Beuodegiai varliagyviai (Anura): varlės ir rupūžės — apibrėžimas
Anura (varlės ir rupūžės): sužinokite skirtumus, adaptacijas, elgseną ir įdomiausias rūšis — išsamus vadovas apie 6500+ Anura rūšių.
Anura būriui priklauso varlės ir rupūžės. Pagal rūšių skaičių jos yra patys gausiausi ir evoliuciškai sėkmingiausi varliagyviai. Iš viso žinoma apie 7 400 skirtingų varliagyvių rūšių, iš jų maždaug 6 500 priklauso Anura būriui. Jos paplitusios beveik visuose pasaulio regionuose, nuo tropikų iki subarktinių zonų, išskyrus nenutrintus sausumos plotus ir aukštas aukštumas, kur gyvavimas neįmanomas.
Morfologija ir kūno sandara
Varlės ir rupūžės iš esmės yra panašios: jos turi trumpą, kompaktišką kūną, išsikišusias akis, šakotą liežuvį ir neturi uodegos. Dauguma rūšių yra puikios šuolininkės – užpakalinės galūnės yra ilgos ir galingos, pritaikytos stipriam atspyrimui. Priekinės galūnės dažniausiai trumpos; tokia sandara padeda ir plaukti, ir šokinėti, ir laipioti.
Odos tekstūra yra vienas dažniausiai minimų skirtumų: karpyta, šiurkšti oda dažnai siejama su „rupūžėmis“, o lygi, drėgna oda – su „varlėmis“. Tačiau šis skirtumas nėra taksonominis kriterijus: Anura moksliškai neskirstomi į dvi atskiras grupes „varlės“ ir „rupūžės“. Išimtis – viena šeima, kurios rūšys įprastai vadinamos „rupūžėmis“: Bufonidae (tikrosios rupūžės), tačiau daug kitų šeimų rūšių taip pat gauna bendrinį pavadinimą „rupūžė“ pagal išvaizdą arba elgseną.
Oda atlieka kelias svarbias funkcijas: kvėpavimą per odą (priklausomai nuo aplinkos drėgmės), apsaugą ir kartais cheminę gynybą – daugelis rupūžių turi specialias liaukas, kurios gamina nuodingas gleives. Dėl šių prisitaikymų kai kurios rupūžėms būdingos savybės išsivystė kelis kartus nepriklausomai – tai vadinama konvergentine evoliucija. Varlėms dažnai būtina drėgna oda, kad jie galėtų keistis dujomis su aplinka ir išgauti pakankamai deguonies. p6
Specialūs organai ir funkcijos
Daugelis varliagyvių turi įvairius specialius požymius: Bambutės membraną (šio termino vartojimas tekste paliktas originaliai) ir kitas ausies bei galvos struktūras, kurias galima aptikti tarp ausų ir akių. Kai kurių medinių arba lipiklių rūšių rankų pirštų galiukai yra prilimpantys, leidžiantys užlipti ant lygių paviršių. Kai kurių varlių galvos ertmėje yra smulkūs dantukai – jie padeda laikyti grobį ir paruošti maistą. Apatinis žandikaulis ir kitos dantų struktūros skiriasi tarp rūšių. p6
Elgsena, judėjimas ir garsai
Varlės pasižymi įvairiais judėjimo būdais: jos šliaužioja, plaukioja, šokinėja arba laipioja priklausomai nuo rūšies ir buveinės. Kaip minėta, kai kurios rūšys gali pašokti labai toli – jungtis tarp kūno proporcijų ir raumenų jėgos leidžia išvystyti didelius atstumus. Daug varlių komunikacijai naudoja garsus – patinėliai skleidžia kvietimo balsus poravimosi sezono metu, o garsų spektras ir garsumo lygis gali būti lemiami poravimuisi ir teritorijai saugoti.
