Varlė jautis

Taksonomija

Bendrinis amerikinės varlės (Rana catesbeiana) pavadinimas. Tai viena iš 90 Rana genties rūšių.

Kvebeke, Kanadoje ir Luizianoje, JAV, bulius vadinamas ouaouaron (wa'wa'ron); šis žodis kilęs iš vendatų kalbos ir pasiskolintas XVII amžiuje. Amerikinė bulius taip pat žinomas kaip Lithobates catesbeianus. Gimininga Rana šeima yra Ranidae, arba "tikrosios varlės".

Ranidae šeima skirstoma į devynias pošeimio šeimas. Ceratobatrachinae (Pietryčių Azija), Conrauinae (Afrika), Dicroglossinae, Micrixalinae (Indija), Nyctibatrachinae (Indija), Petropedetinae (Afrika), Ptychadeninae (Afrika), Raninae (Australija, Pietų Amerika) ir Ranixalinae (Indija). Amerikinių bulviakasių genties pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio rana, kuris reiškia varlę.

Pirmą kartą varlės buvo aprašytos 1802 m. George'o Shaw. Shaw aprašė bulius savo knygoje "Bendroji zoologija arba sisteminė gamtos istorija". Varlių šauksmas yra lėtas gilus g-r-r-u-u-u-u-u-m. Jaunos varlės, prieš lipdamos į vandenį, skleidžia aukšto tono čirpimą. Bulvinių varlių oda yra nuodinga, nors žmogui ji nėra kenksminga. Dėl toksinų mažesnė tikimybė, kad juos suvalgys kiti gyvūnai.

Suaugusieji

Amerikinė varlė yra didžiausia "tikrųjų varlių" šeimos varlė. Varlės gali pasiekti 6-8 colių (15-20 cm) ilgį. Patelės yra didesnės už patinus. Varlės gali sverti iki 1,7 svarų (770 g). Bulių varlės yra rudos arba žalios spalvos. Jos taip pat turi tamsesnių dėmių ant nugaros. Bulvinės varlės turi plaukimui skirtas tinklines kojas. Jos gali pašokti iki 6 pėdų (1,8 m). Poravimosi su patelėmis metu galima išgirsti riaumojančius patinus. Patinai taip pat turi didesnes būgnines membranas, kurios dengia jų ausis. Bulių varlių akys rudos arba auksinės. Jos taip pat turi plačias plokščias galvas ir kūnus. Bulių varlių burna yra maža, o jos viduje - smulkūs dantys.

Varlės gali gyventi iki 4-5 metų. Buvo viena nelaisvėje gyvenanti bulbė, kuri gyveno iki 18 metų. Patinai yra teritoriški ir puola bet kokį gyvūną, taip pat ir savo rūšies, jei šis prie jų priartėja. Jie šokinės, imtyniaus ir net tramdys bet kokį gyvūną. Bulius gerai girdi. Būrys jauniklių vadinamas "armija".

Bulvinės varlės turi daug virusų ir bakterijų. Tačiau tik kelios iš jų yra svarbios gamtai. Dėl 1997 m. Kanadoje kilusio intraeritrocitinio viruso protrūkio buvo kaltinamos bulviakasės. Jos taip pat buvo kaltinamos dėl 2000 m. Arizonoje išplitusio chitridinio grybelio. Manoma, kad chitridinis grybelis yra viena iš pagrindinių varliagyvių populiacijos mažėjimo priežasčių. Daugelis bulių gali turėti parazitų, įskaitant helmintus, trematodus, nematodus, pirmuonis ir pijokus.

Maitinimas

1913 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jaučiai varlės ėda bet kokį gyvūną, kurį gali įveikti ir įgrūsti į gerklę. Buvo nustatyta, kad bulviakasio skrandyje yra graužikų, mažų musinukų, mažų vėžlių, gyvatės, varlės (įskaitant bulviakasius), paukščiai ir šikšnosparnis, taip pat daugybė bestuburių, pavyzdžiui, vabzdžių. Šie tyrimai rodo, kad bulviakasio mityba yra unikali tarp Šiaurės Amerikos raganosių. Taip pat žinoma, kad bulviakasiai minta ančiukais ir pulkeliais. Buliuskai turi dantis burnos viršuje. Jų liežuviai geba perverti maistą į burną. Bulius varlės maitinasi naktį.

