Atrajotojai

Kaip veikia pergyvenimas

Raminimas vyksta taip: iš pradžių įprastai kramtoma ir nuryjama, o paskui pusiau suvirškinta žolė atkemšama, kad vėl būtų sukramtyta ir taip iš jos būtų gauta kuo daugiau maisto vertės.

Dėl rauginimo pusiau suvirškinto maisto dalelės tampa mažesnės, kol jos gali būti suvirškintos.

Išsami informacija

Pagrindinis atrajotojų ir neatrajotojų (pavyzdžiui, žmonių, šunų ir kiaulių) skirtumas yra tas, kad atrajotojai turi keturių skyrių skrandį.

Keturios skrandžio dalys - tai prieskrandis, retikulas, omasum ir abomasum. Pirmosiose dviejose kamerose - prieskrandyje ir retikulume - maistas susimaišo su seilėmis ir suskyla į kietos ir skystos medžiagos sluoksnius. Kietosios medžiagos susikaupia ir sudaro gniužulą arba miltus.

Tuomet ėdalas atkemšamas (pakeliamas prie burnos) ir lėtai kramtomas. Pluoštą, ypač celiuliozę, skaido mikrobai (bakterijos, archėjos, pirmuonys ir grybai).

Nors prieskrandžio ir retikulo pavadinimai skiriasi, tai yra ta pati funkcinė erdvė, nes virškinimas (maisto medžiagos) gali judėti pirmyn ir atgal.

Tuomet virškinamoji masė patenka į kitą kamerą, omasum, kur vanduo ir daugelis mineralinių elementų absorbuojami į kraują.

Po to virškinimas perkeliamas į tikrąjį skrandį - pilvą. Čia vyksta virškinimas.

Galiausiai virškinamoji masė patenka į plonąją žarną, kur pasisavinamos maistinės medžiagos. Vanduo absorbuojamas storojoje žarnoje, paliekant atliekas.

Beveik visą gliukozę, susidariusią skaidant celiuliozę, sunaudoja prieskrandyje esantys mikrobai, todėl atrajotojai iš plonosios žarnos paprastai pasisavina nedaug gliukozės. Gliukozės poreikis atrajotojams (smegenų veiklai ir, jei reikia, laktacijai) susidaro kepenyse.

Atrajotojų virškinimo sistemos grubi iliustracija

Kur aptinkami atrajotojai

Naminių atrajotojų yra 3,5 mlrd., iš kurių apie 95 % sudaro galvijai, ožkos ir avys.

Taip pat yra apie 75 mln. laukinių atrajotojų. Jų galima rasti visur, išskyrus Australijos ir Antarktidos žemynus. Daugiausia jų yra Europoje, Afrikoje ir Azijoje.