Mityba ir medžioklė
Varlės ir rupūžės yra daugiausia mėsėdės: jos maitinasi įvairiais bestuburiais – vabzdžiais, vikšrais, vabalais, o didesnės rūšys gali pagauti net smulkius stuburinius gyvūnus. Jie grobį gaudo snapu arba liežuviu, kuris yra greitas ir lipnus. Nuodingos rūšys dažnai įgauna toksinus per maistą arba sintezuoja juos savo organizme; šie cheminiai junginiai veikia kaip patikima apsauga nuo plėšrūnų. p8
Veisimosi ciklas
Daugelis Anura rūšių deda kiaušinius vandenyje arba drėgnose buveinėse; iš kiaušinių išsirita ikrai (gandrai), kurie kvėpuoja per žiaunas ir laikui bėgant pereina metamorfozę į suaugusius gyvūnus. Tačiau yra išimčių: kai kurios rūšys saugo kiaušinius ant kūno, ore arba užauga jauniklius viduje, o kai kurios netgi maitina užaugintus jauniklius specialiu pavidalu. Reprodukcijos strategijos labai įvairuoja tarp rūšių ir dažnai pritaikytos konkrečioms buveinėms.
Gynybos mechanizmai
Be odos gleivių ir nuodų, varlės naudoja kamufliažą, ryškią perspėjimo spalvą (aposematizmą), pūtimąsi ar kūno pozą, kad atbaidytų plėšrūnus. Kai kurios nuodingos rūšys, pvz., tam tikros Neobatrachia pošeimio atstovės, gali būti pavojingos žmogui; jų toksinus jos paprastai gauna su maistu arba gamina savo medžiagų apykaitos metu. p8
Buveinė, paplitimas ir apsauga
Varlės ir rupūžės gyvena labai įvairiose buveinėse: nuo pelkių, ežerų ir upių pakrančių iki miškų grindų, dykumų oazių ir net žmogaus sukurtų sodų. Daug rūšių yra priklausomos nuo drėgnų aplinkų, nes odos kvėpavimas ir ikrų išsivystymas reikalauja vandens. Deja, daugelis Anura rūšių susiduria su grėsmėmis: buveinių niokojimu, tarša, klimato kaita, invazinėmis rūšimis bei ligomis (pvz., chytrid grybeliu). Dėl to kelioms rūšims gresia išnykimas; vyksta tarptautiniai apsaugos projektai, bandantys išsaugoti nykstančias populiacijas ir jų buveines.
Sąveika su žmonėmis
Varlės turi ekologinę reikšmę – jos kontroliuoja vabzdžių populiacijas ir yra maisto šaltinis kitiems gyvūnams. Kai kurios rūšys yra auginamos kaip namų augintiniai arba naudojamos mokslo tyrimuose (pvz., morfologijos, ekologijos ir toksikologijos studijose). Dėl cheminio gynybos panaudojimo ir įdomių biologinių savybių jos taip pat aktualios medicininiams ir biotechnologiniams tyrimams.
Apibendrinant: Anura būrio varlės ir rupūžės yra įvairovės, prisitaikymo ir ekologinių funkcijų pavyzdys – jos rodo, kaip skirtingos rūšys evoliuciškai išnaudoja tiek sausumos, tiek vandens išteklius, nors daugelis jų šiandien susiduria su žmogaus sukeltomis grėsmėmis.
Varlių, tokių kaip ši valgomoji varlė, oda yra lygi (minkšta), drėgna.
Ši Teksaso rupūžė turi šiurkščią (kietą) sausą odą.
