Chitridai (Chytridiomycota) – primityvūs vandens grybai ir biologija
Chitridai (Chytridiomycota): primityvūs vandens grybai — biologija, ekologija, judrios zoosporos ir jų poveikis varliagyviams. Sužinok apie rūšių įvairovę ir gyvenimo ciklus.
Chytridiomycota yra grybų karalystės filumas. Pavadinimas kilęs iš chytridium (iš graikų kalbos chytridion, reiškiančio "mažą puodą"): struktūra, kurioje yra neišsiskleidusių sporų.
Chitridai laikomi vienais primityviausių grybų, nes turi savitų bruožų, kurių nėra daugelyje aukštesniųjų grybų. Jie išsiskiria pirmiausia tuo, kad jų sporos yra judrios – turi vieną posteriorinę blakstienėlę (vėliavėlę), kuri leidžia plaukioti vandenyje. Dauguma chitridų gyvena gėlame vandenyje, nors randami ir drėgnoje dirvoje, dumble bei kai kuriose jūrinėse aplinkose. Yra apie 1000 chitridų rūšių, priklausančių 127 gentims, pasiskirsčiusių tarp 5 eilių.
Morfologija ir gyvavimo ciklas
Chitridų kūnas (thallus) paprastai nėra sudėtingas: būna vienaląsčiai arba dauginiai, gali būti endobiotiniai (gyventi viešninėje organizmo audinyje) arba epibiotiniai (prigulę ant paviršiaus). Dažniausios struktūros – sporangijos (sporų gamybos organai) ir rizoidai (įsiurbiančios ataugos, pritvirtinančios prie substrato). Chitridai platina zoosporas – judrias sporas su viena blakstienėle, kurias išspinduliuoja sporangijos.
Reprodukcija gali būti ir aseksuali (zoosporos, sporangijos), ir seksuali. Seksualiniame cikle dalyvauja gametos, kurios taip pat būna judrios dėl blakstienėlės; galimi plasmogamija ir karyogamija, o po jų susidaro poilsinės (resting) sporos, galinčios ištverti nepalankias sąlygas. Kai kurios rūšys turi sudėtingus gyvenimo ciklus su įvairiais thallus tipais – monocentric (vienu centru) arba polycentric (daugybiniai centrai).
Ekologija ir reikšmė
Chitridai dažniausiai yra saprotrofai – energijos ir maisto medžiagų semiasi iš negyvos organinės medžiagos, skaidydami dumblą, lapų liekanas, negyvas augalų ir gyvūnų dalis. Tokiu būdu jie svarbūs ekosistemų maisto grandinėms ir biogeocheminiams ciklams (pvz., anglies ir maistinių medžiagų perdirbimui).
Tuo pačiu metu kai kurios chitridų rūšys yra parazitinės: jos užkrečia dumblus, kitas mikroorganizmų grupes, augalus, o taip pat gyvūnus, įskaitant varliagyvius. Parazitavimas gali keisti bendruomenių sudėtį vandeniniuose ir dirvožemio mikrosistemuose.
Chitridai ir varliagyviai
Yra žinoma, kad kai kurios chitridų rūšys masiškai žudo varliagyvius. Labiausiai žinomos yra patogenų gentys Batrachochytrium – B. dendrobatidis ir B. salamandrivorans, sukeliantys choromos ligą, vadinamą chitridomikozė (chytridiomycosis). Ši oda užkrečianti infekcija sutrikdo odos funkcijas, ypatingai amfibiams svarbius vandens ir jonų mainus, todėl užsikrėtę gyvūnai gali žūti masiškai. Nors ligos poveikis ir ekologinė pasekmė yra gerai dokumentuoti, tikslūs infekcijos mechanizmai ir discoordinavimo veiksniai vis dar tiriami, todėl sakyti, kad "tikrasis procesas nežinomas", iš dalies teisinga: daugelis detalių vis dar aiškinamos moksliniuose tyrimuose.
Taksonomija ir evoliucija
Chytridiomycota tradiciškai laikomi senovine grybų linija, iš kurios galėjo kilti vėlesnės, kompleksinės grybų grupės. Jų unikalus bruožas – mobiliosios zoosporos su posteriorine blakstienėle – rodo adaptaciją gyvenimui vandenyje ir padėjo nustatyti jų filogenetinę padėtį. Modernūs molekulinės taksonomijos tyrimai nuolat peržiūri jų taksonominę struktūrą, todėl grupei priskiriamų eilių ir genčių skaičius gali keistis.
Stebėsena, kontrolė ir apsauga
Dėl chitridų, ypač Batrachochytrium rūšių, poveikio laukinei gamtai, vystomi stebėjimo, diagnostikos ir apsaugos priemonių paketai: cheminės ir biologinės kontrolės priemonės, biosekuriteto taisyklės perkeliant gyvūnus ar akvariuminę įrangą, bei monitoringo programos. Mokslininkai tiria vakcinas, gydymo metodus ir ekologinius sprendimus, skirtus sumažinti infekcijų sklaidą ir apsaugoti nykstančias amfibijų populiacijas.
Santrauka: chitridai (Chytridiomycota) yra paprasti, dažniausiai vandeniniai grybai su judriomis zoosporomis. Jie atlieka svarbų vaidmenį organinės medžiagos skaidyme, bet kai kurios rūšys yra parazitinės ir gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį ekosistemoms, ypač varliagyviams. Moksliniai tyrimai toliau aiškina jų biologiją, evoliuciją ir kontrolės galimybes.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Chytridiomycota?
A: Chytridiomycota yra grybų karalystės filumas.
K: Iš kur kilęs Chytridiomycota pavadinimas?
A: Chytridiomycota pavadinimas kilęs iš chytridium (iš graikų kalbos chytridion, reiškiančio "mažą puodą"): struktūra, kurioje yra neišsiskleidusių sporų.
K: Kur randama daug chitridijų?
A: Daug chitridų randama gėlame vandenyje.
K: Kiek yra chitridų rūšių ir kaip jos pasiskirsčiusios tarp eilių?
A: Yra apie 1000 chitridų rūšių, priklausančių 127 gentims ir pasiskirsčiusių tarp 5 eilių.
K: Iš ko chitridai gauna energijos?
A: Chitridai daugiausia energijos gauna iš negyvosios organinės medžiagos.
K: Kaip chitridų zoosporos ir gametos yra judrios?
A: Tiek chitridų zoosporos, tiek gametos yra judrios dėl savo blakstienėlių, po vieną blakstienėlę kiekvienam individui.
K: Koks yra neigiamas chitridų poveikis?
A: Žinoma, kad kai kurios chitridų rūšys masiškai žudo varliagyvius, nors tikrasis procesas nežinomas.
Ieškoti