Nelaisvėje auginamiems buliusams duodama vikšrų, kirminų, mažų žuvų, graužikų ir vaisinių muselių. Laisvėje jos mėgsta valgyti vėžius, vandens vabalus, sraiges ir drakono musės lervas. Bulvinės varlės gali ėsti viena kitą, tai sudaro 80 % jų mitybos raciono. 1935 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mažesni jaunikliai maitinasi daugiausia vabzdžiais. Tačiau didesni jaučiai minta vėžiais, varlėmis ir pelėmis. 1988 m. Arizonos valstijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ten bulius maitinasi bestuburiais, pavyzdžiui, sraigėmis ir vabzdžiais. Tuo tarpu kituose dviejuose tyrimuose - 1977 m. (Naujojoje Meksikoje) ir 1993 m. (Niujorke) - nustatyta, kad Niujorke gyvenantys buliuskai daugiausia minta Ranidae varlėmis. Naujojoje Meksikoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ten bulius maitinasi daugiausia rupūžėmis. Suaugėliai gali padėti sumažinti uodų populiaciją, nes suėda didžiąją dalį jų lervų.

Bulių varlių pulkeliai gali būti iki 6 colių ilgio.

Reprodukcija

Varlės jaunikliai tampa lytiškai aktyvūs po 2-4 metų, kai tampa varlėmis. Patelės traukia patinus, kurių teritorijose yra daugiausia maisto. Buliuskai poruojasi nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pradžios. Bulbių patinas griebia patelę ir pradeda rujoti. Jaučio patelė išleidžia agresyvų šauksmą. Patelė deda kiaušinius sekliuose vandenyse. Patinas ant kiaušinėlių išskiria spermą, kuri tarnauja kaip trąša. Patelė gali sudėti iki 20 000 kiaušinių. Bulių varlių kiaušiniai dedami vandens paviršiuje. Tuomet juos veikia kenksminga UV-B spinduliuotė. Dėl šios priežasties daugelio jauniklių varlių vystymasis gali būti nenormalus (ne normalus). Kiaušiniai išsirita po keturių dienų. Jie vadinami pulkeliais ir gyvena vandenyje maitindamiesi dumbliais. Bulvinių varlių pulkeliai yra didesnio ilgio nei kitų varlių pulkeliai. Jie tampa varlėmis daugiau nei per metus. Nelaisvėje jie gali tapti varlėmis per dvylika savaičių. Jei bulių varlių pulkelis išbūna pulkeliu ilgiau nei metus, tapęs suaugėliu jis taps didesnis. Dėl to jie turės daugiau galimybių išgyventi gamtoje.

Yra daug plėšrūnų, pavyzdžiui, didesnių žuvų, vėžiagyvių ir kai kurių paukščių, kurie suėda dalį kiaušinėlių ir pempių. Kadangi bulviakasio pulkeliai nėra labai aktyvūs, yra mažesnė tikimybė, kad juos suvalgys koks nors gyvūnas. Tačiau, jei bus pastebėti, bulių pulkeliai bus suėsti salamandrų ir bestuburių. Kai jie tampa suaugusiomis varlėmis, plėšrūnai tampa bulviakasių maistu. Patinai lieka su savo pulkeliais ir juos saugo. Patinai, rausdami purvą, savo pulkelius netgi perneša į kitus didelius vandens telkinius. Jie tai daro, jei vanduo išdžiūsta. Bulių pulkeliai nėra mėgstamas žuvų maisto šaltinis. Taip yra dėl jų siaubingo skonio. Dėl to bulių pulkeliai turi daugiau galimybių išgyventi nei kitų varlių pulkeliai. Didžiąją laiko dalį bulių varlių pulkeliai praleidžia neplaukiodami. Dėl to jie mažiau pastebimi. Bulvinių varlių jaunikliai taip pat kelia susirūpinimą. Jų mėgstamiausias maistas yra dumbliai, todėl augdami jie suvartoja didelį jų kiekį. Jos taip pat gali gyventi bet kur, kur yra žmogaus namas, jei netoliese yra vandens.

Patelės vystymasis

Kai pulkeliai tampa varlytėmis, jie pradeda šokinėti iš vandens į sausumą. Įžengę į šį etapą jie netenka uodegų. Varlytės nustoja naudotis žiaunomis ir naudoja jas kaip plaučius. Jie pradeda maitintis smulkiais vabzdžiais. Varlytės lieka prie vandens, kur buvo išneštos. Jei bus sausra, jie ieškos naujos buveinės. Tuo metu varlytės tampa lengvu grobiu didesnėms varlėms, ropliams, meškėnams, lapėms ir paukščiams. Varlytės suaugusiomis varlėmis tampa po keturių mėnesių, kai pradeda šokinėti sausuma.

Dienos metu varlės gali plaukioti aplink. Kai kurios varlės būna prie augalų.


Varlytės pradės šokinėti iš vandens į sausumą.

