Atrajotojai (ruminantai): kas jie yra ir kaip perkąsto maistą

Sužinokite, kas yra atrajotojai (ruminantai), kaip veikia jų unikali virškinimo sistema ir kodėl jie perkąsto maistą — aiškiai, įdomiai ir suprantamai.

Atrajotojai - tai žinduoliai, kurie ėda ir virškina augalinį maistą, pavyzdžiui, žolę. Atrajojantys žinduoliai yra galvijai, ožkos, avys, žirafos, bizonai, jakai, vandens buivolai, elniai, kupranugariai, alpakos, lamos, antilopės, raganosiai ir nilgai. Visi jie yra kanopiniai gyvūnai (Artiodactyla). Žodis "atrajotojas" kilęs iš lotynų kalbos žodžio ruminare, kuris reiškia "perkąsti".

Kas išskiria atrajotojus?

Pagrindinis bruožas – sudėtinga virškinimo sistema, pritaikyta skaidyti celiuliozę ir kitus augalinius komponentus. Dauguma tikrųjų atrajotojų turi keturių skyrių skrandį:

• Rumenas (pirmasis) – didžiausia talpa, kurioje vyksta mikrobinė fermentacija.
• Retikulumas (tinklinis skrandis) – dalyvauja maisto maišyme ir didesnių skaidulų atrinkime.
• Omasas (trečiasis) – sugeria vandenį ir mineralus.
• Abomasumas (ketvirtasis) – vadinamas "tikruoju skrandžiu", jame veikia gyvūno virškinimo fermentai.

Kaip vyksta atrajojimas (perkandimas)

Atrajotojai pirmiausia greitai nuryja žolę arba kitą pašarą. Maistas patenka į rumeną, kur jį veikia bakterijos, protozoos ir grybai, skaidantys celiuliozę. Vėliau gyvūnas prarytą maistą atkosė (angl. "cud" arba liet. atsikandimas), perkąsto burnoje su seilėmis ir vėl nuryja. Šis ciklas leidžia geriau suskaidyti augalinę ląstelinę sienelę ir išgauti daugiau energijos.

Mikrobų vaidmuo ir energijos gavimas

Mikrobai rumene fermentuoja polisacharidus ir gamina tirpias riebalų rūgštis (VFR), kurios yra pagrindinis energijos šaltinis daugeliui atrajotojų. Toks simbiotinis ryšys leidžia gyvūnams vartoti prastą, daug skaidulų turintį pašarą. Tačiau fermentacijos metu susidaro ir metanas (CH4), todėl atrajotojai yra reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.

Skirtumai: tikrieji atrajotojai ir „pusiau“ atrajotojai

Dauguma išvardytų gyvūnų yra tikrieji atrajotojai (keturių skyrių skrandis). Tačiau kupranugariai, alpakos ir lamos priklauso kupranugarių šeimai (Camelidae) ir turi panašią, bet ne visiškai identišką skrandžio sandarą (dažniau trijų skyrių) – juos dažnai vadina pseudoruminantais arba pusiau atrajotojais. Tuo tarpu kiti žolėdžiai, pvz., arkliai ir triušiai, yra užpakalinio žarnyno fermentatoriai (hindgut fermenters) ir virškinimo mechanizmas jiems skiriasi.

Ekologinė reikšmė ir žmogaus ūkis

• Atrajotojai formuoja pievų ir stepės ekosistemas – ganydami jie reguliuoja augalų bendrijas.
• Žemės ūkyje svarbūs dėl pieno, mėsos, vilnos, odos ir darbo jėgos (pvz., galvijai, ožkos, avys, jakai).
• Organizuoja maisto grandines ir skatina maistinių medžiagų ciklą per trąšas išmatas.
• Tačiau jie prisideda prie metano emisijų, todėl modernioje žemės ūkyje ieškoma būdų sumažinti šią apraišką (koreguojant racioną, naudojant priedus, selekciją).

Sveikata ir priežiūra

Atrajotojai yra jautrūs virškinimo sutrikimams, pvz., pūtimui (bloat), rūgštinei ketozės būklei (acidozei) bei parazitams. Tinkama mityba, laipsniškas perėjimas prie naujo pašaro, reguliarus veterinarinis stebėjimas ir valymas padeda užkirsti kelią ligoms. Ūkininkams svarbu subalansuoti racioną, užtikrinti vandens prieinamumą ir nuolatinį pašarų kokybės stebėjimą.

Trumpas santrauka

Atrajotojai yra specializuoti augalų vartotojai su unikaliu virškinimo aparatu, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka mikroorganizmai. Jie leidžia efektyviai išgauti energiją iš skaidulų, turi didelę reikšmę žemės ūkiui ir ekosistemoms, tačiau kartu kelia aplinkosaugos iššūkių dėl metano emisijų.

Kaip veikia pergyvenimas

Raminimas vyksta taip: iš pradžių įprastai kramtoma ir nuryjama, o paskui pusiau suvirškinta žolė atkemšama, kad vėl būtų sukramtyta ir taip iš jos būtų gauta kuo daugiau maisto vertės.

Dėl rauginimo pusiau suvirškinto maisto dalelės tampa mažesnės, kol jos gali būti suvirškintos.

Išsami informacija

Pagrindinis atrajotojų ir neatrajotojų (pavyzdžiui, žmonių, šunų ir kiaulių) skirtumas yra tas, kad atrajotojai turi keturių skyrių skrandį.

Keturios skrandžio dalys - tai prieskrandis, retikulas, omasum ir abomasum. Pirmosiose dviejose kamerose - prieskrandyje ir retikulume - maistas susimaišo su seilėmis ir suskyla į kietos ir skystos medžiagos sluoksnius. Kietosios medžiagos susikaupia ir sudaro gniužulą arba miltus.

Tuomet ėdalas atkemšamas (pakeliamas prie burnos) ir lėtai kramtomas. Pluoštą, ypač celiuliozę, skaido mikrobai (bakterijos, archėjos, pirmuonys ir grybai).

Nors prieskrandžio ir retikulo pavadinimai skiriasi, tai yra ta pati funkcinė erdvė, nes virškinimas (maisto medžiagos) gali judėti pirmyn ir atgal.

Tuomet virškinamoji masė patenka į kitą kamerą, omasum, kur vanduo ir daugelis mineralinių elementų absorbuojami į kraują.

Po to virškinimas perkeliamas į tikrąjį skrandį - pilvą. Čia vyksta virškinimas.

Galiausiai virškinamoji masė patenka į plonąją žarną, kur pasisavinamos maistinės medžiagos. Vanduo absorbuojamas storojoje žarnoje, paliekant atliekas.

Beveik visą gliukozę, susidariusią skaidant celiuliozę, sunaudoja prieskrandyje esantys mikrobai, todėl atrajotojai iš plonosios žarnos paprastai pasisavina nedaug gliukozės. Gliukozės poreikis atrajotojams (smegenų veiklai ir, jei reikia, laktacijai) susidaro kepenyse.

Atrajotojų virškinimo sistemos grubi iliustracija

Paieška pagal raidę