Buveinės
Dauguma varlių ir rupūžių gyvena prie lėtai tekančių vandenų, pavyzdžiui, upių, pelkių, ežerų ir tvenkinių. p22 Kitos varlės, pavyzdžiui, medinės varlės ir nuodingos varlės, gyvena miškuose. Varlės ir rupūžės gyvena beveik visur, išskyrus Antarktidą. p4 Varlės ir rupūžės girgžda arba skambina, kai jas paliečia arba jos jaučia grėsmę. p24 Šiais garsais jos taip pat bendrauja su kitais savo buveinės gyventojais. Šiuos garsus jos skleidžia išplėsdamos gerklę oru ir išleisdamos orą lauk. Jaučių patinai riaumoja poruodamiesi su patele. Dauguma varlių ir rupūžių yra teritorinės. Tai reiškia, kad jos stos į mūšį, kai jų rūšies gyvūnas priartės prie jų gyvenamosios vietos. Jos šokinės, kausis ir net atstums bet kokį gyvūną. Taip jos elgiasi norėdamos pritraukti pateles į savo teritoriją. Patelės renkasi teritoriją, kurioje yra pakankamai maisto ir daug vandens, kad galėtų plaukioti ir dėti kiaušinius. p223
Rupūžės didžiąją laiko dalį praleidžia sausumoje, o varlės - vandenyje. p6 Dėl kietos odos uodeguotosios varlės atrodo panašiai kaip rupūžės. Uodeguotųjų varlių "uodega" iš tikrųjų yra organas, kurį jos naudoja spermai išleisti greitai judančiuose vandenyse. Tai vienintelės varlės, turinčios šį organą. p199 Eleutherodactylus genties varlės yra sausumos varlės. Tai reiškia, kad jos deda kiaušinius sausumoje. Ropinės rupūžės lietaus metu skleidžia verksmingus garsus.
Rūšys
Tikrųjų rupūžių (Bufonidae) yra daugiau kaip 400 rūšių. Jūrinės rupūžės yra vienintelės rupūžės, gyvenančios Australijoje, kur jas įvežė žmonės. Tikrosios rupūžės turi nuodingas parotitoidines liaukas, kurios gali paralyžiuoti ar net nužudyti šunis. Tačiau kai kurie kiti gyvūnai valgo tikrąsias rupūžes be jokio blogo poveikio. Rupūžių nuodus išskiria karpos. Jų prisilietimas žmonėms nekenkia. p202
Yra daugiau kaip 400 medžių varlių rūšių, daugelis jų gali keisti odos spalvą. p220 Medžių varlės turi lipnias pėdas, kurios padeda joms laipioti ir laikytis ant didelių lapų. "Tikrosios varlės", Ranidae, aptinkamos visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Šeimoje yra daugiau kaip 700 rūšių. p224 Skrajojančių varlių pėdos padeda joms kasti.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra anuros eilės?
A: Anura būriui priklauso varlės ir rupūžės, kurios, vertinant pagal rūšių skaičių, yra sėkmingiausiai gyvenantys varliagyviai.
K: Kuo skiriasi varlės ir rupūžės?
A: Esminio skirtumo tarp varlių ir rupūžių nėra, tačiau jas galima atskirti pagal išvaizdą. Varlių oda lygi, o rupūžės turi karpytą odą, iš kurios gaminasi nuodingos gleivės. Šie požymiai išsivystė nepriklausomai, vykstant konvergentinei evoliucijai.
Klausimas: Kokias savybes turi varlės?
A.: Varlės paprastai turi trumpą kūną, pirštus, išsikišusias akis, šakotą liežuvį ir neturi uodegos. Jos taip pat turi ilgas galingas kojas, kurios padeda joms nušokti didelius atstumus.
K: Kaip medinės varlės juda?
A: Medinės varlės lipniomis rankomis užlipa ant bet kokio paviršiaus, todėl gali lengvai judėti.
K: Ar visos varlių rūšys turi būgnelio membraną?
Atsakymas: Taip, visos varlių rūšys turi būgnelio membraną, esančią tarp ausų ir akių.
K: Ar afrikinių varlių patinai yra didesni už pateles? A: Taip, afrikinių varlių patinai gali būti iki 91⁄2-10 cm ilgio, o patelės užauga tik iki 41⁄2 cm ilgio.
K: Ar kai kurios varlių rūšys gali nužudyti žmogų?
A: Taip, kai kurios varlių rūšys, priklausančios Neobatrachia pošeimiui, pavyzdžiui, nuodingos varlės ir Mantellinae varlės, gali būti pakankamai nuodingos, kad nužudytų žmogų dėl toksinų, gautų iš jų maisto šaltinių.
Ieškoti