Karališkoji komisija
Valstybėse, kurios yra Sandraugos karalystės, karališkoji komisija yra svarbus vyriausybės viešas tyrimas svarbiu klausimu. Jos buvo surengtos Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kenijoje ir Saudo Arabijoje. Honkonge, Airijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje jos vadinamos Tyrimo komisija arba Tyrimo komisija.
Karališkasis komisaras turi daug galių, daugiau nei teisėjas, tačiau jos apribotos Komisijos įgaliojimais. Komisiją Vyriausybės patarimu sudaro valstybės vadovas (suverenas arba jo atstovas generalgubernatorius arba gubernatorius). Praktiškai - skirtingai nuo kitų tyrimo formų - Komisijai pradėjus darbą, Vyriausybė negali jos sustabdyti. Dėl šios priežasties vyriausybės paprastai labai atsargiai formuluoja įgaliojimus ir paprastai juose nurodo datą, iki kurios komisija turi baigti darbą.
Karališkosios komisijos kviečiamos nagrinėti labai svarbius ir paprastai prieštaringus klausimus. Pavyzdžiui, tai gali būti klausimai dėl vyriausybės struktūros, elgesio su mažumomis, visuomenei susirūpinimą sukėlusių įvykių ar ekonominių klausimų.
Daugelis karališkųjų komisijų dirba daugelį metų ir dažnai į jų išvadas reaguoja jau kita vyriausybė. Australijoje, ypač Naujajame Pietų Velse, karališkosios komisijos tyrė policijos ir vyriausybės korupciją bei organizuotą nusikalstamumą. Jos naudojosi karališkojo komisaro įgaliojimais, kad priverstų įtakingus, bet korumpuotus valstybės pareigūnus sakyti tiesą.
Karališkoms komisijoms paprastai vadovauja vienas ar keli žymūs asmenys. Dėl savo teisinių įgaliojimų komisarai dažnai būna į pensiją išėję vyresnieji teisėjai.
Karališkosios komisijos paprastai tiria klausimus, konsultuojasi su ekspertais tiek vyriausybėje, tiek už jos ribų, taip pat su visuomene. Jos gali iškviesti liudytojus prisiekti, siūlyti atlyginti žalą, konfiskuoti dokumentus ir kitus įrodymus (kartais ir tuos, kurie paprastai saugomi, pavyzdžiui, įslaptintą informaciją), rengti uždarus posėdžius ir priversti visus vyriausybės pareigūnus padėti Komisijai.
Karališkųjų komisijų rezultatai dažnai skelbiami didžiulėse ataskaitose, kuriose pateikiamos politinės rekomendacijos. Jų pavadinimai dažnai būna ilgi ir sudėtingi, pavyzdžiui, "Karališkoji komisija, tirianti, ar kuris nors Vakarų Australijos policijos pareigūnas elgėsi korumpuotai arba nusikalstamai". Dėl šios priežasties jos paprastai žinomos pagrindinio komisaro vardu. Šios ataskaitos dažnai būna gana svarbios, o vyriausybė kai kurias arba visas rekomendacijas paverčia įstatymais. Kai kurių komisijų darbą vyriausybė beveik visiškai ignoravo. Kitais atvejais, kai komisaras nesilaikė įgaliojimų, komisiją sustabdė aukštesnės instancijos teismas.
Karališkosios pakrančių erozijos ir apželdinimo mišku komisijos nariai, 1906-1911 m. Seras (John) Benjamin Stone
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra karališkoji komisija?
Atsakymas: Karališkoji komisija - tai svarbus valstybinis viešas tyrimas svarbiu klausimu, kuris buvo surengtas Sandraugos karalystėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kenijoje ir Saudo Arabijoje. Kitose šalyse jos vadinamos Tyrimo arba Tyrimo komisijomis.
Klausimas: Kas sudaro komisiją?
A: Komisiją sudaro valstybės vadovas (suverenas arba jo atstovas generalgubernatorius arba gubernatorius), remdamasis Vyriausybės patarimu.
K: Kokius įgaliojimus turi Karališkasis komisaras?
A: Karališkasis komisaras turi daugiau įgaliojimų nei teisėjas, tačiau jie apsiriboja vyriausybės nustatytomis konkrečios komisijos "kompetencijos sąlygomis".
K: Kokio pobūdžio klausimus paprastai tiria karališkosios komisijos?
A: Karališkosios komisijos paprastai kviečiamos nagrinėti labai svarbius ir dažnai prieštaringus klausimus, pavyzdžiui, vyriausybės struktūrą, elgesį su mažumomis, įvykius, kurie kelia visuomenės susirūpinimą, arba ekonominius klausimus.
K: Kiek laiko paprastai trunka karališkųjų komisijų veikla?
A: Daugelis karališkųjų komisijų gali trukti daugelį metų ir neretai įvairioms vyriausybėms tenka reaguoti į jų išvadas.
K: Ar yra pavyzdžių, kai vyriausybės nepaisė komisijos pateiktų rekomendacijų?
A.: Taip, kartais vyriausybės visiškai ignoruoja Komisijos rekomendacijas, o kartais gali priimti įstatymus dėl kai kurių ar visų rekomendacijų.
K: Kas paprastai vadovauja Karališkajai komisijai?
A.: Paprastai karališkosioms komisijoms vadovauja vienas ar keli žymūs asmenys, kurie dėl savo teisinių įgaliojimų dažnai būna į pensiją išėję vyresnieji teisėjai.
