Apterygota istoriniu požiūriu yra nedidelis primityvių vabzdžių poklasis, apimantis įvairius nuolatos sparnų neturinčius grupes. Tai vabzdžiai, kurie niekada savo evoliucijos istorijoje neišvystė sparnų. Pirmieji jų pėdsakai aptinkami iškastinėse liekanose Rhynie kerte (Devono periodas), prieš ~400 mln. metų (devonas, Rhynie kerte).
Morfologija ir bruožai
Apterygota būriai išsiskiria keliais primityviais bruožais:
- Nuolatinė be sparnų būsena: šios linijos niekada neišvystė skraidymui skirtų sparnų.
- Amfibia (ametabolinis) vystymasis: nimfos (jaunesnės stadijos) panašios į suaugėlius ir beveik nepraeina metamorfozės; kai kurios rūšys liejasi net ir pasiekusios lytinę brandą – tai vadinama indeterminuotu augimu.
- Oda ir kūno danga: dažnai plona, kartais su žvyneliais (pvz., žvynuotieji vabzdžiai), todėl kai kurie individai atrodo permatomi.
- Sensorinės struktūros: kai kuriems būriams yra gerai išvystytos akys, kitiems – jų nebūna arba jos redukuotos; antenos dažnai ilgos ir segmentuotos.
- Dauginimasis: patinai dažnai perduoda spermą ne tiesiogiai į patelę, o per spermatoforus (spermos paketus), kuriuos patelė priima ar pasirenka apvaisinimui.
Taksonomija ir dabartinės sampratos
Istoriškai į Apterygota buvo įtraukti keli nuolatos be sparnų vabzdžių būriai. Tačiau pastarųjų dešimtmečių molekuliniai ir morfologiniai tyrimai parodė, kad „Apterygota“ yra filogenetiškai parafilinė grupė — tai reiškia, kad ji apima kelių skirtingų evoliucinių atšakų rūšis, kurios nėra vieninga kilmės giminė. Dėl to šis terminas mokslinėje literatūroje naudojamas atsargiai arba jo visiškai atsisakoma, skirstant grupes į basalinius hexapodų pogrupius (pvz., Entognatha) ir primityvius išorinių burnos dalių vabzdžius (Ectognatha), tarp kurių yra Archaeognatha ir Zygentoma.
Pavyzdinės grupės
- Collembola (pavasariniai – springtails)
- Protura
- Diplura
- Archaeognatha (uodeginiai bristletail'ai)
- Zygentoma (pvz., sidabrakailiai / silverfish)
Ekologija ir paplitimas
Šios grupės paplitusios visame pasaulyje. Dauguma gyvena dirvožemyje, lapų ir medžių luobelėje, po akmenimis ar viduje pelkių, o kai kurios (pvz., sidabrakailiai) dažnai sutinkamos žmonių pastatuose. Ekologiškai jos atlieka svarbų vaidmenį organinių medžiagų skaidyme, dirvožemio struktūros formavime ir mitybos tinklų palaikymui.
Dauginimasis ir elgsena
Daugelyje primityvių vabzdžių patinai nenaudoja tiesioginio apvaisinimo; vietoje to patinai deda spermos paketus ant substrato arba specialių konstrukcijų, kuriuos vėliau surenka patelė. Kai kurios rūšys turi sudėtingus poravimosi ritualus ar teritorių elgseną.
Išsaugojimas
Nors daugelis apterygotų rūšių yra plačiai paplitusios ir neretai gausios, kai kurios lokalios populiacijos gali būti pažeidžiamos buveinių nykimo ar taršos. Šiuo metu nė viena rūšis nėra įtraukta į saugotinų rūšių sąrašą, tačiau buveinių apsauga ir dirvožemio sveikatos išsaugojimas svarbūs mažų, sunkiai pastebimų rūšių ilgalaikei gerovei.