Thomas Henry Huxley (Hakslis) — anglų biologas, Darvino rėmėjas, agnostikas
Thomas H. Huxley — anglų biologas, lyginamosios anatomijos pionierius, Č. Darvino rėmėjas ir agnostikas; garsūs 1860 m. debatai ir esminis indėlis į evoliucijos ir mokslo švietimą.
Thomas Henry Huxley PC PRS (1825 m. gegužės 4 d. – 1895 m. birželio 29 d.) – anglų biologas, pirmiausia žinomas dėl darbo lyginamosios anatomijos ir už nuopelnus mokslo populiarinimui bei švietimui. Jis gimė Ealinge, Middlesexe. Būdamas aktyvus mokslo bendruomenės narys, Haksliui teko daug viešų pareigų – jis dalyvavo daugelio komisijų veikloje ir užėmė svarbias pozicijas mokslo administracijoje.
Mokslinė veikla ir indėlis
Haksliui priklauso reikšmingi darbai lyginamosios anatomijos srityje: jis nagrinėjo įvairių gyvūnų, įskaitant žmogų ir beždžiones, anatomines panašybes ir skirtumus. Jo tyrimai padėjo pagrįsti mintį, kad žmonės priklauso primatų grupei, ir prisidėjo prie platesnio žmogaus vietos gamtoje supratimo. 1863 m. jis paskelbė svarbius tekstus apie žmogaus evoliuciją (pvz., rinktiniai rašiniai rinkinyje "Evidence as to Man's Place in Nature"), kurie sudrebino to meto požiūrį į žmogaus kilmę.
Haksliui taip pat priskiriami ankstyvi argumentai, susiję su paukščių kilme iš teropodinių dinozaurų: jis svarstė idėją, kad paukščiai gali būti susiję su mažais mėsėdžiais dinozaurais, - ši mintis vėliau patvirtinta paleontologiniais atradimais. Jis buvo puikus anatomu ir zoologu, gebėjęs aiškiai aiškinti sudėtingus dalykus tiek kolegoms, tiek platesnei visuomenei.
Ryšiai su Darvinu ir viešieji debatai
Haksliui buvo draugas ir vienas iš svarbiausių Čarlzo Darvino palaikytojų: jis viešai gynė evoliucijos idėjas ir padėjo jas paaiškinti platesnei auditorijai. Dėl energingo ir atkaklaus Darvino teorijos gynimo jis vėliau dažnai vadinamas Darvino buldogu, nors pats Hakslius šį pravardžiavimą nepatvirtino ir kai kuriais atvejais priežastingai analizavo Darvino argumentus, neskubėdamas sutarti visose detalėse.
1860 m. įvykęs garsus Haksio debatas su Anglijos vyskupu Samueliu Vilberforsu (Samuel Wilberforce) tapo viešu ir plačiai aptarinėtu įvykiu. Debatai vyko Oxforde ir buvo aiškiai susiję su to meto diskusijomis apie evoliuciją; spauda daug rašė apie šį susidūrimą, o visuomenės nuomonė laikui bėgant Haksliui tapo palanki – tai sustiprino jo reputaciją ir padėjo skleisti evoliucijos idėjas.
Švietimas, visuomeninė veikla ir agnosticizmas
Haksliui buvo svarbu plėtoti mokslinį švietimą Didžiojoje Britanijoje: jis aktyviai rėmė mokslo mokymą mokyklose ir universitetuose, kovojo už mokslininkų profesionalizaciją bei nepriklausomą mokslo vertinimą. Jis priešinosi kraštutinėms religijos formoms, bet tuo pat metu vengė dogmatiško ateizmo – todėl jis panaudojo ir išpopuliarino terminą agnostikas, apibūdindamas epistemologinę poziciją: nepriimti nei teiginių apie Dievo buvimą, nei jų neigimo be pakankamų įrodymų. Šis terminas, o taip pat idėjos apie mokymą ir laisvą mąstymą, išliko aktualios iki šių dienų.