Elgesys

Pietinėse JAV valstijose varlės yra aktyvios visą laiką. Šiaurinėse JAV valstijose gyvenančios varlės žiemą miega žiemos miegu. Poravimosi sezonas prasideda pavasarį ir baigiasi vasaros pradžioje. Šiaurinėse JAV valstijose jaunikliai pradeda lįsti iš žiemos miego. Jos pradės maitintis ir plaukioti. Vasaros metu bulviakasiai didžiąją laiko dalį praleis vandenyje. Jos maitinsis uodų lervomis. Rudenį šiaurinėse JAV valstijose buliai pradės žiemoti. Pietinėse JAV valstijose varlės tampa pusiau vandens gyventojais. Žiemos metu jos ir toliau bus pusiau vandeninės.

Jei lauke šalta, jie kelias dienas miega žiemos miegu. Vabalai aktyvūs naktimis. Jas galima pamatyti šokinėjančias po sodus ir gatves. Dieną jos būna prie vandens krašto. Dieną jos tampa nejudrios (nejuda). Jos pradeda judėti, jei netoliese yra maisto arba jei jaučia grėsmę.

Išsaugojimo statusas

Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) bulius priskiria prie "mažiausiai susirūpinimą keliančių" rūšių. Taip yra todėl, kad jos aptinkamos beveik visuose žemynuose. "Mažiausiai susirūpinimą kelianti" reiškia, kad bulviakasis nėra nykstanti rūšis. Pietų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena daugiau bulviakasių nei šiaurėje. Tačiau bulbių populiacija mažėja dėl buveinių nykimo, vandens užterštumo, pesticidų ir per didelio derliaus. 2012 m. Markas Stounas (Mark W. Stone), Santa Kruso apygardos stebėtojų tarybos pirmininkas, šiuo metu bando uždrausti importuoti, parduoti ir laikyti bulius Santa Kruso apygardoje, Kalifornijoje. Jei valdyba pasirašys įstatymo projektą, Santa Krusas bus pirmoji apygarda Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurioje bus uždrausta laikyti bulius. Stounas bando uždrausti bulius dėl jų apetito. Jos kaltinamos dėl to, kad daugelis gyvūnų toje valstijoje tapo nykstančia rūšimi.

Buliuskai yra invazinė Puerto Riko rūšis. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio bulfrogos atsitiktinai buvo įvežtos į Koloradą ir Kaliforniją. Žvejai išplaukdavo į žvejybą ir grįždavo namo, o kai kurių jų tinkluose būdavo dar gyvų bulių. Jas įvežė naminių gyvūnėlių savininkai, kurie jų nebenorėjo. Kai kurie naminių gyvūnėlių savininkai pirko bulviakasius, norėdami kontroliuoti kenkėjus prie savo namų. Įveistų bulių poveikis yra neigiamas. Dėl savo mitybos jos gali sumažinti kitų varlių populiaciją. Bulius kaltino dėl to, kad Kalifornijos raudonkojai varlei iškilo grėsmė tapti beveik nykstančia rūšimi. Jos taip pat kaltinamos dėl daugelio kitų varliagyvių išnykimo Kalifornijoje.

Varlės varlės konkuruoja su kitomis varlėmis dėl maisto, o jei jo neranda, gali net nužudyti savo rūšies varles. Varlės laikomos viena blogiausių svetimų invazinių rūšių (AIS). AIS - tai gyvūnai, kurie gali sumažinti kitų rūšių skaičių ir net priversti jas išnykti visame pasaulyje. Būtent dėl bulių varlių Meksikoje mažėja gyvačių. Alfordo 1989 m. atlikto laboratorinio eksperimento metu buliuskai sumažino pilkosios Cope's drevinės varlės populiaciją. Tyrimo metu kontroliuojamoje aplinkoje bulius supažindino su Cope's pilkosiomis drebulėmis.

Naudojimas žmonėms

Bulių varlės yra maisto šaltinis pietų JAV ir vidurio vakarų JAV. Žmonės varles medžioja naktimis prie upių. Varlių kojos verdamos, o nugara kepama. Kinijoje jaučiai parduodami gyvi ir valgomi. Tada jos nužudomos ir verdamos su daržovėmis. Kalifornijos valstijoje žmonės, norėdami gaudyti bulius maistui, turi turėti licenciją. Mokyklose per biologijos pamokas bulius skrodžia. Paprastai tai daroma vidurinėje mokykloje. Skrodimas - tai metodas, kuriuo mokiniai mokomi bulių anatomijos. Bulius taip pat augina kaip naminius gyvūnus. Jos laikomos akvariumuose arba terariumuose. Terariumas - tai talpykla, kurios vienoje pusėje yra augalų ir dirvožemio. Kitoje pusėje yra vanduo. Bulvinei varlei reikia vienos vietos žemei, o kitos - vandeniui.

Kinijos prekybos centre parduodamos gyvos varlės.