Lapė yra mažas mėsėdis žinduolis, priklausantis (Canidae) šeimai. Ji medžioja ir ėda gyvą grobį, dažniausiai triušius ir graužikus (pvz., voveres ir peles). Be to, lapės gali ėsti vabzdžius (pvz., žiogus), paukščių kiaušinius, taip pat vaisius ir uogas. Kartais jos minta lavonais. Lapės yra mažiausi šuninių (Canidae) šeimos šunų šeimos atstovai.
Rūšys ir taksonomija
Genčiai Vulpes priskiriama dvylika šiuo metu gyvų rūšių, dažnai vadinamų „tikrosiomis lapėmis“. Be to, aptinkama apie 25 gyvos ar išnykusios rūšys arba potipiai, kurie kartais taip pat vadinami lapėmis. Gerai žinomos rūšys yra raudonoji lapė (Vulpes vulpes), poliarinė (arktinė) lapė (Vulpes lagopus) ir fennekas (Vulpes zerda). Rūšys skiriasi dydžiu, kailio spalva, ausų dydžiu ir prisitaikymu prie aplinkos.
Išvaizda ir anatominės ypatybės
Lapės pasižymi smailomis ausimis, siauru snukiu ir vešlia uodega — uodega yra svarbus termoreguliacijos, pusiausvyros ir socialinio elgesio organas. Vešliu kailiu pridengta uodega padeda šildytis miegant šaltu oru ir kartais kaupia riebalų atsargas žiemai. Uodega taip pat naudojama kaip vizualinis signalas šeimos nariams ir padeda išlaikyti pusiausvyrą bėgant.
Elgsena ir socialinė struktūra
Lapės dažniausiai yra vieniši arba gyvena nedidelėmis šeimomis. Poravimosi metu ir jauniklių auginimo laikotarpiu susiformuoja stipresni socialiniai ryšiai: patelė (vadinama viksva) ir patinas (šuo) kartu rūpinasi jaunikliais, kartais prisijungia kiti suaugę šeimos nariai. Jos leidžia garsus — šauksmus, lojimą ir kitokius signalus, kuriais bendrauja dėl teritorijos ar pavojų. Lapės yra vikrios ir greitos bėgikės, dažnai medžiojančios pasivaikščiojimo, šuolių ir staigių posūkių pagalba.
Mityba
Lapės yra oportunistinės ir gana universaliai minta: pagrindą sudaro maži žinduoliai (graužikai, triušiai), bet racionas priklauso nuo buveinės ir metų laiko. Jos taip pat ieško augalinės maisto dalies — vaisių, uogų — bei vabzdžių (žiogų) ar paukščių kiaušinių. Pagal galimybes lapės gali apsivalgyti nuo lavonų. Dėl tokio įvairaus maisto jos sugeba išlikti skirtingose ekosistemose.
Buveinė ir paplitimas
Lapės gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jas dažniausiai sutinkame miškuose, krūmynuose, pievose, žemdirbystės kraštovaizdžiuose ir dykumose. Australijoje lapės nėra vietinės — ten jos buvo introducėtos ir tapo invazine rūšimi, darančia poveikį vietinei faunai. Istoriškai kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, buvo populiaru medžioti lapes su arkliais ir šunimis; ši praktika (angl. fox hunting) dabar daugelyje vietų yra uždrausta.
Šeimos lizdai, dauginimasis ir gyvenimo trukmė
Patelės kasa urvus arba užima natūralias slėptuves, kur susilaukia jauniklių (dažniausiai 2–6). Jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, vėliau atsiveria akys, pradeda vaikščioti ir mokosi medžioklės iš tėvų. Laukinėse sąlygose lapės gali gyventi 2–5 metus, nors nelaisvėje ir saugiose aplinkose gyvenimo trukmė gali būti ilgesnė.
Pavojai ir apsauga
Lapėms grėsmę kelia buveinių nykimas, medžioklė, keliuose įvykę susidūrimai ir ligos (pvz., pasiutligė). Kai kurios rūšys yra plačiai paplitusios ir nereikalauja specialios apsaugos, tačiau tam tikros endeminės arba izoliuotos populiacijos gali būti pažeidžiamos. Invazinės lapės (pvz., Australijoje) kenkia vietinėms rūšims ir reikalauja valdymo priemonių.
Svarbūs pastebėjimai
- Lapės yra prisitaikančios ir gali gyventi tiek arti žmonių gyvenviečių, tiek laukinėse vietovėse.
- Jos turi gerą klausą ir uoslę — tai padeda medžioklėje, ypač aptinkant slaptai slankiojančius graužikus po sniegu ar žole.
- Uodega atlieka kelias funkcijas: šilumos izoliaciją, socialinius signalus ir pusiausvyrą.
Šis aprašymas pateikia pagrindinę informaciją apie lapes (gen. Vulpes) — jų rūšis, elgseną, mitybą ir buveines. Dėl detalesnių žinių apie konkrečias rūšis (pvz., raudonąją, poliarinę ar fenneką) rekomenduojama kreiptis į specializuotą literatūrą ar faunos duomenų bazes.
