Apibrėžimas ir taksonomija
Metatheria — viena iš žinduolių grupių, tradiciškai apimanti marsupialinius žinduolius ir jų artimiausius iškastinius giminaičius. Šiame tekste paliekamos originalios nuorodos: žinduolių, taip pat pateikiami istoriniai ir iškastiniai paminėjimai, pavyzdžiui kupranugariai ir sparasodontai. Reikia atkreipti dėmesį, kad skirtinguose šaltiniuose terminai ir nuorodos gali skirtis — pvz., kupranugariai biologiškai priskiriami kitai žinduolių grupei.
Metatheria pavadinimą 1880 m. pasiūlė Thomas Henry Huxley. Šis taksonas yra artimas ankstesniam terminui Marsupialia, bet plačiau apima ir keletą iškastinių grupių, kurios yra artimos šiuolaikiniams marsupialams.
Anatominės ir dantų ypatybės
Viena iš svarbių metaterijų atpažinimo savybių yra specifinė dantų formulė. Tipinė metaterijų dantų formulė yra apibūdinama maždaug kaip I5/4 C1/1 P3/3 M4/4 (penki viršutiniai ir keturi apatiniai kandžiai, po vieną iltį, trys premoliarai ir keturi krūminiai dantys), tačiau detalės skiriasi tarp rūšių ir grupių. Be dantų, metaterijos turi ir kitų anatominės sandaros bruožų, pvz., tam tikras kaukolės formos ypatybes ir stuburo struktūros niuansus, kurie jas skiria nuo euterinių žinduolių.
Gimdymas ir jauniklių vystymasis
Metatherijų nėštumo metu vystosi trynio maišelio (yolk-sac) tipa placenta, kuri yra paprastesnė nei eutherinių Eutheria chorioalantinoinė placenta. Dėl to gimę jaunikliai yra labai neišsivystę (altrišiški) — juos kartais apibūdina kaip „lervos“ tipo palikuonys. Po gimimo jaunikliai turi silpnai išsivysčiusias užpakalines galūnes ir kaklą, todėl jie patys migruoja nuo gimdymo vietos iki motinos odos kišenės — marsupiumo, kur prisitvirtina prie spenelio.
Gimusio metaterijaus burnos anga sudaro savotišką „O“ formą, kuri leidžia jam prisitvirtinti prie spenelio. Spenelis išsipučia arba kitaip banaliai prisiderina taip, kad užtikrintų tvirtą prisitvirtinimą ir tolesnį maitinimą. Marsupiumas (ne visuomet išorinė kišenė — kai kurių rūšių motinos speneliai tiesiog saugomi odos raukšlėje) suteikia apsaugą ir leidžia jaunikliams toliau vystytis po gimimo.
Istorija ir iškastiniai radiniai
Ankstyviausi žinomi metaterijų atstovai aptikti iš kreidos periodo nuosėdų. Pavyzdžiui, Sinodelphys yra iš Kinijos apatinės kreidos periodo. Iškastiniai radiniai rodo, kad metaterijų kilmė siejasi su senovinėmis žinduolių šakomis ir kad jos ilgą laiką gyveno kartu su kitomis žinduolių grupėmis bei dinozaurais.
Santykis su kitomis žinduolių grupėmis
Artimiausi metaterijų giminaičiai yra Eutheria — kita didelė žinduolių šaka, į kurią įeina dauguma šiandieninių „placentinių“ žinduolių. Abi šios grupės (Metatheria ir Eutheria) sudaro poklasį Theria, kuriam priklauso visi gyvi žinduoliai, išskyrus vienaląsčius poklasius.
Dabartinė įvairovė ir paplitimas
Šiuolaikinės metaterijų grupės — tai daugiausia marsupialiniai žinduoliai, kurių įvairios rūšys gyvena Australazijoje (pvz., kengūros, koalos) ir Amerikoje (pvz., oposumai). Metatheria atstovai užima platų ekologinių nišų spektrą: nuo naktinių medžių gyventojų iki žemėje gyvenančių bėgikų, nuo mėsėdžių iki žolėdžių ir visėdžių.
Terminologija
Graikiški žodžiai meta- ir theria maždaug reiškia "kiti žvėrys", priešingai nei Eutheria ("tikrieji žvėrys"). Ši terminologija atspindi istorinį bandymą sisteminti žinduolių grupes pagal jų embrioninę ir morfologinę charakteristiką.
Apibendrinant: metaterijos yra svarbi žinduolių evoliucijos grupė, kurios ypatybės — specifinė dantų formulė, trynio maišelio placenta ir itin neišsivystę jaunikliai — leidžia jas atskirti nuo eutherinių žinduolių. Iškastiniai radiniai ir dabartinė įvairovė rodo ilgą ir sudėtingą šios grupės evoliuciją bei prisitaikymą įvairioms aplinkoms.