškai dimorfiškos. Daugumos rūšių abi lytys turi ragus, tačiau patinų ragai paprastai būna didesni. Patinai yra linkę būti didesni už pateles
Ragai antilopėms yra nuolatiniai – jie neiškrenta ir auga per visą gyvūno gyvenimą, todėl jų forma ir struktūra dažnai svarbi kovose dėl teritorijos ar poravimosi. Daugelis rūšių vysto sudėtingą socialinę struktūrą: kai kurios gyvena didelėse bandose, kitos sudaro mažas šeimynines grupes. Dydžiu antilopės varijuoja nuo mažų gazelių iki stambių elandų, o kūno masė ir ilgis stipriai priklauso nuo rūšies bei gyvenimo būdo.
Mityba ir judrumas
Ragai neiškrenta ir nėra pagaminti iš kaulo, todėl skiriasi nuo ragų. Gazelės ir springbokai pasižymi greitumu ir gebėjimu šokinėti. Dar didesnės antilopės, pavyzdžiui, elandai ir kudusai, gali nušokti 8 pėdų (2,4 m) ar daugiau, nors jų bėgimo greitį riboja didesnė masė.
Dauguma antilopių yra griežtai žolėdės: jos maitinasi žole, lapais, ūgliais ir kartais sėklomis bei vaisiais. Lengvesnės rūšys dažnai priklauso nuo greito bėgimo arba šokinėjimo, kad išvengtų plėšrūnų; jų greitis gali siekti iki ~80 km/h priklausomai nuo rūšies ir sąlygų. Stambesnės rūšys dažniau pasitiki dydžiu ir ilgesnėmis ragų struktūromis gynyboje.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Daugelio antilopių poravimosi sezonas sutampa su geriausiu maisto prieinamumu, kad jaunikliai gimtų palankiu metu. Po nėštumo laikotarpio, kuris priklauso nuo rūšies ir gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, patelė gimdo vieną (retai dvynukus) jauniklį. Jaunikliai dažnai slepiasi kelias savaites, kol sustiprėja, o motina juos slaugina ir saugo.
Socialinė struktūra, teritorijų gynimas ir reitingavimas patinų tarpe yra svarbūs dauginimosi sėkmei; kai kurios rūšys praktikuoja haremų sistemą, kitos sudaro sezonines bendruomenes.
Plėšrūnai, grėsmės ir apsauga
Antilopės yra svarbi ekosistemų dalis ir pagrindinis plėšrūnų, tokių kaip liūtai, gepardai, hienos ir didesni ereliai, maistas. Žmonių veikla – buveinių naikinimas, intensyvi žemės ūkio plėtra, medžioklė ir netvarus išteklių naudojimas – kelia dideles grėsmes daugeliui rūšių.
- Vyraujančios grėsmės: brakonieriavimas (mėsai ir ragams), buveinių fragmentacija, pasienio tvoros ir kelių infrastruktūra, taip pat klimato kaita.
- Apsaugos priemonės: saugomos teritorijos, migracijos koridorių išsaugojimas, bendruomenių įtraukimas į tausojamąjį valdymą ir tarptautiniai apsaugos planai.
Kai kurios rūšys išlieka gausios ir plačiai paplitusios, tačiau nemažai antilopių yra pažeidžiamos arba nykstančios. Tarptautinės ir vietinės apsaugos pastangos yra būtinos, kad būtų išsaugota tiek rūšių įvairovė, tiek svarbūs migracijos maršrutai.
Santrauka
„Antilopė“ apibrėžia įvairią žinduolių grupę Bovidae šeimoje, kurios atstovai skiriasi dydžiu, elgsena ir buveinėmis. Jie atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, ypač kaip žolėdžiai ir grobis plėšrūnams, o jų migracijos dažnai yra įspūdingiausi gamtos reiškiniai. Tvarus požiūris į buveinių valdymą ir apsaugos iniciatyvos yra būtini, kad šios rūšys išliktų ir ateities kartoms.

Dik-dik

Thomsono gazelė

Antilopė juodasis antilopė
Elandai yra didžiausios antilopės.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra antilopė?
Atsakymas: Antilopė - tai terminas, apibūdinantis daugelį lygiapirščių kanopinių gyvūnų rūšių, kurie nėra galvijai, avys, buivolai, bizonai ar ožkos. Jos užima ekologinę nišą, kurią į šiaurę nuo Sacharos užima elniai, ir dažniausiai aptinkamos Afrikoje žemiau Sacharos ir kai kuriose Azijos dalyse.
K: Kiek yra antilopių rūšių?
Atsakymas: Yra 91 antilopių rūšis, dauguma jų kilusios iš Afrikos ir suskirstytos į maždaug 30 genčių.
K: Kuo tikrosios antilopės skiriasi nuo antilopių?
A: Tikrosios antilopės turi nešakotus ragus, kurie niekada neiškrenta, o raganosiai turi šakotus ragus, kurie kasmet iškrenta.
K: Ar visi galvakočiai yra panašūs?
A: Taip, visi bovidai turi lygiapadžius kanopas, horizontalius vyzdžius, peržiemojančias žarnas ir (bent jau patinai) kaulinius ragus.
K: Ar tarp antilopių yra lytinio dimorfizmo?
A: Taip, daugumos rūšių abi lytys turi ragus, tačiau patinų ragai paprastai būna didesni nei patelių. Ragai nenusileidžia ir nėra pagaminti iš kaulo, tuo jie skiriasi nuo ragų.
K.: Ar gazelės pasižymi greičiu ir gebėjimu šokinėti?
Atsakymas: Taip, gazelės, taip pat ir springbokas, pasižymi greitumu ir šoklumu. Net didesnės antilopės, tokios kaip elandai ir kudusai, gali nušokti 8 pėdų (2,4 m) ar daugiau, nors jų bėgimo greitį riboja didesnė masė.
Klausimas: Ar kai kurios rūšys vykdo didžiules migracijas? A:Taip, kai kurios lygumų gyvūnų rūšys atlieka didžiules migracijas, kad galėtų sekti lietų ir taip apsirūpinti maistu. Rytų Afrikos gnusai ir gazelės atlieka vienus įspūdingiausių masinių migracijų iš visų žinduolių.
Ieškoti