Skirtingai nei dauguma to meto pirmaujančių mokslininkų, Haksliui trūko tradicinio universiteto diplomo: didžiąją dalį žinių jis įgijo savarankiškai ir per praktinius darbus, eksperimentus bei intensyvias studijas. Tai nesutrukdė jam tapti įtakingu mokslininku, lektoriumi ir visuomenės veikėju.
Paveldas ir atminimas
Hakslius mirė Eastbourne, Sasekse, 1895 m. jo palikimas – tiek mokslo, tiek viešojo švietimo srityse – liko reikšmingas: jis padėjo formuoti modernų biologijos ir evoliucijos supratimą bei mokslinio mąstymo įpročius. Trys jo anūkai išgarsėjo XX amžiuje; tarp žymiausių yra biologas Julianas Huxley ir rašytojas Aldous Huxley, kurie kiekvienas savo sferoje tęsė šeimos intelektualinį palikimą.
- Gimė: 1825 m. gegužės 4 d., Ealinge, Middlesexe.
- Mokslinės sritys: lyginamoji anatomija, zoologija, žmogaus evoliucijos tyrimai.
- Vieša veikla: mokslinio švietimo skatinimas, vieši debatai apie evoliuciją, agnosticizmo sąvokos plėtra.
- Mirtis: 1895 m. birželio 29 d., Eastbourne, Sasekse.
21 metų amžiaus Hakslis
Kelionė aplink pasaulį
Būdamas jaunas, Hakslis leidosi į ilgą atradimų kelionę po pietinius žemynus. Karališkojo karinio jūrų laivyno laive "HMS Rattlesnake" jis dirbo chirurgo padėjėju. Jis rinko jūros gyvūnus ir juos tyrinėjo. Jis išlipo į krantą Naujojoje Gvinėjoje ir rytinėje Australijos pakrantėje, kad ištirtų gyvūnus ir vietinius gyventojus. Sidnėjuje, Australijoje, jis įsimylėjo merginą, po kelerių metų jie susituokė ir susilaukė vaikų.
Laivo dailininko Osvaldo Brierly (Oswald Brierly) piešinys "HMS Rattlesnake" prie Sidnėjaus galvų.
Huxley apie žmogų
Beveik dešimt metų jis tyrinėjo žmogaus ir beždžionių santykius. Dėl to jis susidūrė su Ričardu Owenu, žmogumi, kuris buvo nemėgstamas dėl savo elgesio, bet žavėjosi jo sugebėjimais. Jų kova baigėsi sunkiais Oweno pralaimėjimais.
Hakslio viešos paskaitos išaugo į garsiausią jo veikalą "Žmogaus vieta gamtoje" (1863 m.). Jame jis nagrinėja žmogaus evoliucijos klausimus, kol Čarlzas Darvinas 1871 m. paskelbė savo veikalą "Žmogaus kilmė" (Descent of Man).
Knygoje Hakslis pateikia įrodymų, kad žmogus ir beždžionės išsivystė iš bendro protėvio. Tai buvo pirmoji knyga, skirta žmogaus evoliucijos temai. Knygoje plačiam skaitytojų ratui buvo siūloma, kad evoliucija žmogui, kaip ir visai kitai gyvybei, taikoma vienodai.
- 1863: Įrodymai apie žmogaus vietą gamtoje. Williams & Norgate, Londonas.
Viešasis darbas
Hakslis buvo svarbus visuomenės veikėjas. Kai jis buvo jaunas, Didžiosios Britanijos universitetuose praktiškai nebuvo biologijos mokslo laipsnių, o kursų buvo nedaug. Dauguma to meto biologų buvo savamoksliai arba įgydavo gydytojo diplomą. Kai jis išėjo į pensiją, daugumoje universitetų jau buvo biologijos profesoriai ir buvo plačiai sutariama, ko reikėtų mokyti. Hakslis buvo vienintelis įtakingiausias asmuo šioje pertvarkoje. Apie trisdešimt metų Hakslis buvo veiksmingiausias evoliucijos gynėjas. Kai kurių nuomone, Hakslis buvo "pagrindinis anglų mokslo atstovas XIX amžiuje".
