Mokinys – tai akies centre esanti anga, pro kurią į akies vidų patenka šviesa. Ji praeina per lęšiuką, kuris fokusuoja vaizdą tinklainėje, tad mokinys yra svarbi regėjimo dalis, reguliuojanti, kiek šviesos pasiekia tinklainę.

Funkcija

Pagrindinė mokinio (vyzdžio) funkcija – reguliuoti į tinklainę patenkančią šviesos srautą. Tai padeda užtikrinti optimalų ryškumą ir kontrastą skirtingomis apšvietos sąlygomis, prireikus gerina ir gylio lauko (didesnį lauko aštrumą) bei dalyvauja kartu su akies lęšiuku akomodacijoje (fokusavime į skirtingus atstumus).

Kaip mokinys reguliuojamas

Mokinio dydį kontroliuoja akių raumenys. Rainelėje yra dvi pagrindinės raumenų grupės: žiedinis raumuo, kuris susitraukdamas susiaurina mokinį (miozė), ir spinduliniai (dilator) raumenys, kurie išsitempia ir plečia mokinį (midriazė). Ją supa rainelė, kuri yra spalvota akies dalis.

Šių raumenų veiklą reguliuoja autonominė nervų sistema: parasimpatinė sistema (per III galvos nervą) sukelia mokinio susitraukimą, o simpatinė sistema skatina jo išsiplėtimą. Be to, mokinys reaguoja refleksiškai – pavyzdžiui, šviesos spindulys į vieną akį sukelia abiejų akių mokinių susiaurėjimą (šviesos refleksas).

Kaip mokinys keičiasi

Esant tamsiau, mokinys išsiplečia (padidėja), kad į akį patektų daugiau šviesos. Esant ryškiam apšvietimui, mokinys susitraukia, kad mažiau šviesos pasiektų tinklainę. Mokinys taip pat keičia dydį, kai akis fokusuoja į artimus arba tolimus objektus: artimo fokusavimo metu mokinys dažnai susitraukia (akomodacinis refleksas), o lęšio forma keičiasi priklausomai nuo to, į kokį atstumą akis fokusuojasi.

Žmogaus vyzdžio dydis skiriasi: ryškioje šviesoje dažniausiai būna maždaug 2–4 mm, prieblandoje ir tamsoje gali išsiplėsti iki 4–8 mm (individualūs skirtumai yra įprasti). Daugumos gyvūnų vyzdys atrodo juodas, nes šviesa, patekusi pro jį, sugeriama akies viduje esančiais audiniais; tačiau pas kai kuriuos gyvūnus vyzdžio forma gali būti skirtinga – pavyzdžiui, kai kurių roplių ir kačių vyzdys yra siaura plyšio formos (vertikaliai arba horizontaliai), o ne apvalus.

Klinikinė reikšmė ir dažni sutrikimai

  • Anizokorija – skirtingo dydžio mokiniai. Nedidelė anizokorija kartais yra fiziologinė, bet didesnė gali rodyti neurologinį sutrikimą.
  • Refleksų praradimas – šviesos refleksų praradimas gali reikšti regos arba motorinių kelių pažeidimą (pvz., III galvos nervo pažeidimas).
  • Fiksuotas ir išsiplėtęs mokinys gali būti ženklas apie rimtą smegenų sužalojimą arba poveikį tam tikroms medžiagoms (pvz., anticholinerginių vaistų).
  • Smulkesnės priežastys – vaistai (opiatai sukelia siaurus mokinius, midriaziniai vaistai – išsiplėtusius), traumos, uždegimai, neuropatijos (pvz., Hornerio sindromas, Adie pupila).

Medicininėje praktikoje mokinio reakcija yra svarbi neurologinei ir oftalmologinei diagnostikai. Pavyzdžiui, naudojamas vadinamasis „svinguojančio žibinto“ testas (swinging flashlight test) šviesos refleksui įvertinti.

Santrauka

Mokinys (vyzdys) – tai reguliuojama anga akies centre, kuri kontroliuoja į tinklainę patenkančios šviesos kiekį ir kartu dalyvauja akomodacijoje bei refleksiniuose atsakuose. Jo dydį nustato rainelės raumenys ir autonominė nervų sistema. Pokyčiai mokinio dydyje arba reakcijose gali būti fiziologiniai arba rodyti sveikatos sutrikimus, todėl stebėjimas ir, esant reikšmingiems nukrypimams, medicininis įvertinimas yra svarbūs.