Mokyklos ir Biblija
Hakslis palaikė Biblijos skaitymą mokyklose. Hakslis buvo nusistatęs prieš organizuotą religiją, tačiau manė, kad Biblijos moraliniai mokymai ir kalbos vartojimas padeda anglų gyvenimui. "Aš nepropaguoju sudeginti savo laivo, kad atsikratytumėte tarakonų".
Tačiau Hakslis siūlė sukurti redaguotą Biblijos versiją be "trūkumų ir klaidų". Šių švelnių vaikų negalima mokyti to, kuo patys netikite". Londono mokyklų taryba balsavo prieš jo idėją, tačiau ji taip pat balsavo prieš tai, kad valstybės lėšomis būtų remiami bažnytines mokyklas lankantys mokiniai. Tokiais klausimais vyko audringos diskusijos, kurios buvo išsamiai užrašytos. Hakslis sakė: "Aš niekada neprisidėsiu prie to, kad valstybė leistų šios šalies vaikus suvaryti į konfesines mokyklas". Parlamento akte, kuriuo buvo įsteigtos internatinės mokyklos, buvo leista skaityti Bibliją, bet neleista mokyti jokios konkrečios religinės doktrinos.
Galima pagrįstai manyti, kad Hakslis prisidėjo prie britų visuomenės sekuliarizacijos, kuri palaipsniui vyko per ateinantį šimtmetį. Ernstas Mayras sakė: "Vargu ar galima abejoti, kad [biologija] padėjo sugriauti tradicinius įsitikinimus ir vertybių sistemas". Hakslis labiau nei bet kas kitas buvo atsakingas už šią tendenciją Didžiojoje Britanijoje.
Karališkosios komisijos
Hakslis dirbo dešimtyje karališkųjų ir kitų užsakymų. Tai buvo medicinos teisė, užkrečiamosios ligos, vivisekcija, žuvininkystė, universitetai Škotijoje ir mokslinis švietimas Airijoje. Jis buvo Žuvininkystės inspektorius 1881-1985 m., turėjo daugybę daugelio universitetų apdovanojimų. 1883-1885 m. buvo Karališkosios draugijos prezidentas. Už visuomeninę veiklą Didžiosios Britanijos valstybė jį paskyrė slaptuoju patarėju.
Hakslis - Karališkosios draugijos prezidentas apie 1883 m.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Thomas Henry Huxley?
A: Thomas Henry Huxley buvo anglų biologas, kuris specializavosi lyginamosios anatomijos srityje. Kartais jis vadinamas Darvino buldogu, nes palaikė Čarlzo Darvino evoliucijos teoriją.
K: Kur jis gimė?
A: Jis gimė Ealinge, Middlesexe.
K: Ką Hakslis padarė, kad padėtų evoliucijos teorijai?
A: Hakslis viešai palaikė evoliucijos teoriją ir dalyvavo garsiuose debatuose su vyskupu Samueliu Vilberforsu (Samuel Wilberforce), kuriuos, daugelio nuomone, laimėjo, o tai padėjo jo karjerai ir teorijos pripažinimui.
K: Kaip jis prisidėjo prie mokslinio švietimo?
A: Hakslis plėtojo mokslinį švietimą Didžiojoje Britanijoje ir kovojo prieš kraštutines religijos formas, o tai turėjo didelę įtaką žmonių mąstymui apie pasaulį.
K: Kokį terminą Hakslis vartojo savo įsitikinimams apie Dievą apibūdinti?
A: Hakslis vartojo terminą agnostikas, norėdamas pasakyti, kad jis nežino, ar Dievas yra, ar ne. Šį terminą vartojame ir šiandien.
K: Kas buvo Johnas Tyndallas?
A: Johnas Tyndallas buvo airių fizikas, daug metų buvęs artimas Thomo Henry Huxley draugas.
Klausimas: Kokių dar idėjų, kurios dabar žinomos kaip teisingos, turėjo Hakslis? A: Viena iš jo idėjų buvo ta, kad paukščiai išsivystė iš mažų mėsėdžių dinozaurų, ir dabar žinoma, kad tai tiesa.
Ieškoti